Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas - tai stebuklingas laikotarpis moters ir visos šeimos gyvenime. Tai laikotarpis nuo apvaisinimo iki gimdymo, trunkantis apie 9 mėnesius. Jis prasideda tada, kai po apvaisinimo augantis kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje. Mums duoti 9 mėnesiai pasirengti vaikelio atėjimui, todėl tuo metu moters organizme vyksta daug fiziologinių pokyčių.

Nėštumo laikotarpiai

Normalus nėštumas trunka 9 kalendorinius mėnesius arba 10 mėnulio mėnesių (po 28 dienas), arba 280 dienų nuo paskutiniųjų mėnesinių pirmosios dienos.

Skiriami trys nėštumo laikotarpiai:

  • Ikigemalinis
  • Gemalo
  • Vaisiaus

Ikigemaliniu laikotarpiu vyksta lytinių ląstelių (gametų) raida ir apvaisinimas, susidaro diploidinis chromosomų rinkinys, užtikrinama genetinė įvairovė ir nulemiama lytis, užbaigiamas kiaušinėlio brendimas, prasideda tolesnė ląstelių medžiagų apykaita ir dalijimasis.

Gemalo laikotarpis trunka nuo apvaisinimo iki aštuntosios nėštumo savaitės. Nuo trečiosios savaitės vyksta embriogenezė - susidaro trys gemaliniai lapeliai iš kurių vystosi audiniai ir organai. Kiekvienas organas turi savo vadinamąją jautriausią savaitę, kada vyksta intensyviausias konkretaus organo vystymasis ir jis yra labai jautrus teratogenų poveikiui, todėl tuo metu gali susidaryti įvairių sklaidos trūkumų.

Nuo 9 savaitės gemalas vadinamas vaisiumi, o jo raida - fetogeneze. Šis laikotarpis trunka iki gimimo. Vaisiaus audiniai ir organai, užsimezgę dar gemalo laikotarpiu, auga ir bręsta per visą nėštumą. 16-24 savaitę sparčiai auga vaisiaus kūnas, svorio daugiausia priaugama paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais.

Normalus nėštumas skirstomas į 3 trečdalius (trimestrus):

  • Pirmasis - pirmosios 12 nėštumo savaičių
  • Antrasis - 12-24 nėštumo savaitės
  • Trečiasis - nuo 25 nėštumo savaitės iki gimdymo

Nėštumo požymiai

Pagal tam tikrus savijautos pokyčius moteris gali įtarti esanti nėščia. Todėl yra išskiriami netikrieji, apytikriai ir tikrieji nėštumo požymiai, kuriems atsiradus galima įtarti arba patvirtinti nėštumą.

Nėštumo laikas nustatomas pagal anamnezės duomenis (paskutinių mėnesinių datą, pastojimo datą), klinikinius tyrimus ir ultragarsinį tyrimą. Diagnozuoti nėštumą padeda vadinamieji netikrieji (pykinimas, vėmimas, nuovargis, apetito, skonio pakitimai ir kiti), apytikriai (mėnesinių išnykimas, krūtų pabrinkimas, gimdos formos ir konsistencijos pakitimai, baltosios pilvo strijos, veido pigmentacija ir kita) ir tikrieji (tiriant ultragarsu stebima vaisiaus širdies veikla, vaisiaus judesiai, šlapime ar kraujuje nustatoma tam tikra chorioninio gonadotropino koncentracija) nėštumo požymiai.

Kiti požymiai:

  • Kintanti pilvuko forma ir apimtis (dėl augančios gimdos)
  • Augantis moters svoris
  • Didėjančios ir apvalėjančios krūtys (vyksta pieno liaukų hipertrofija)
  • Šlaunų, krūtų, pilvo srityse atsiradusios strijos (strijos - t.y. elastinių skaidulų atrofija)
  • Išryškėjusi veido, baltosios linijos, spenelių ar tarpvietės pigmentacija
  • Padidėjęs mieguistumas, nuotaikų kaita: šį jausmą gali sukelti sumažėjęs kraujospūdis pirmaisiais mėnesiais

Pykinimas ir vėmimas

Net iki 80 proc. besilaukiančių moterų pykina, o apie pusę besilaukiančiųjų kankina ne tik pykinimas, bet ir vėmimas. Nėščiųjų pykinimas dar vadinamas rytiniu pykinimu, tačiau tai yra klaidinantis terminas, nes, nors pykinimas gali prasidėti ryte, pykinti gali ir visą dieną. Pykinimą, manoma, sukelia nėštumo pradžioje didėjantis choriono gonadotropinio hormono (hCG) ir estrogenų kiekis. Rytinis pykinimas paprastai nekenkia nei motinos, nei vaisiaus sveikatai, tačiau pykinimas, vėmimas, šleikštulio pojūtis gali labai varginti.

Sunkiausiais atvejais (iki 3 proc. nėštumų) gali pasireikšti užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, galintis lemti svorio netekimą, dehidrataciją, kitas komplikacijas.

Hormoniniai pokyčiai

Nėštumo metu moters organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai:

  • didėja choriono gonadotropinio hormono (hCG) kiekis - jis susijęs su nėščiųjų pykinimu ir vėmimu I-ąjį nėštumo trimestrą
  • didėja estrogenų kiekis - dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja. Rūgštėja seilių reakcija, tai lemia spartesnį dantų irimą
  • didėja AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt.

Ką daryti sužinojus apie nėštumą?

Be abejonės, nesulaukus sekančių mėnesinių pirmos dienos ir įtariant galimą pastojimą, moteris turėtų vaistinėje įsigyti nėštumo testą ir jį atlikti.

Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai.

Taip pat rekomenduojama:

  • Apsilankyti pas gydytoją
  • Atlikti būtinus (rekomenduojamus) tyrimus
  • Pasitarti su gydytoju dėl skiepo nuo gripo
  • Pasikonsultuoti su gydytoju, ar verta atlikti NIPT tyrimą.

Mityba nėštumo metu

Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).

Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.

Rekomenduojami vitaminai ir mineralai nėštumo metu:

  • Folio rūgštis (400 μg per parą)
  • Kalcis (1000 mg per parą)
  • Vitaminas D
  • Geležis (esant mažakraujystei)
  • Vitaminas C (100 mg per parą)

Fizinis aktyvumas nėštumo metu

Dažniausiai nėščiosioms yra rekomenduojamas sportas, jis padeda atsipalaiduoti, mažina skausmus, stiprina raumenis. Tačiau neverta persistengti, intensyvios ir varginančios treniruotės gali pakenkti vaisiui.

Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.

Krizinis nėštumas

Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip nėštumas, kurio moteris neplanavo, nenorėjo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę. Kriziniai nėštumai taip pat apima situacijas, kurių metu paaiškėja būsimo vaikelio raidos trūkumai, įvyksta priešlaikinis gimdymas ar persileidimas, vaikelis miršta netrukus po gimimo.

Pastebėta, kad į Krizinio nėštumo centrą besikreipiančios moterys ir vyrai dažniausiai išgyvena krizę dėl neplanuoto nėštumo. Krizė gali kilti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl finansinių sunkumų: moteris arba jos partneris neturi tuo metu darbo ir išsigąsta, ar sugebės išlaikyti gimusį vaikelį. Būna, kad moteris lieka vieniša, nes partneris, sužinojęs apie nėštumą, ją palieka arba gąsdina, kad paliks, jei ji nenutrauks nėštumo.

Pseudonėštumas

Pseudonėštumas - patologinė psichikos būsena, kai galima pastebėti visus tikro nėštumo simptomus, atsirandančius po nevaisingo lytinio akto. Kaip bebūtų keista, gyvūnai šią būseną jaučia žymiai dažniau, nei kad moterys. Aukščiau išvardintų simptomų atsiradimas siejamas su gausia hormonų gamyba. Toks hormonų padidėjimas būdingas esant tikram nėštumui. Būtent psichologiniai faktoriai, t.y. nervinės veiklos sutrikimas, iššaukia endokrinines ginekologines priežastis. Moteris taip stipriai nori pastoti ir tapti motina, kad tai labai paveikia jos psichoemocinę būseną.

Psichologinį nėštumą gali išgyventi ir vyrai, susitapatinę su nėščiomis partnerėmis. Vyrų psichologinio nėštumo simptomai panašūs į moterų: pykinimas, svorio priaugimas, nugaros skausmai ir kt. Dažniausiai psichologinį nėštumą išgyvena jauni iki 30 m. vyrai, besilaukiantys pirmojo kūdikio, sukūrę su partnere harmoningus santykius ir itin jautriai išgyvenantys patį nėštumo faktą.

žymės: #Nestuma

Panašus: