Nėštumas - tai laikotarpis, kai moters organizme vyksta daugybė pokyčių, pritaikant jį augančiam vaisiui. Šie pokyčiai apima įvairias organų sistemas, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą. Padidėjęs pulsas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, tačiau svarbu suprasti jo priežastis, galimas rizikas ir kaip tinkamai rūpintis savo sveikata.
Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu daugumą pokyčių sukelia padidėjęs estrogenų bei progesterono kiekis. Šie hormonai atpalaiduoja kraujagysles, todėl sumažėja kraujagyslių pasipriešinimas (kuo platesnis kraujagyslių spindis, tuo kraujas teka lėčiau) ir širdelė, norėdama palaikyti optimalią kraujotaką, ima dažniau susitraukinėti, t.y. padidėja širdies susitraukimų dažnis.
Paprastai laikoma, jog žmogaus normalus pulsas 60-80 k/min. Nėštumo metu pravartu apsilankyti pas gydytoją, jei kelis kartus patikrinus Jūsų pulsas laikosi arti 100 k/min. Dėl tos pačios priežasties (kraujagyslių atsipalaidavimo) sužadinama renino-angiotenzino-aldosterono sistema. Ši sistema atsakinga už skysčių sulaikymą ar šalinimą iš organizmo. Kadangi kraujagyslių spindis didesnis, šios sistemos pagalba sulaikomas vanduo organizme, padidėja cirkuliuojančio kraujo (iki 45-50 proc. arba 1300ml) bei širdies minutinis tūris.
Padidėjus kraujo tūriui, išsiplėčia veniniai rezginiai ir sulėtėja kraujo tėkmės greitis venose. Dėl šios priežasties pabrinksta gleivinės, galūnės, ypač artėjant gimdymo laikotarpiui. Kalbant apie kraujo spaudimą, šis nėštumo metu turėtų būti iki 130/90mmHg, tačiau jei siekia šiuos skaičius ar daugiau - būtina gydytojo konsultacija, dėl galimos hipertenzinės būklės.
Kraujodara nėštumo metu
Kaip minėjau, kraujo tūris plazmos sąskaita padidėja iki 50 proc.. Kadangi eritrocitų skaičius neatitinka tūrio, aktyvuojasi eritropoezė (eritrocitų gamybą), tačiau šių skaičius didėja lėčiau nei plazmos tūris, išsivysto nedidelė fiziologinė anemija. Tai pat nėštumas siejamas su hiperkoaguliacine būkle, t.y. kraujas greičiau kreša.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei kelis kartus patikrinus pulsas laikosi arti 100 k/min.
- Jei kraujo spaudimas siekia 130/90mmHg ar daugiau.
Nėščiųjų hipertenzija ir preeklampsija
Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHg. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas.
Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą. Tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo. Tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Taip pat pasireiškia ir kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, daugėja kepenų fermentų, pradeda trikti kraujo krešumas.
Rizikos veiksniai ir komplikacijos
- Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu.
- Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims.
Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti. Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją. Tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai.
Priežiūra esant nėščiųjų hipertenzijai
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje.
Aukštas pulsas esant normaliam kraujo spaudimui
Pulsas nėštumo metu pakyla dažnai. Taip nutinka, nes nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir natūraliai širdžiai reikia dirbti daugiau. Didesnis pulsas būna ir tais atvejais, kai moteriai nustatoma anemija (mažakraujystė), todėl širdis dirba daugiau. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra ekstrasistolių - tai jausmas, kai atrodo, jog širdis tarsi apsiverčia. Jeigu jaučiate šiuos simptomus, jus turėtų apžiūrėti gydytojas kardiologas, kuris atliks reikiamus tyrimus, taip apsaugant jus ir jūsų vaisių nuo galimų komplikacijų.
Negimdinis nėštumas
Ektopinis (negimdinis) nėštumas - tai nėštumas, kuris formuojasi ne gimdoje. Apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina ne gimdos gleivinėje, kaip įprasta, o kiaušintakyje (>95% negimdinio nėštumo atvejų), gimdos kaklelyje, kiaušidėje ar pilvo ertmėje.
Besivystantis neįprastoje vietoje embrionas neišgyvena, o augantys placentos audiniai gali pažeisti moters organų, kuriuose vystosi nėštumas, vientisumą. Pavyzdžiui kiaušintakinio nėštumo atveju, kiaušintakis tempiamas ir plyšta. Moteris gali stipriai nukraujuoti į pilvo ertmę.
Rizikos veiksniai
- Amžius >35 metai
- Buvę uždegiminės lytinių organų ligos
- Kontraceptinės spiralės naudojimas
- Buvęs ovuliacijos sužadinimas
- Gydomoms nuo nevaisingumo moterims
Simptomai
- Menstruacijų pranykimas
- Krūtų jautrumas
- Pykinimas
- Nenormalus kraujavimas iš makšties
- Skausmas pilvo apačioje
- Neintensyvus spazminis skausmas vienoje dubens pusėje
Gydymas
Apvaisinta kiaušialąstė negali normaliai vystytis ne gimdoje. Nustačius nenutrūkusį ektopinį nėštumą atliekama planinė operacija (nėštumo pašalinimas). Nutrūkus ektopiniam nėštumui, ligonė skubiai operuojama. Šiuo metu dažniausiai atliekamos operacijos laparoskopu.
Nustačius mažą, nenutrūkusį ektopinį nėštumą, gali būti ligonė gydoma neoperaciniu būdu - naudojant chemopreparatą metatreksatą. Gydymo būdą parenka gydytojas, priklausomai nuo ligonės būklės, pažeidimo pobūdžio.
Šioje lentelėje pateikiama apibendrinta informacija apie nėštumo metu dažniausiai pasitaikančius simptomus ir kada jie dažniausiai pasireiškia:
| Simptomas | Pasireiškimo laikas |
|---|---|
| Vėluojančios mėnesinės | Ankstyvas nėštumas |
| Implantacinis kraujavimas | 6-12 dienų po apvaisinimo |
| Pykinimas | Ankstyvas nėštumas |
| Jautrios krūtys | Ankstyvas nėštumas |
| Nuovargis | Ankstyvas nėštumas |
| Maisto potraukis | Ankstyvas nėštumas |
| Dažnas galvos skausmas | Ankstyvas nėštumas |
| Nugaros skausmas | Nėštumo pradžia |
| Vidurių užkietėjimas | Nėštumo pradžia |
| Nuotaikų kaita | Nėštumo pradžia |
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Nėštumas ir soliariumas: rizika, patarimai, alternatyvos
- Nepraleisk! Geriausios vaikų gimtadienio šventės vietos ir idėjos Alytuje
- Sužinokite, kodėl naujagimio odelė šerpetoja ir kaip tinkamai ją prižiūrėti!