Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nervų šaknelių uždegimą yra girdėję daugelis, tačiau ne visi žino, kas tai yra iš tikrųjų. Dažnai ši būklė siejama su „perpūtimu“, kuomet atsiradus staigiam nugaros ar kaklo skausmui, sakoma, jog „perpūtė“ nugarą, kaklą. Nervų šaknelių uždegimas - terminas, kuriuo pacientai paprastai apibūdina staiga atsiradusį juosmeninės ar apatinės nugaros dalies arba kaklo skausmą.

Šiame straipsnyje trumpai aptariamos dažniausios nėš­čiųjų skausmo priežastys, rekomenduojami įvairios etiolo­gijos skausmo malšinimo būdai. Įvairūs fiziologiniai ir anatominiai organizmo pokyčiai nėštumo metu gali sukelti skausmą ir negalią. Kaip ir bet kuriais kitais atvejais, nėščiosioms dėl įvairių priežasčių pasireiškusį skausmą reikia adekvačiai malšin­ti. Vis dėlto skiriant skausmą malšinančius vaistus ar prie­mones, reikia nepamiršti, kad jie turi būti saugūs ne tik mo­tinai, bet ir vaisiui.

Dažniausios Skausmo Priežastys Nėštumo Metu

Netinkamai gydomas skausmas gali sukelti negalią, pa­bloginti nėščiosios savijautą, neigiamai veikti nėštumo eigą. Taip pat dar iki nėštumo nėščioms moterims gali sustiprėti dėl įvairių ūminių ir lėtinių patologijų pasireiškęs skausmas. Tuomet prireikia intensyvinti gydymą, keisti pačią gydymo taktiką. Kalbant apie skausmo malšinimą nėštumo metu, priimta jį klasifikuoti pagal pažeidžiamas organizmo sistemas: skeleto raumenų skausmas, sąnarių skausmas, neuropatinis skaus­mas ir dubens bei pilvo skausmas. Žinoma, yra ir retesnių skausminių sin­dromų, tačiau šiame straipsnyje jie nebus aptariami.

Apatinės Nugaros Dalies Skausmas

Apatinės nugaros dalies skausmas vargina apie pusę nėščiųjų. Dažniausiai akušeriai ginekologai jį laiko normaliu reiškiniu nėštumo metu. Apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai iš­sivysto toms moterims, kurios sunkiai dirba, yra jautusios nugaros skausmą dar iki nėštumo, taip pat jautusios apatinės nugaros dalies skausmą ankstesnių nėštumų metu. Skaus­mo sindromai nėštumo metu dažniausiai paveikia pilvo ir dubens, skeleto ir raumenų sistemas, todėl toliau aptarsime dažniausias patologijas juosmens srityje ir efektyvius įro­dymais pagrįstus gydymo metodus.

Etiologija

Nėštumo metu vyksta tam tikri mechaniniai poky­čiai - plečiasi gimda, juosmeninėje stuburo dalyje at­siranda lordozių ir pan. Didėjant svoriui ir raiščių lais­vumui, moters kūnas nebeišlaiko neutralios anatominės padėties. Dėl šios priežasties didėjantys gravitaciniai ir mechaniniai krūviai perkeliami ant stuburo juosmeninės dalies diskų, išsivysto stuburo raumenų deformacijų. Įdo­mu tai, kad, palyginti su bendrąja populiacija, išvaržos stuburo juosmeninėje dalyje nėščiosioms susiformuoja retai (1 iš 10 tūkst. atvejų). Dėl didėjančios gimdos kai kurioms nėščiosioms išsi­vysto nervų suspaudimas ir radikulito simptomai.

Stuburo skausmas gali išsivystyti dėl sumažėjusio raiščių gebėjimo išlaikyti normalioje anatominėje padėtyje kryžmens ir klubų sąnarius. Manoma, kad pagrindinį vaidmenį šiuo atveju at­lieka relaksinas - geltonkūnio išskiriamas hormonas, geban­tis minkštinti kolageną ir atpalaiduoti dubens raiščius.

Skausmo Vertinimas

Apatinės nugaros dalies skausmas gali būti vertinamas pagal įrašus ligos istorijoje ir fizinį ištyrimą, kuris gydyto­jams padeda paneigti kitas apatinės nugaros diskomforto priežastis, pavyzdžiui, pielonefritą ar inkstų akmenis. Nėš­tumo metu apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai yra susijęs su raumenų ir raiščių pakitimais.

Jei moteriai skausmas sustiprėja vertikalioje padėtyje (dėl gravitacinio krūvio), o sumažėja gulimojoje, yra skausmo ira­diacija į apatines galūnes, galima įtarti stuburo juosmeninės dalies išvaržą ir juosmeninių nervų šaknelių suspaudimą. Tei­giamas tiesių kojų testas, kai pasikartoja nugaros skausmas su radikulito simptomais ir / ar vienpusis giliųjų sausgyslių refleksų nebuvimas, rodo stuburo tarpslankstelinę išvaržą. Visais atvejais turėtų būti atliekamas kruopštus kryž­mens ir klubų sąnarių ištyrimas.

Jei nustatomas aiškiai lo­kalizuotas vienpusis apatinės nugaros dalies skausmas, grei­čiausiai jį sukelia vidurinio stuburo raiščio laisvumas kiek aukštesnėje stuburo dalyje. Nustačius motorikos ir jutimų sutrikimus arba cauda equina sindromą, būtina atlikti rentgenogramą ar magneti­nio rezonanso tomografiją. Kitais atvejais dėl galimo neigia­mo poveikio vaisiui rutiniškai šie tyrimai neatliekami.

Gydymas

Dauguma gydymo strategijų yra orientuotos į prevenci­nes priemones nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims. Įrodyta, kad profilaktinio švietimo ir raumenų / organizmo stiprinimo programos ankstyvuoju nėštumo periodu gali pa­dėti išvengti nugaros skausmo, o moterys, kurių fizinė forma prieš nėštumą buvo gera, pastojusios kur kas rečiau patiria nugaros skausmą arba jis yra ne toks intensyvus.

Laikysenos reguliavimas ir kineziterapija

Esant apatinės nugaros dalies skausmui, pirmiausia pasi­renkami konservatyvieji skausmo valdymo metodai. Rei­kėtų pradėti nuo nėščiųjų švietimo, jų kasdienės veiklos koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti infor­macijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai su­mažinti apatinės nugaros dalies skausmą.

Ūmaus skausmo ar raumenų spazmams malšinti reko­menduojama koreguoti įprastą veiklą dieną, daryti poilsio pertraukėles. Šių pertraukėlių metu abi kojas reikėtų laiky­ti pakeltas, nes taip sumažinama juosmeninės stuburo da­lies lordozė. Įrodymais patvirtinta, kad tokie veiklos ir lai­kysenos pakeitimai padeda sumažinti apatinės nugaros da­lies skausmą. Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pa­siekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis.

Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda su­mažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėli­mo ir Kegelio pratimai.

Kiti galimi nemedikamentiniai gydymo būdai

Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skaus­mo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, transkutaninė nervų stimuliacija, stabili­zavimas diržais, joga ir kt. Akupuktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioi­dų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą.

Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nu­statyta, rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukius. Tyrimų duomenimis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, akupunktūra yra efektyvesnė už kineziterapiją. Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažin­ti skausmą.

Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai mo­teris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandeny­je. Dėl perodinės elektrinės nervų stimuliacijos saugumo nėščiosioms šiuo metu nėra bendros nuomonės, todėl šis skausmo malšinimo būdas daugelyje gydymo įstaigų nėra taikomas.

Skausmo malšinimas medikamentais

Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepagei­daujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis.

Jei nėščioji patiria stiprų skausmą ir jo nepavyksta nu­malšinti nefarmakologinėmis priemonėmis, skiriami vais­tiniai preparatai. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas. Prostaglandi­nų gamybą slopinančius vaistus - aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) - reikėtų skirti labai atsar­giai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru.

Tyri­mų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandi­nų gamybą slopinantys vaistai gali sukelti priešlaikinį vai­siaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitrau­kimą. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pa­sižymi skirtingu poveikiu vaisiui.

Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vais­tai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina pareste­zijas ir radikulopatinius simptomus. Tiesa, atlikta labai ne­daug tyrimų, kuriuose būtų analizuotas gabapentino saugu­mas nėščioms moterims ir jų nešiojamam vaisiui.

Yra duo­menų, kad šis vaistas gali būti susijęs su didesne epilepsi­jos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defek­tų, psichikos sutrikimų, kaukolės ir veido anomalijų išsi­vystymo riziką vaisiui. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti.

Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai anal­getikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki mi­nimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką. Šiuo metu turimais duomenimis, nėra įrodyto ryšio tarp dažniausių opioidinių receptorių agonistų vartojimo nėštumo metu ir vaisiaus apsigimimų.

Opioidus vartojusių nėščiųjų grupėje stebėtų vaisiaus defektų dažnis yra toks pat kaip ir bendrojoje populiacijoje. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuria­me būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei.

Intervenciniai skausmo malšinimo būdai

Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinė­mis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis prie­monėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus.

Jei diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyviausias įrodymais pagrįstas intervenci­nis gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija. Nėš­čiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vai­siui. Tyrimų duomenimis, kur kas saugiau ir tiksliau injek­cijas atlikti kontroliuojant ultragarso ar magnetinio rezonan­so tomografija.

Tad, esant galimybei, reikėtų pasi­naudoti šiais nėštumo metu saugiais vaizdinimo metodais.

Prognozė

Daugelis moterų, praėjus keliems mėnesiams po gim­dymo, jaučia reikšmingą skausmo sumažėjimą ar išnykimą. Vis dėlto, vieno tyrimo duomenimis, apie 20 proc. mo­terų nėštumo metu jaustas apatinės nugaros dalies skausmas išlieka 3 metus po gimdymo ir ilgiau.

Sąnarių Skausmas

Nėštumo metu pasireiškiantį sąnarių skausmą gali sukel­ti iki nėštumo buvusios sąnarių patologijos arba išsivystyti koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti infor­macijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai su­mažinti apatinės nugaros dalies skausmą.

Ūmaus skausmo ar raumenų spazmams malšinti reko­menduojama koreguoti įprastą veiklą dieną, daryti poilsio pertraukėles. Šių pertraukėlių metu abi kojas reikėtų laiky­ti pakeltas, nes taip sumažinama juosmeninės stuburo da­lies lordozė. Įrodymais patvirtinta, kad tokie veiklos ir lai­kysenos pakeitimai padeda sumažinti apatinės nugaros da­lies skausmą. Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pa­siekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis.

Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda su­mažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėli­mo ir Kegelio pratimai.

Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skaus­mo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, transkutaninė nervų stimuliacija, stabili­zavimas diržais, joga ir kt. Akupuktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioi­dų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą.

Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nu­statyta, rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukius. Tyrimų duomenimis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, akupunktūra yra efektyvesnė už kineziterapiją. Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažin­ti skausmą.

Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai mo­teris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandeny­je. Dėl perodinės elektrinės nervų stimuliacijos saugumo nėščiosioms šiuo metu nėra bendros nuomonės, todėl šis skausmo malšinimo būdas daugelyje gydymo įstaigų nėra taikomas.

Tarpšonkaulinė Neuralgija (Tarpšonkaulinio Nervo Uždegimas)

Tarpšonkaulinio nervo uždegimas dar kitaip vadinamas tarpšonkauline neuralgija - tai nervuose atsirandantis skausmas. Skausmą dažniausiai sukelia skausmo receptorių dirginimas. Tarpšonkaulinę neuralgiją sukelia krūtinės ar juosmens srities, t. y. krūtinės ląstos, nervų suspaudimas. Tai reta būklė, kad skausmas jaučiamas per visą tarpšonkaulinį nervą.

Šie nervai išsidėstę tarp šonkaulių, o bet kokio pobūdžio vieno nervo pakenkimas ar nervo funkcijos netekimas sukelia tarpšonkaulinę neuralgiją. Nervas gali būti suspaustas dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, plyšusio pilvo audinio, pilvo išsipūtimo, randinio audinio formavimosi aplink nervą, perteklinio pilvo raumenų darbo ar stuburo iškrypimo ir kt. Krūtinės ląstos ar šalia esančių sričių chirurginės intervencijos taip pat gali būti viena iš nervo pakenkimo priežasčių. Šie nervai gali būti pažeisti arba jų uždegimas gali išsivystyti dėl įvairių ligų ar būklių ir sukelti tarpšonkaulinę neuralgiją.

Skausmas yra aštrus ir spazminio pobūdžio, apimantis krūtinės ląstą. Tarp dažnų tarpšonkaulinės neuralgijos priežasčių paminėtinas nėštumas, krūtinės ląstos ar šonkaulių pakenkimas, krūtinės ląstos ar joje esančių organų chirurginės intervencijos bei infekcijos, pavyzdžiui, juosiančioji pūslelinė. Juosiančioji pūslelinė gali pakenkti krūtinės ląstos bei viršutinės nugaros dalies nervus ir sukelti skausmą. Apskritai, tarpšonkaulinės neuralgijos galima išvengti, ją tikrai galima išgydyti.

Kai kada tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai gali būti sunkūs, o negalią sukeliantis skausmas neleidžia judėti ir kvėpuoti. Krūtinės ląstos skausmas nebūtinai turi būti susijęs su tarpšonkauline neuralgija. Pavyzdžiui, jį gali sukelti širdies priepuolis. Todėl, jei stipriai skauda ar spaudžia krūtinės ląstą ar krūtinę, kamuoja sunkus dusulys ar sąmonės pokyčiai, kurių priežastis yra nežinoma, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Tarpšonkaulinės neuralgijos požymiai ir simptomai

Pagrindinis tarpšonkaulinės neuralgijos simptomas yra krūtinės ląstos skausmas. Skausmas gali būti jaučiamas abiejose pusėse, jis gali būti duriančio, aštraus, plėšiančio ar maudžiančio pobūdžio. Skausmas gali būti jaučiamas tam tikroje krūtinės ląstos vietoje, apimti visą krūtinės ląstą ar tik vieną jos pusę, gali plisti iš nugaros link krūtinės ląstos priekio ir tapti juosiančiu.

Kartais skausmas jaučiamas per visą šonkaulio ilgį. Dar skausmas atsiranda įkvepiant, juokiantis ar čiaudint. Skausmas sustiprėja fizinio krūvio metu. Tarpšonkaulinė neuralgija taip pat gali būti protarpinė, pasireikšti ūminiu ar buku ir nuolatiniu skausmu.

Kiti tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai yra:
  • abipusis skausmas, galintis plisti į nugarą;
  • skausmas ties šonkauliais, o skausmas kairiojoje krūtinės ląstos pusėje gali būti supainiotas su širdies skausmu ar stenokardija;
  • tirpimas ir (arba) dilgčiojimas;
  • pilvo skausmas;
  • apetito netekimas;
  • karščiavimas;
  • rankų ir (arba) pečių skausmas. Minėtas skausmas kairiajame peties sąnaryje gali būti supainiotas su širdies skausmu ar stenokardija.

Kai kurie sunkūs simptomai, būdingi gyvybei grėsmingai būklei, yra:

  • krūtinės ar šonkaulių skausmas, plintantis į kairę ranką, petį ar nugarą;
  • spaudimas krūtinėje, su veržimo ar plėšimo pojūčiu;
  • nuolatinis kosulys iškosėjant gelsvai žalsvų skreplių;
  • stiprus širdies plakimas;
  • pasunkėjęs kvėpavimas;
  • ūminis pilvo skausmas;
  • ūminis krūtinės skausmas kvėpuojant ar kosėjant;
  • staigus sumišimas, galvos svaigimas ar sąmonės pokytis;
  • paralyžius ir raumenų atrofija.

Tarpšonkaulinės neuralgijos priežastys ir rizikos veiksniai

Tarpšonkaulinė neuralgija gali atsirasti dėl įvairių būklių, pavyzdžiui, infekcijos, uždegimo, traumos ar kitų procesų. Viena dažniausių priežasčių yra chirurginė intervencija krūtinės ląstoje, nes ją atliekant praskiriami šonkauliai. Šie veiksmai gali pažeisti tarpšonkaulinius nervus.

Kai kurios tarpšonkaulinės neuralgijos priežastys yra:
  • krūtinės ląstos ar šonkaulio sužalojimas;
  • tarpšonkaulinių nervų suspaudimas;
  • degeneraciniai nervų pakenkimai;
  • neuritas;
  • nėštumas, kai krūtinės ląsta prasiplečia, sudarydama didesnę erdvę vaisiui;
  • krūtinės ląstos sienos, pečių ar nugaros raumenų patempimas;
  • šonkaulių infekcijos;
  • juosiančioji pūslelinė;
  • chirurginė krūtinės ląstos ar gretimų sričių intervencija;
  • krūtinės ląstos ar pilvo augliai, spaudžiantys tarpšonkaulinius nervus.
Tam tikri tarpšonkaulinės neuralgijos rizikos veiksniai yra:
  • vėjaraupių viruso sukelta infekcija;
  • sportavimas, susijęs su dideliu greičiu, pavyzdžiui, slidinėjimas, snieglenčių sportas, futbolas ir kt.;
  • autoavarijoje patirtos traumos, kai sužalojami šonkauliai ir tarpšonkauliniai nervai.

Tarpšonkaulinės neuralgijos gydymas

  • Atsižvelgiant į skausmą sukėlusią priežastį parengiamas gydymo planas. Tarpšonkaulinė neuralgija gali praeiti savaime, bet dažniausiai prireikia gydymo.
  • Kartais pacientams, kuriems tarpšonkaulinė neuralgija dažnai pasikartoja, reikia suardyti tam tikrą skausmą sukeliančią nervo dalį.
  • Tais atvejais, kai nervą suspaudžia pilvo randai, gali tekti išpjauti siūles.
  • Skausmą palengvinti padeda vaistai, pavyzdžiui, nuo neuropatinio skausmo ir kapsaicinas.
  • Taip pat yra naudingos TENS procedūros.
  • Gali būti skiriamos epidurinės injekcijos ar injekcijos aplink nervų šaknelę.
  • Kartais gydymui skiriamos pulsinės radiodažninės stimuliacijos procedūros.
  • Pakenkto tarpšonkaulinio nervo srityje gali būti atliekamos tarpšonkaulinių nervų blokados vietiškai veikiančiais anestetikais ar kortikosteroidais.
  • Skausmą palengvinti ir numalšinti uždegimą padeda nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NSVNU).
  • Vaistai nuo depresijos gali padėti nuslopinti nervo skausmą. Antihistamininiai vaistai vartojami niežėjimui nuslopinti.

Dubens Dugno Disfunkcija

Dubens dugno disfunkcija yra skėtinis terminas apimantis: dubens dugno raumenų, raiščių, fascijų, neuroraumeninės kontrolės sutrikimus, kurie savo ruožtu gali sukelti lėtinį dubens srities skausmą bei įvairius kitus dubens organų funkcijų, seksualinės, šalinimo funkcijų sutrikimus.

Dubens dugno raumenų/fascijų disfunkcijos gali išsivystyti nesant jokių kitų patologijų (ligų) ir savo ruožtu sukelti dubens organų funkcijų sutrikimus, kaip ir tam tikros patologijos/ligos tiesiogiai sukelia dubens dugno raumenų, fascijų, kraujotakos ar inervacijos pažeidimus/disfunkcijas. Dubens dugno sutrikimai dažniausiai siejami su per dideliu dubens dugno raumenų aktyvumu (hiperaktyvumu) ar, atvirkščiai, su susilpnėjusia jų funkcija (hipoaktyvumu) ir/ar su tinkamos koordinacijos trūkumu.

  • Hipoaktyvūs dubens dugno raumenys: būdinga sumažėjusi raumenų jėga, ištvermė, tonusas ir masė, fascijų/raiščių pertempimas, vidaus organų palaikymo funkcijos praradimas.
  • Hiperaktyvūs dubens dugno raumenys: būdinga įtempti, sutrumpėję, skausmingi, padidėjusio tonuso, sumažėjusios jėgos, ištvermės dubens dugno raumenys, sutrikęs tinkamas šių raumenų atpalaidavimas.

Apsunkintas šlapinimasis, sunkumas inicijuoti šlapinimasi. Skausmas stiprėjantis sėdint Išangės/tarpvietės sr. Netinkama koordinacija (neuroraumeninės kontrolės sutrikimai).

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus paciento gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.

žymės: #Nestumo

Panašus: