Vaikų nervų sistemos ligos: priežastys, simptomai, gydymas

Vaikų nervų sistemos ligos gali pasireikšti įvairiais būdais, nuo lengvų negalavimų iki sunkių, gyvybei pavojingų būklių. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias vaikų nervų sistemos ligas, jų priežastis, simptomus ir gydymo būdus.

Enterovirusas

Kasdien susiduriame su įvairiomis virusinėmis infekcijomis, tačiau viena iš jų ypač išsiskiria savo paplitimu ir poveikiu vaikams - tai enterovirusai. Šie nematomi priešai gyvuoja ištisus metus ir yra nepaprastai atsparūs aplinkos veiksniams, todėl jais lengva užsikrėsti. Vaikai, turintys dar tik besiformuojantį imunitetą, yra ypač pažeidžiama grupė.

Enterovirusas vaikams gali sukelti lengvas, bet ir rimtas ligas, pasireiškiančias bėrimais, karščiavimu ir net komplikacijomis, kurios gali paveikti nervų sistemą, širdį ar kitus organus. Enterovirusai - tai virusų grupė, priklausanti Picornaviridae šeimai, kurių pagrindinis taikinys yra žmogaus virškinamasis traktas, tačiau jie taip pat gali paveikti kitus organus ir sistemas. Šie virusai gyvuoja ištisus metus, kadangi yra begalo atsparūs išoriniams veiksniams, būtent dėl šios priežasties jais yra labai lengva užsikrėsti.

Enteroviruso tipai

Enterovirusams priskiriama apie 70 skirtingų virusų rūšių, iš kurių tik 10-15 yra pavojingos žmogaus sveikatai. Pagrindiniai entero viruso tipai yra:

• Poliovirusai - sukelia poliomielitą (infekciją, kuri gali sukelti paralyžių).
• Koksakivirusai ir enterovirusas - vieni populiariausių viruso tipų, kurie gali sukelti įvairias ligas, įskaitant rankų, kojų ir burnos ligą, herpanginą, meningitą.
• Echovirusai - dažniausiai sukelia nespecifines virusines infekcijas, tačiau taip pat gali sukelti meningitą, encefalitą, širdies raumens infekcijas (miokarditą).
• Rinovirusai - dažniausia peršalimo priežastis. Jie sukelia lengvas kvėpavimo takų infekcijas.

Šie virusai dažniausiai sukelia lengvas ligas bei tarpusavyje panašius simptomus, tačiau kai kuriems žmonėms, ypatingai vaikams, pagyvenusiems asmenims ir imunodeficitą turintiems pacientams, enterovirusai gali būti pavojingi ir sukelti rimtesnių komplikacijų.

Enterovirusinės infekcijos vaikams simptomai

Dažniausiai entero viruso infekcijos būna besimptomės arba apsiriboja tokiais simptomai kaip:

• Karščiavimas (temperatūra gali pakilti iki 38,5-40°)
• Viduriavimas
• Vėmimas
• Bėrimai ant rankų, kojų bei burnoje (angl. hand-foot-mouth disease)
• Kvėpavimo takų sutrikimai (kosulys, sloga, sunkumas kvėpuoti)
• Galvos, gerklės skausmas

Simptomai dažniausiai laikosi nuo 3 iki 7 dienų.

Enteroviruso bėrimai - kaip atskirti, kad tai ši liga?

Siekiant atskirti entero viruso bėrimus, svarbu atsiminti kelis pagrindinius faktorius:

• Bėrimai dažniausiai atsiranda ant rankų, kojų ir burnos, kartais ir tarpvietės, užpakaliuko odoje. Tai ypač būdinga rankų, kojų ir burnos ligai.
• Bėrimai yra mažos raudonos dėmelės arba pūslelės. Pūslelės burnoje gali virsti skausmingomis opomis, kurios apsunkina valgymą ir gėrimą.
• Kartu su bėrimais dažnai pasireiškia karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, gerklės skausmas, apetito praradimas ir bendras silpnumas.
• Bėrimus gali lydėti ir kvėpavimo takų sutrikimai, tokie kaip kosulys ar sloga.

Enterovirusai dažniausiai plinta vasarą ir rudenį, tad bėrimų atsiradimas šiuo metu gali būti papildomas ženklas, kad tai enterovirusinė infekcija.

Kadangi enterovirusų bėrimai gali būti panašūs į kitų virusinių ligų simptomus, tokių kaip vėjaraupiai ar alerginės reakcijos, svarbu, tik pastebėjus atsirandančius bėrimus ant kūno bei juos lydinčius simptomus, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali atlikti diagnostinius tyrimus ir patvirtinti infekciją.

Kaip užsikrečiama enterovirusu?

Enterovirusai dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba per kontaktą su užkrėstais asmenimis, dėl neplaunamų rankų. Enterovirusai lengvai išgyvena rūgštinėje skrandžio terpėje ir dauginasi žarnyne, todėl jie lengvai perduodami ir per oralinį-fekalinį kelią. Visų užsikrėtimo galimybių pagrindas yra - bloga asmens higiena, kuri įskaito netinkamą kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, retą rankų plovimą (prieš maistą, po apsilankymo tualete ar viešose erdvėse).

Nors enterovirusas vaikams gyvuoja ištisus metus, didžiausia tikimybė užsikrėsti atsiranda vasaros bei rudens laikotarpiais, todėl tokiu metu reikia būti ypatingai atsargiems.

Kaip gydomas enterovirusas?

Kadangi enterovirusinė infekcija dažniausiai yra lengva ir praeina savaime per kelias dienas ar savaites, gydymas paprastai apsiriboja simptomų kontrole ir paciento būklės stebėjimu. Tai reiškia, kad gydymas yra skirtas palengvinti simptomus ir pagerinti paciento savijautą, kol organizmas pats nesusidoroja su virusu.

Štai pagrindiniai gydymo principai:

• Ligoniui rekomenduojama daug ilsėtis ir gerti pakankamai skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos, ypač jei yra karščiavimas ar viduriavimas.
• Jei pacientas karščiuoja bei jaučia įvairius kūno skausmus, gali būti skiriami karščiavimą, skausmą, temperatūrą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Tai ypač svarbu, siekiant užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, nes dėl ryklės skausmo vaikai gali atsisakyti gerti, valgyti.
• Jei pacientas skundžiasi gerklės skausmu ar skausmingomis pūslelėmis burnoje (pavyzdžiui, herpanginos atveju), papildomai gali būti naudojami vietinio poveikio vaistai, skirti ryklei, įskaitant specialius purškiklius, pastiles ar burnos gelius, kad sumažinti diskomfortą.
• Jei yra virškinimo trakto sutrikimų (viduriavimas, vėmimas), rekomenduojama laikytis švelnios, lengvai virškinamos dietos, kad nebūtų dirginamas skrandis ir žarnynas.

Sunkių enteroviruso formų (pvz.: aseptinio meningito, miokardito) atvejais gali prireikti hospitalizacijos, intensyvios priežiūros ir palaikomojo gydymo. Tai gali apimti intraveninių skysčių vartojimą, deguonies terapiją ar net dirbtinį plaučių ventiliavimą, jei atsirado rimtų kvėpavimo sutrikimų.

Galimos enteroviruso komplikacijos - kodėl būtina gydyti?

Enterovirusinės infekcijos paprastai yra lengvos ir praeina be komplikacijų, tačiau tam tikrais atvejais, ypač vaikams ar tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, jei jos nėra laiku gydomos, gali išsivystyti rimtesnės komplikacijos.

• Meningitas: Tai viena iš dažniausių enteroviruso komplikacijų. Liga pasireiškia smegenų dangalų uždegimu (meningitu) bei smegenų skysčio infekciniais pakitimais. Pasižymi tokiais simptomais kaip: karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų rigidiškumas (standumas), jautrumas šviesai, vėmimas.
• Miokarditas ir perikarditas: Širdies raumens (miokardo) arba širdies dangalo (perikardo) uždegimas, kurį dažniausiai sukelia enterovirusai, ypač Coxsacki B grupės virusai. Būdingas krūtinės skausmas, nuovargis, dusulys, širdies ritmo sutrikimai.
• Rankų, kojų ir burnos liga: Tai dažna enterovirusų sukelta infekcija, pasireiškianti pūslelėmis ant delnų, pėdų, burnos ir kartais ant kitų kūno dalių. Nors liga dažniausiai praeina savaime, ją gali lydėti dehidratacija dėl skausmo burnoje (pūslelės trukdo valgyti ir gerti).
• Encefalitas: Smegenų uždegimas, dažnai sukeliamas neurotropinių enterovirusų, pavyzdžiui, Enteroviruso 71. Pasižymi tokiais simptomais, kaip: stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimai, traukuliai, karščiavimas. Ši komplikacija yra reta, bet pavojinga, ypač mažiems vaikams. Encefalitas gali palikti ilgalaikius neurologinius pažeidimus arba net baigtis mirtimi.
• Poliomielitas: Poliovirusas, kuris yra vienas iš enteroviruso tipų, sukelia poliomielitą - sunkią centrinės nervų sistemos infekciją, galinčią sukelti paralyžių arba silpnumą, dažniausiai apatinėje kūno dalyje, negrįžtamas galūnių deformacijas. Tai vienintelis enterovirusas, nuo kurio galima apsisaugoti skiepais.
• Pleurodynia (Bornholmo liga): Enteroviruso sukelta būklė, pasireiškianti ūmiu krūtinės arba pilvo raumenų skausmu. Nors liga paprastai praeina be ilgalaikių padarinių, stiprus skausmas krūtinėje gali sukelti kvėpavimo sunkumų ir pacientą labai išvarginti.
• Naujagimių enterovirusinė infekcija: Naujagimiai yra viena pažeidžiamiausių grupių, ypač jei motina nėštumo metu buvo užsikrėtusi enterovirusu. Infekcija gali pasireikšti kaip sepsio sindromas su karščiavimu, mieguistumu, mitybos problemomis ir net centrinės nervų sistemos pažeidimais, tokiais kaip meningoencefalitas. Naujagimiams enterovirusinė infekcija gali būti mirtina arba sukelti ilgalaikes pasekmes, pavyzdžiui, neurologinius sutrikimus.

Skiepai nuo enteroviruso

Šiuo metu specifinių skiepų nuo visų enterovirusų nėra, tačiau egzistuoja poliomielito vakcina, kuri apsaugo nuo vieno iš pavojingiausių enterovirusų - polioviruso, sukeliančio poliomielitą (sunkų raumenų paralyžių, kartais net visam gyvenimui). Ši vakcina yra itin svarbi siekiant išvengti sunkių poliomielito komplikacijų, ypatingai vaikams.

Epilepsija

Epilepsija viena dažniausių lėtinių neurologinių ligų. Ja galima susirgti bet kuriame amžiuje. Tyrimų duomenys rodo, kad tikimybė patirti traukulių priepuolį bent 1 kartą gyvenime yra apie 9 proc., tačiau tikimybė, kad bus nustatyta epilepsijos diagnozė, siekia apie 3 proc. Deja, tačiau daliai sergančiųjų, net ir atlikus reikiamus tyrimus, ne visada pavyksta nustatyti epilepsijos priežastį.

Epilepsija - tai neurologinė liga, dažniausiai pasireiškianti traukulių priepuoliais, rečiau epilepsijos metu pasireiškia netraukuliniai priepuoliai. Traukulių priepuolių yra įvairių rūšių, jie gali užsitęsti nuo keletos sekundžių iki keliolikos minučių arba ilgiau, taip pat gali kartotis dažnai (keletą ar keliolika kartų per dieną), o kartais retai - vieną kartą per kelis metus. Atsigavęs po tipinio traukulių priepuolio, ligonis dažniausiai nieko neprisimena, būna išpiltas prakaito, pavargęs, vangus, jam sunku orientuotis aplinkoje.

Epilepsija gali prasidėti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama vaikams ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Apie 60 proc. šios ligos atvejų prasideda vaikystėje. Kai kurie vaikai, sergantys epilepsija, priepuolius išauga, o kitiems jie gali tęstis ir suaugus. Vaikams pasitaikanti epilepsijos forma su absanso tipo priepuoliais, dažnai gali būti ilgai neatpažįstama ir nediagnozuota. Jai būdingas trumpalaikis sąmonės sutrikimas, sąstingis, įvykių nesekimas. Absansas pasireiškia užsitęsusiu žvilgsniu, nevalingais smulkiais judesiais ranka ar mirkčiojimu.

Epilepsijos rūšys

• Infantiliniai spazmai - epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Ji pasireiškia vienam iš maždaug 2-4 tūkstančių vaikų. Infantiliniai spazmų rizika didžiausia pirmaisiais metais po gimimo. Paprastai infantiliniai spazmai prasideda trumpais, retais priepuoliais, susijusiais su miegu ir verkimu. Atrodo, kad kūdikis tiesiog krūpčioja, išsigąsta ar jam suskausta pilvuką, kadangi dažnai po to jis pradeda verkti. Dažniausiai spazmai būna simetriški, tačiau kartais jie gali būti ryškesni vienoje ar kitoje pusėje. Itin dažnai priepuoliai pasireiškia serijomis, vienas paskui kitą. Paprastai jie ištinka tuoj pabudus, tačiau gali kartotis ir bet kuriuo paros metu.
• Sergant tokios formos epilepsija, dažniausiai pasireiškia viso kūno traukuliai. Jų metu paveikiami abu smegenų pusrutuliai. Generalizuota epilepsija dažniausiai prasideda vaikystėje.
• Tokios formos epilepsija sergantiems žmonėms pasireiškia židiniai traukuliai. Kitaip nei generalizuoti, jie paveikia tik vieną smegenų dalį. Židininius priepuolius be sąmonės praradimo, jų metu sąmonė ir suvokimas nėra prarandami.
• Tokiai epilepsijai būdingi ir generalizuoti, ir židiniai priepuoliai. Ji susijusi su Draveto sindromu - labai reta ir sunkia epilepsijos forma, kai ligos eigoje sutrinka psichinė raida. Sergant Draveto sindromu, informacija nėra optimaliai perduodama tarp nervinių ląstelių, o tai sukelia epilepsijos priepuolius ir vėluojantį vystymąsi. Paprastai tokia liga prasideda nesulaukus vienerių metų.

Sergant epilepsija, galvos smegenų neuronuose atsiranda staigūs elektrinio aktyvumo pliūpsniai, toks nenormalus nervinių ląstelių aktyvumas paprastai sukelia kūno traukulius. Daugeliu atvejų nėra iki galo aišku, kodėl taip nutinka. Epilepsijos simptomai skiriasi priklausomai nuo priepuolio tipo.

Epilepsijos priepuolis atsiranda dėl nenormalaus smegenų žievės nervinių ląstelių (neuronų) aktyvumo - staigių ir stiprių elektrinių iškrūvių, kurie trumpam paveikia žmogaus išvaizdą ar veiksmus. Jį galima apibrėžti kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, kuris apima sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių.

Gliukozė - didelis arba mažas jos kiekis gali sukelti alpimo priepuolius, traukulius, net komą. Kai kuriems žmonėms epilepsijos gydymas reikalingas visą gyvenimą. Pasistengti prilaikyti priepuolio ištikto žmogaus galvą, padėti po ja minkštą daiktą. Pasibaigus traukuliams, atverti kvėpavimo takus ir patikrinti kvėpavimą.

Epilepsija sergantys žmonės jokiu būdu neturėtų būti atstumtieji. Taigi neleiskite, kad visuomenėje sklandantys mitai Jus suklaidintų. O jeigu patiems teko susidurti su šia liga ir norite atlikti išsamius tyrimus, apsilankykite klinikoje „Antėja“.

Atrandama vis naujų genų, sukeliančių epilepsiją. Tačiau nėra 100 proc. rizikos šią ligą perduoti palikuonims. Kai serga abu tėvai, tikimybė, kad sirgs ir jų vaikas yra didesnė. Ši liga yra gydoma ir daugeliu atvejų visiškai išgydoma. Laikoma, kad žmogus pasveiko, jei priepuoliai nesikartoja ir nebegeriant vaistų. Jeigu medikamentinis gydymas nepadeda, gali būti atliekama operacija.

Kai kurie žmonės gali pastebėti, kad priepuoliai atsiranda reaguojant į labai specifinius dirgiklius arba situacijas. Epilepsija sergantiems asmenims vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami arba atnaujinami, gydytojui neurologui atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Tokiu būdu įvertinama epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklė, klinikinė forma ir progresavimas.

Minimali smegenų disfunkcija (MSD)

Minimali smegenų disfunkcija (MSD) - tokia diagnozė vaikų neurologijoje atsirado palyginti neseniai. Taip apibūdinami nežymūs centrinės nervų sistemos (CNS) pakitimai, pasireiškantys mažylių elgesio sutrikimais - t.y. padidėjusiu ar sumažėjusiu aktyvumu, mokymosi sunkumais, kalbos vystymosi sutrikimais. Dažniausia MSD priežastis - gimimo trauma: veržlus ar užsitęsęs gimimo procesas, stimuliacija oksitocinu, Cezario pjūvis ir kt. Augant kūdikiui, pažeidimas tam tikrame etape pasireiškia vaiko organizmo funkcijų nusilpimu. Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko CNS sureaguoja į stipriai padidėjusį krūvį.

Simptomai tokie: vaikas gerai skaito, bet negali užrašyti; jei puikiai rašo, tai skaito vos dėliodamas skiemenis ir t.t. MSD - tai ne tik elgesio ar mokymosi sutrikimas. Jau žinome, kad kūnas - vieninga visuma, taigi, MSD simtomai pasireiškia pokyčiais ir kitose sistemose. vaikas ypatingai dirglus, kaprizingas, nevaldomas, skubantis. Jei pastebėjote, kad Jūsų vaikas susiduria su šiais sunkumais (nebūtinai visais!), neatidėliodami kreipkitės į specialistus.

Gydant vaikus, turinčius minimalią smegenų disfunkciją, gali padėti osteopatas. Toks specialistas gydo mažylį, atsižvelgdamas į sutrikimus visose jo organizmo sistemose. Kadangi jau aptarėme, kad MSD priežastis - gimimo trauma, vaistų, galinčių padėti pasveikti, nėra. Specialistas osteopatas apžiūrės ir maksimaliai atstatys kūdikio ar vaiko kaukolės, kūno struktūros, kraujotakos ir kt. pažeidimus. Toliau vaikelis turi galimybę augti ir vystytis harmoningai. Be to, osteopatas numato dar nepasireiškusius nukrypimus nuo normos ir gali juos koreguoti, naudodamas neskausmingus ir efektyvius metodus.

žymės: #Vaiku

Panašus:

• Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
• Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
• Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
• Marijampolės Kunigų Emeritų Globos Namai – Viskas, Ką Reikia Žinoti!
• Rankinė ant juosmens vaikams: patogu, stilinga ir praktiška