Pagal SAM (Sveikatos apsaugos ministerijos) nustatytas ir patvirtintas metodikas mažos rizikos nėštumo priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas ar PASP (pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos) komandos akušeris ginekologas. Tačiau kokia tikrovė?
Moteris, pasijutusi nėščia, eina pas savo šeimos gydytoją ir jei nėštumas sklandus, šeimos gydytojas gali jį ir prižiūrėti nuo pradžios iki galo. Bet tam tikrais atvejais to gydytojo kompetencijos gali nebepakakti, todėl kreipiamasi į specialistą - ginekologą akušerį. Arba galimas kitas variantas, kai šeimos gydytojas „apeinamas”, nėštumą prižiūri tik ginekologas akušeris.
Jei nėščiąją prižiūri šeimos gydytojas, ją pas ginekologą jis siunčia du kartus per visą laukimo laiką, bet jei nėštumas sklandus, gali ir nesiųsti. Šeimos gydytojas gali imti ir gimdos kaklelio mėginius, tik negali atlikti ultragarso tyrimo. Jeigu nėščioji pakliūva į rizikos grupę, tuomet jau pagalbon pasitelkiami kiti specialistai. Rizikos faktorius nustato šeimos gydytojas.
Šeimos Gydytojo Iššūkiai ir Reikalavimai
Ingrida Kravčenkienė teigia: „Bėda ta, kad šeimos gydytojas visiškai neturi laiko, be nėščiosios, jis prižiūri ir vaikus, ir senolius, ir visus kitus, kas pas jį „prisirašę”. Maža to, pagal SAM nurodymus jis turi užtikrinti gerą moters dvasinę savijautą.
Šeimos gydytojas, manau, idealiu atveju turėtų būti geras šeimos draugas ir patarėjas, visų bėdų išklausytojas ir pažįstantis savo pastojusią pacientę ne nuo vakar. Jis turėtų pažinoti savo pacientės vyrą ir t. t. Tikrovė, deja, visai kitokia - Ona pas vieną šeimos gydytoją užsirašiusi, jos Petras - pas kitą, Lietuvoje šeimos gydytojas nebūtinai gydo visą šeimą.
Kokioje nors, tarkime, Didžiojoje Britanijoje ponas Smithas turi savo apylinkę, ir visi ten gyvenantys žmonės kreipiasi tik į jį. Todėl tas ponas Smithas gerai tave pažįsta, žino visą tavo šeimą ir tavo sveikatos būklę. O mūsų šeimos gydytoja Petraitienė nepažįsta savo pacientų, nes jie išsibarstę po visą miestą ir jų - kokie du tūkstančiai.
Būtų gerai, kad kiekviena nėščioji turėtų po savo poną Smithą, nes klausimų jai kyla daug ir dažnai. Šiandien ji jaučiasi puikiai, o rytoj jai gali pasirodyti neaiškių išskyrų, vieną dieną sutinti kojos, o kitą - pradėti niežėti delnai. Nėščioji ieško pagalbos kur tik gali - internete, bando registruotis pas savo šeimos gydytoją, pas kurį pakliūti ne taip jau ir paprasta. O juk turėtų būti rami, kad prireikus galėtų paskambinti savo ponui Smithui.
Geri norai yra gerai, bet labai svarbu, kaip jie bus įgyvendinami. „Šeimos gydytojas neturi laiko pakelti akių į žmogų, o ne todėl, kad jis blogai atlieka savo pareigas. Penkiolika minučių, skirtų nėščiajai, yra nieko, ji net nespės nieko informatyvaus pasakyti.
Nėščiosios psichologinė gerovė labai priklauso nuo to, ar su ja kas nors kompetentingai pasikalba, ar skiria laiko. Dabar pilni skyriai nėščiųjų, kurioms gresia persileisti, vien dėl to, kad ji patiria įtampą ir jai gaminasi nėštumui trukdantys hormonai. Gamta taip siekia apsaugoti vaisių. Kūdikius turi gimdyti rami mama.
Aišku, galima numoti ranka: „Jai reikia pasikalbėti? Tegul šnekasi su draugėmis.” Tačiau draugės - ne visada geriausios padėjėjos, gal kaip tik, priešingai, dažniau be reikalo prigąsdina. Dėl to labai populiarios šiais laikais gimdymo patarėjos - moterys, kurios jau žino, kaip bus, kodėl nutiks vienaip ar kitaip.
Kai susiruošiame į kalnus, juk neužtenka susikrauti kuprinę, mes domimės, aiškinamės, ieškome žmogaus, kuris išmano šį reikalą ir mums gali pagelbėti siekiant savo svajonės. Nėštumas - rizikingiau, nei eiti į kalnus.
Pirmą kartą matomam gydytojui sunku iš karto atsiverti ir pasakoti, kokios tavo išskyros ar kur niežti. Kebli padėtis - šeimos gydytojas apie nėščiąją nieko nežino, o ji pati negali juo iš karto pasitikėti. Mūsų, lietuvių, ir charakteris toks - „Gal pakentėsiu, gal praeis…” Privatūs gydytojai visada sakys, jog reikia nuolat klausinėti, nėra nesvarbių dalykų, kad ir kaip jums nepatogu, nemalonu ar nejauku būtų.
Geriau dešimt kartų kreiptis be reikalo, nei vieną kartą pražiopsoti „reikalą”, kuris gali pasibaigti tragiškai. „Poliklinikose dirba labai geri specialistai ir jie tikrai yra geranoriški, tik sistema nesutvarkyta. Būsimos mamos turi belstis į poliklinikos duris ir tikrai prisibels bei sulauks pagalbos.
Nenuvertinkime ir savo motiniškos intuicijos. Besilaukianti moteris yra daug jautresnė ir gebanti nujausti, suvokti, kas jai darosi. Nešiojant kūdikį užsimezga unikalus motinos ir jos kūdikio ryšys, jis siunčia savo signalus, kuriuos geba skaityti motina. Kiek man pačiai teko susidurti su vaisiaus mirtimi, niekada tai nevyksta tyliai, jis signalizuoja - „Man blogai, gelbėk”, nes jis nori išgyventi. Tikrai pasitaiko, kad mama kažkodėl neišgirsta to pagalbos šauksmo.
Daroma viena didžiulė klaida - norima, kad vienas gydytojas atliktų viską - nustatytų ligas, jos priežastis, skirtų gydymą ir t. t. Iš šios sistemos iškrinta svarbiausias dėmuo - pats pacientas, jis turi irgi rodyti iniciatyvą, o ne visą atsakomybę permesti gydytojui. Tikrai negalėčiau kategoriškai teigti, kur geriau lankytis nėščiajai - pas šeimos gydytoją ar pas ginekologą akušerį. Mano patirtis rodo, kad sudėti visas viltis tik į gydytoją - tai tik perkelti atsakomybę. Elementarių žinių turime turėti kiekviena.
Pradėkime nuo mokyklos, mergaitės turi būti ruošiamos motinystei, jos turi žinoti, kad vieną dieną taps mamomis, ir turėti bent šiek tiek žinių apie savo kūną. Kaip reikia ruoštis motinystei, kaip gyventi sveikai, kaip svarbu judėti ir pan. Tuomet mažiau darbo turės bet kurios srities gydytojas.
Tyrimai Nėštumo Metu
„Dabar tyrimas ultragarsu paprastoje poliklinikoje nėščiajai atliekamas tik du kartus, anksčiau buvo dar blogiau - būdavo skiriamas tik vienas - 18-24 nėštumo savaitę. Dabar dar skiriamas vienas - pirmojo nėštumo trimestro pabaigoje - 11-13 savaitę, kai matuojama vaisiaus sprando raukšlė ir kt. požymiai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti galimą genetinę ligą.
Tik už du tuos tyrimus moka ligonių kasos, daugiau nepriklauso. Kodėl tiek mažai? Remiantis protingumo ir racionalumo kriterijais, yra paskaičiuota, kiek kainuoja išlaikyti neįgalų vaiką ir kiek kainuoja visoms nėščiosioms atlikti pirmojo trimestro ultragarso tyrimą. Be jokios abejonės, tyrimas ultragarsu kainuoja daugiau, nes apie 50 proc. vaisių, turinčių sunkias genetines ligas, žūsta dar įsčiose.
Jei paskaičiuotume, ultragarso tyrimas lyg ir neapsimoka, tačiau juk ne viskas matuojama pinigais. Pasaulyje dauguma tyrimų atliekami remiantis žmogiškumo principais.
- Viena svarbiausių - kaip diagnozuoti nėščiųjų diabetą, nes tai tampa vis dažnesne bėda.
- Besilaukiančios moterys turi vis dažniau įvairiausių rizikos veiksnių - labiau, nei, tarkime, prieš dešimt metų yra nutukusios, gyvena nesveiką ir nejudrų gyvenimo būdą.
Nėštumas ir šiaip trikdo gliukozės toleranciją organizme, o jei dar moteriai būdingi išvardyti rizikos faktoriai, tuomet atsiskleidžia visa puokštė ligų. Todėl pasikeitė nėštumo diabeto nustatymo kriterijai. Dabar jau pirmąkart apsilankiusioms pas gydytoją nėščiosioms tiriamas cukraus kiekis kraujyje.
Pagal naujus tyrimo metodus visoms nėščiosioms 24-28 nėštumo savaitę privaloma atlikti trijų taškų gliukozės tolerancijos mėginį - kraujas paimamas nevalgius, tuomet išgėrus 75 g gliukozės jis tiriamas po valandos, cukraus kiekis kraujyje turėtų būti mažiau negu 10 mmol/l, tuomet dar kartą kraujas tiriamas po dviejų valandų, cukraus kiekis turėtų būti mažiau nei 8,5 mmol/l.
Jeigu „netelpama į rėmus”, tuomet šeimos gydytojas nėščiąją siunčia pas endokrinologą arba jei akušeriui ginekologui pakanka kompetencijos - pas jį.
„Lietuva remiasi Europos šalių pavyzdžiu, daugiausia Skandinavijos ir Vidurio Europos šalių. Apskaičiuota, kad vieno žmogaus gyvenimo vertė siekia apie tris milijonus eurų, t. y. per savo gyvenimą už tokią sumą žmogus gali sukurti, pagaminti tokios vertės pridėtinio produkto. Todėl visada norima pagerinti nėščiųjų priežiūrą, mat jos yra ypatingos, jos nešioja mūsų būsimus piliečius, visa visuomenė suinteresuota, kad gimtų sveiki vaikai patiriant kuo mažiau išlaidų.
Kada Šeimos Gydytojui Reikia Pastiprinimo?
Nėštumo priežiūros taisyklės yra aiškiai apibrėžtos sveikatos apsaugos ministro įsakyme, tačiau esminius dalykus išskiria ir paaiškina akušerė-ginekologė Reda Verbickienė.
- „Būsimos mamos nėštumas turėtų būti ramus ir džiaugsmingas laukimo laikotarpis, tad yra tiesiog būtina greta savęs turėti tokį gydytoją, kuris viską suprantamai paaiškins, priims apžiūrai, kai kils nerimas.
- Visi žino ir supranta, kad nėštumo metu ypač padidėja jautrumas ir pradedama reaguoti į tokius dalykus, kurie įprastose situacijose galbūt net keltų šypseną.
Šeimos gydytojas, anot R. Verbickaitės, gali prižiūrėti būsimą mamą ir jos vaikelį tada, kai nėštumas yra įprastas ir normalus, jei moteris neturi ankstesnės blogos patirties. Tačiau jei moteris turi didelių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, yra turėjusi daugiau nei vieną neišnešiotą kūdikį, jai buvo atlikta cezario pjūvio ar gimdos operacija, turi gimdos anomalijų, buvo atvejų, kai pagimdytas negyvas ar apsigimęs vaikelis, yra pastojusi po apvaisinimo mėgintuvėlyje, - tokiais atvejais būtina papildoma, ne tik šeimos gydytojo priežiūra.
Kvalifikuotas akušerijos-ginekologijos specialistas būtinas ir tada, jei būsimai mamai yra daugiau nei keturiasdešimt metų arba ji jaunesnė nei aštuoniolikos, jai tai daugiau nei penktasis vaikelis, serga cukralige, šlapimo takų infekcija.
Kaip dažnai gydytojas turėtų kviesti būsimą mamą apsilankyti pas jį apžiūrai?„Pirmojo moters nėštumo metu, pas gydytoją reikėtų apsilankyti 10 kartų. Žinoma, toks standartinis vizitų skaičius taikomas, jei nėštumas yra normalus, be patologijų, kraujavimų. Nebe pirmą kartą gimdanti mama pas gydytoją gali užsukti ir 8 kartus.
Tiesa, nemažai moterų mano, kad tiek 8, tiek 10 apsilankymų yra per mažai ir gydytojas neskiria pakankamai dėmesio, - šypsosi gydytoja.
Gydytoja pastebi, kad ilgiausias visada būna pats pirmasis vizitas. „Pirmasis būsimos mamytės vizitas pas gydytoją trunka maždaug pusvalandį. Vizito metu paaiškinama apie nėštumo ypatumus, ko moteris gali tikėtis, kokia turėtų būti mityba, gyvenimo būdas, kas galima, o kas ne, pavyzdžiui, paaiškinama, kad reikėtų vengti kontakto su infekcija sergančiu žmogumi, svečiuose nelankyti sergančių vaikų, papasakojama, kaip elgtis įvairiose situacijose, jei kyla temperatūra ir daug kitų dalykų.
Mamoms dažnai kyla klausimų apie jų kasdienius gyvenimo procesus, pavyzdžiui, vienas dažnesnių klausimų - ar galima gerti kavą, ar saugu važiuoti dviračiu, ar galima tęsti lytinį gyvenimą, - vardija gydytoja. - Nors tokie klausimai atrodo visiškai paprasti, žinodamos atsakymą į juos, mamos jausis užtikrinčiau ir ramiau.
Kitų vizitų metu įprastai turėtų būti skiriama apie 20 min. Būsima mama papasakoja, kaip jaučiasi, jai pamatuojamas kraujospūdis, pasisveriama, pamatuojamas gimdos dugno aukštis, apžiūrimos net kojos, ar jos neištinę.
Informacija Pirmosios Apžiūros Metu
„Būtų puiku, jei pacientė tiksliai žinotų, kada buvo jos paskutinės mėnesinės, kadangi bendru medikų susitarimu, nėštumas skaičiuojamas nuo paskutinių mėnesinių pirmos kraujavimo dienos. Taip pat gydytojui aktualu ir moters ciklo niuansai, ar turėjo ankstesnių gimdymų, koks buvo gimdymas, ar po gimdymo nekraujavo, kokio svorio gimė vaikučiai.
Reikėtų susirinkti visą informaciją ir apie persirgtas ligas, ypač aktualu šlapimo takų infekcijos, cukraligė ir atliktos ginekologinės operacijos. Pasak jos, susikrauti visos krūvos ligų istorijų dažnai neprireikia tada, kai nėštumą prižiūri šeimos gydytojas, kuris pacientę pažįsta ir kartu kovojo su visomis jos ligomis bei sprendė iškilusias sveikatos problemas.
Įstatyme yra numatyta, kad pirmo vizito metu nėščiajai turi būti nustatyta kraujo grupė ir rezus faktorius, atlikti kraujo, šlapimo tyrimai, taip pat sifilio ir žmogaus imunodeficito viruso testai. Vėliau atliekamas ir šlapimo pasėlio tyrimas. Nuo 12 iki 14 savaitės atliekama ultragarsinė patikra, jų viso nėštumo metu turi būti dvi - antroji atliekama 18-20 nėštumo savaitę.
„Ultragarsinę patikrą bent trečdalis moterų įsivaizduoja kaip reikalingą tam, kad būtų sužinota būsimo vaikelio lytis. Vis dėlto - ne tik, patikra padeda įvertinti, ar vaikelis yra sveikas, nėra apsigimimų, kurie yra nesuderinami su gyvybe, - pasakoja gydytoja. - Jos metu matuojama vaikelio sprando raukšlė, kuri leidžia nustatyti stambius apsigimimus. Jei ji storesnė, nei turėtų būti, tada atliekamas kraujo tyrimas „Prisca“, kuris yra kompensuojamas valstybės.
R. Verbickienės teigimu, apmaudu, tačiau tyrimų paklaida būsimoms mamoms sukelia ypač daug bereikalingo streso: „Pasitaiko atvejų, kai pacientės, kurioms nėra jokių indikacijų, kad būtina atlikti tyrimą, vis tiek jį atlieka ir ramiai besitikėdamos, kad jo rezultatai bus geri, visgi gauna nemalonią žinią. Tuomet užpuola nesuskaičiuojama daugybė emocijų: stresas, panika, neigimas...
Kad nėštumu būtų galima mėgautis, o ne nerimauti, gydytoja R. Verbickienė rekomenduoja drąsiai kreiptis į savo gydytoją, kuris gali atsakyti į bet kokius klausimus - visi jie svarbūs ir vienodai reikšmingi, galintys padėti susilaukti sveikesnio vaikelio.
Gydytojų patirtis rodo, kad maždaug 70 procentų besilaukiančių moterų ją ir vaikelį prižiūrėsiantį gydytoją renkasi pagal bendravimą. Vis dėlto, egzistuoja nemažai situacijų, kai derėtų įvertinti ir kitus svarbius dalykus, mat vienais atvejais nėštumą puikiai prižiūrėti gali ir mylimas šeimos gydytojas, tačiau yra ir tokių, kada prireikia akušerio-ginekologo kompetencijos.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Kaip pranešti tėvams apie nėštumą: Patarimai ir idėjos
- Ar bendras kraujo tyrimas parodo nėštumą? Išsiaiškinkime!
- Geriausios knygos apie nėštumą: viskas, ką reikia žinoti pasiruošimui naujam gyvenimo etapui!
- Atostogų žymėjimas tabeliuose: svarbiausi patarimai ir paslaptys, kurias privalote žinoti!
- Neįtikėtina Tiesa Apie Prakaitavimą Po Gimdymo: Priežastys Ir Efektyvūs Būdai Jį Įveikti