Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėščiajai svarbu tinkamai maitintis, nes augančiam vaisiui reikia įvairių mineralinių medžiagų ir vitaminų. Kadangi besilaukiančios moters organizme vyksta daug pokyčių ir reikia papildomos energijos bei maisto medžiagų, tad ji turi valgyti kuo įvairesnių maisto produktų, kuriuose yra baltymų, angliavandenių, ląstelienos ir riebalų.

Įvairūs produktai

Nuo seno žinomas posakis, kad nėščia moteris turi valgyti už du. Tačiau tai yra mitas. Nėštumo metu moteris turi gauti pakankamai energijos ir rinktis subalansuotą bei visavertį maistą, bet tikrai nereikia valgyti už du žmones.

„Jeigu moteris nori picos, žinoma, gali ją valgyti. Jai reikia visų medžiagų ir vitaminų, ir mineralų, ir angliavandenių ar riebalų. Svarbu, kad nėščioji pasirinktų, kas jai geriau.

Medikė įsitikinusi, kad netinkamo maisto nėra, tik reikia šiek tiek riboti labai aštrių, rūkytų gaminių vartojimą, bet jeigu būsima mama nori jų valgyti, jai tai nedraudžiama. Nėščiajai reikėtų valgyti 5-6 kartus per dieną. Ji turėtų gauti ir pieno produktų, ir kruopų, vaisių, daržovių, mėsos.

„Nepritariu tik vienam - vegetarizmui. Nėščiai moteriai svarbu valgyti mėsos gaminių.

Pirmąjį trimestrą nėščiąsias dažnai pykina. Kai kvapai erzina, bet koks maistas sukelia šleikštulį, sunku valgyti sočiai. „Jei moteris negali valgyti, svarbu neišsigąsti. Vaisius gauna pakankamai maisto medžiagų, tik būsimai mamai būtina vartoti daug skysčių. Aišku, yra atvejų, kai gerti negali, tada tenka jų sulašinti, kad moteris ir kūdikis jaustųsi gerai, - paaiškino specialistė.

Vandens svarba

Nėščia moteris per parą turėtų išgerti apie du litrus skysčių. „Pienas, kefyras, limonadai nėra tai, ko jai reikėtų. Tai turėtų būti vanduo. Moteris turi nešiotis buteliuką su vandeniu, nes jai reikia per dieną išgerti ne mažiau nei du litrus”, - perspėjo gydytoja.

Jeigu nėščioji abejoja, ar vartoja pakankamai skysčių, reikėtų pažiūrėti į šlapimo spalvą.

Gydytoja O.Paškonienė tikino, kad mėgstančioms kavą moterims nėštumo metu nebūtina jos atsisakyti. „Jeigu iki nėštumo kasdien gėrė kavą, tai ir toliau gali ja mėgautis. Svarbu tik nedidinti jos kiekio. Kava yra antioksidantas, tad nereikia jos bijoti. Žinoma, jei geria devynis puodelius per dieną, moteris nepailsės, todėl svarbu turėti saiką, - tikino akušerė-ginekologė.

Kategoriškai esu prieš rūkymą. Daugiau skysčių reikia vartoti moterims, kurias kankina rėmuo. Tai dažniausiai aktualu trečiąjį nėštumo trimestrą, tad gydytoja pataria tokiais atvejais vartoti daugiau skysčių, valgyti mažais kiekiais, rinktis tik neaštrų maistą.

Vitaminai

Būsimos mamos ir vaisiaus sveikatai reikalinga folio rūgštis, geležis, magnis, kalcis. Folio rūgšties yra daržovėse, pieno produktuose, kepenyse, mielėse. Geležies galima gauti iš mėsos, žuvies, kepenų, kiaušinio trynio, duonos, kai kurių žalialapių daržovių, riešutų, pupelių. Magnio šaltinis - liesas pienas, liesa mėsa, neskaldyti grūdai, daržovės, vaisiai, duona.

„Vasarą vitaminų reikia mažiau, tačiau pavasarį, kai yra antras ar trečias nėštumo trimestras, galima jų gerti. Vaistinėse siūloma labai daug vitaminų, tačiau visi, kurie skirti nėščiosioms, yra panašios sudėties, tad nesvarbu, kokius išsirinkti. Dažniausiai jie skiriasi tik skoniu. Būna, kad vartojant vitaminus nemaloniai atsirūgstama, tada reikėtų netinkamus pakeisti kitų gamintojų siūlomais papildais.

Kiekviena būsima mama lankosi pas specialistą, jai atliekami tyrimai, tad svarbu žinoti tyrimų rezultatus. Jie parodys, ar reikia papildomų preparatų. Dažnai moteriai trūksta geležies, prastesnis hemoglobino rodiklis. Tačiau papildomai geležies vartoti reikia tada, kai įtariama, kad atsargų tikrai nepakanka. Dažniausiai papildomas nedidelis geležies kiekis skiriamas antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą. Magnio preparatai vartojami prasidėjus raumenų mėšlungiui.

„Anksčiau magnis buvo skiriamas esant persileidimo grėsmei, tačiau tai jau atgyveno, yra kitų gydomųjų metodų, o magnio preparatai išrašomi, kad padėtų moteriai išvengti mėšlungių.

Ar kontroliuoti svorį?

Neretai teigiama, kad nėštumo metu moteris turėtų priaugti 11-16 kg svorio, o jei prieš pastodama turėjo antsvorio, jai patariama priaugti ne daugiau kaip 7 kilogramus. Nieko tokio, jei priaugama ir dvidešimt penkis kilogramus, tik vėliau bus sunku atsikratyti antsvorio. Jei besilaukiančioji nori valgyti, ji tai ir turi daryti.

Daug svarbiau atskirti, ar moteris priauga svorio, ar ji tinsta. Tokiu atveju reikia skaičiuoti, kiek išgeriama ir kiek išskiriama skysčių, šie skaičiai turėtų būti beveik lygūs.

Pastebima tendencija, kad gimsta vis didesni ir aukštesni vaikai. Anot akušerės-ginekologės, negalima teigti, kad motinos mityba yra pagrindinis dalykas, lemiantis šią tendenciją. „Tai gali turėti įtakos, tačiau taip teigti negalima. Mityba turi reikšmės, jeigu mama valgo lengvai pasisavinamus produktus, kurie virsta riebalais, tai gali turėti įtakos ir naujagimio svoriui.

Rekomenduojamas svorio prieaugis nėštumo metu

Kūno masės indeksas (KMI) iki nėštumo Rekomenduojamas svorio prieaugis (kg)
Mažesnis nei 18.5 12.5 - 18
18.5 - 24.9 11.5 - 16
25 - 29.9 7 - 11.5
30 ir daugiau 5 - 9

Dienos režimas

Nėščiosios savijautai daug įtakos turi ne tik mityba, bet ir jos dienos režimas, dėvimi drabužiai, avalynė. Žinoma, jeigu būsimą mamą kankina tokie simptomai, kaip seilėtekis, šleikštulys, pykinimas, vėmimas, rėmuo, mėšlungis, to sunku išvengti, tačiau mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore, tinkamas poilsis, geras miegas padeda jai pasijusti geriau.

Pasak gydytojos O.Paškonienės, nėščia moteris neturi atsisakyti mėgstamos veiklos. „Labai svarbu daug vaikščioti gryname ore, mankštintis. Mankšta naudinga, tik nereikia įvesti naujų pratimų. Jei moteris plaukiodavo, ir toliau tai gali daryti, jei važinėdavo dviračiu, taip pat neturėtų mesti šios veiklos. Tik būtina sumažinti krūvius, kad ji nepervargtų. Bijančiosioms sportuoti pratimus reikėtų aptarti su specialistu, - patarė O.Paškonienė.

Nuovargis nėra gerai, tad nėščioji turi gerai išsimiegoti, dėvėti patogius drabužius, avalynę. Besilaukiančiajai nereikėtų pamiršti madingos ir jai tinkamos aprangos.

Nėštumo metu iš maisto moteris turi gauti pakankamą energijos kiekį. Joms rekomenduojama suvartoti apie 20 proc. baltymų, 30 proc. gerųjų riebalų (alyvuogių ar linų sėmenų aliejaus, avokadų, kartais riebios jūros žuvies) ir 50 proc. angliavandenių - kviečių, pilno grūdo gaminių, daržovių ir vaisių.

Taip pat moterys gali suvalgyti apie 30-50 gramų šokolado per dieną, bet juo nepiktnaudžiauti. Nėščiosios turėtų atsižvelgti ir į savo organizmo poreikius ir intuiciją, bet joms rekomenduojama bent tris kartus per dieną valgyti grūdinius patiekalus, pakankamai daržovių ir pasirinkti desertą iš sveikatai palankaus meniu.

Nėščiosioms rekomenduojama valgyti apie 5 kartus per dieną. Pavyzdžiui, trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė), o tarp pagrindinių valgymų galima suvalgyti 1-2 užkandžius. Užkandžiams galima rinktis kelis vaisius arba jogurtą su įvairiomis sėklomis.

Moterims patariama mažiau vartoti perdirbtų, rūkytų arba aštrių mėsos gaminių, dėl kurių augant svoriui gali kankinti rėmuo. Sužinojus apie nėštumą, negalima valgyti žalios mėsos ir žuvies. Ji turėtų būti paruošta ne žemesnėje nei 165 laipsnių temperatūroje. Patariama vengti pelėsinio arba fetos sūrio.

Taip pat nepatariama valgyti patiekalų, kuriuose vyrauja žali kiaušiniai. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, reikėtų valgyti tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius. Norint maitintis sveikai, nerekomenduojama kavos ir kofeino turinčių gėrimų gerti daug ir dažnai. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką, todėl nėštumo metu moterims galima suvartoti 200 mg kofeino per dieną, pavyzdžiui, išgerti vidutinį puodelį kavos. Nerekomenduojama gerti 3-4 puodelių kavos per dieną, nes toks kiekis gali būti žalingas. Moterys, kurioms prieš pastojant diagnozuota mažakraujystė, turėtų kavos gerti mažiau, nes didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.

Kokių vitaminų ar maistinių medžiagų dažniausiai trūksta nėščiosioms?

Vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja. Tokių vitaminų kaip vitaminas D ar geležis gali trūkti ir iki nėštumo, todėl planuojant pastoti rekomenduojama pasitikrinti kraują ir šių mikroelementų trūkumą sumažinti dar iki nėštumo. Taip pat nėščioms moterims padidėja seleno, kalcio, magnio, cinko ir jodo poreikis.

Nėščiosios mitybos taisyklės:

  • Nėščiosios maistas turi būti įvairus. Kasdien keiskite valgiaraštį.
  • Dienos davinį reikėtų suskirstyti į 5-6 nedideles porcijas, valgyti kas 2,5-3 valandas. Valgykite neskubėdama, gerai kramtykite kiekvieną kąsnį.
  • Su maistu nėščioji papildomų kalorijų - apie 300 kcal per dieną, turėtų gauti tik nuo 4-to nėštumo mėnesio (pvz., 100 g grikių košės, 100 g jogurto su vaisiais turi kiek daugiau nei 100 kcal, virtas kiaušinis - apie 85 kcal, stiklinė kefyro - 100 kcal, 1 bananas - apie 100 kcal, apie 150 g liesos menkės - 100 kcal).
  • Maistą, jeigu reikia, užgerkite tik vandeniu.
  • Jei neturite apetito, jį paskatinsite prieš valgį išgerdama nedaug gazuoto vandens arba vandeniu atskiestų citrusinių sulčių.
  • Venkite kepto, riebaluose skrudinto maisto. Geriau virtas, ruoštas garuose.
  • Nevalgykite pašildyto maisto, jame daug riebalų ir mažai vitaminų.
  • Nesimaitinkite greito maisto restoranuose, nes lengvai viršysite rekomenduojamą kalorijų kiekį.
  • Valgykite šviežiai paruoštą, geros kokybės maistą.
  • Tortus, pyragaičius, spurgas, saldainius, baltą duoną, picas ir ledus palikite ypatingoms progoms, o ne kasdieniam valgiaraščiui.

Ką reikėtų valgyti?

  • Kasdien vartoti grūdų produktus - duoną, košes (vertėtų rinktis pilno grūdo gaminius, nes juose vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulinių medžiagų yra gerokai daugiau nei išvalytuose grūduose).
  • Kasdien valgyti kuo įvairesnių daržovių (400-500 g) ir vaisių (200-300 g). Daržovėse ir vaisiuose yra vitamino C, beta karoteno, kalcio, geležies, skaidulinių medžiagų, o špinatuose, briuseliniuose ir brokoliniuose kopūstuose, pupelėse, žirniuose, burokėliuose - folio rūgšties.
  • Pakankamai vartoti baltymų turinčių produktų - liesos mėsos, žuvies, pieno produktų. Baltymai įeina į ląstelių bei audinių sudėtį, dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų.
  • Dieta be riebalų sutrikdo medžiagų apykaitą. Riebalai reikalingi hormonų gamybai, jie dalyvauja medžiagų apykaitoje, padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus. Todėl su maistu turime gauti pakankamai riebalų, tiek gyvūninės (sviestas, grietinė), tiek augalinės kilmės (įvairūs aliejai). Ypač naudingi riebioje žuvyje esantys riebalai, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių.
  • Vartoti pakankamai skysčių, t.y., tiek, kad nejaustumėte troškulio. Optimalus kiekis - apie 25-30 ml/1 kg kūno svorio. Geriausias pasirinkimas - natūralus mineralinis vanduo, stalo vanduo. Venkite saldžių, gazuotų gėrimų.

Ko vertėtų vengti?

  • Nėštumo metu visiškai atsisakykite alkoholio vartojimo.
  • Venkite perdirbto ir greito maisto - jame gausu sočiųjų riebalų rūgščių, druskos, cukraus.
  • Nevartokite neapdorotos mėsos, žuvies, vėžiagyvių, kiaušinių, sūrių iš nepasterizuoto pieno, pelėsinio sūrio - termiškai neapdorotuose ar nepakankamai apdorotuose produktuose gali būti baterijų, kurios gali sukelti apsinuodijimą maistu.
  • Atsisakykite juodos kavos, juodos arbatos - jose esantis kofeinas skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo, slopina geležies įsisavinimą, sutrikdo miegą. Optimalus kiekis nestiprios kavos yra 1-2 puodeliai per dieną.

žymės:

Panašus: