Nerijus Numavičius (g. 1967 m. gegužės 12 d.) - turtingiausias Lietuvos žmogus, sukaupęs apie 3,8 mlrd. litų turto. 15min paskelbtame turtingiausių šeimų reitinge „Vilniaus prekybos“ akcininkai, du broliai Numavičiai, tiesa, šiandien nešiojantys skirtingas pavardes, rikiuojasi pirmi ir valdo 1,88 mlrd. eurų vertės turtą. Šį kartą - broliai Numavičiai. Apie turtingiausią Lietuvos verslininką Nerijų Numą (buvęs Numavičius) ir „Vilniaus prekybą“ per beveik trisdešimt metų prirašyta ir prikalbėta daug, nors pats jis bendrauti su žiniasklaida įprastai vengė.
N.Numa jau keletą metų gyvena Jungtinėje Karalystėje ir, kaip visuomet, nėra linkęs komentuoti savo gyvenimo. Per „Vilniaus prekybos“ atstovus 15min gavo trumpą komentarą, kad grupės akcininkai mieliau sutiktų nebent „kalbėti apie dabartį“ ir ateities viziją. Tačiau šiandieninis pagrindinių „Vilniaus prekybos“ akcininkų nekalbumas nėra kliūtis prisiminti į ketvirtą dešimtį įkopusio verslo istoriją. Kaip šis dviejų šeimų pagrindu pradėtas verslas iškilo, kas jiems padėjo, kodėl turtingiausiu Lietuvos asmeniu tapo dabar jau Jungtinės Karalystės rezidentas N.Numa, o ne kuris nors kitas iš vadinamojo „VP dešimtuko“ narių?
Verslo Pradžia ir „VP Devintukas“
Nors Numos arba Numavičiaus pavardė labiausiai siejama su prekybos tinklu „Maxima“, mažmeninė prekyba iš pradžių tebuvo tik vienas tarp daugybės skirtingų „Vilniaus prekybos“ verslų. Kadangi I.Staškevičius buvo pirmasis ir bene artimiausias N.Numos bendražygis versle, neoficialus ne tik „Vilniaus prekybos“, tačiau ir pagrindinio akcininko atstovas žiniasklaidai, galima prisiminti jo ne kartą pasakotas istorijas apie verslo pradžią. I.Staškevičius ir N.Numa bendrą verslą pradėjo dar 1990 m., įsigydami kirpyklą. Kursiokų duetas susipažino Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Prie jų netrukus prisijungė ir dar vieni studijų kolegos - Žilvinas ir Gintaras Marcinkevičiai.
Nežinia, ar tuomet jie jau turėjo neoficialų pavadinimą, tačiau tokį vėliau nebejotinai įgavo - tai „VP devintukas“, vėliau trumpam tapęs dešimtuku. Devintuką sudarė kiti šeimos nariai ir draugai - prie buvusių medicinos studentų prisijungė Nerijaus broliai Julius, Vladas, Marcinkevičiai taip pat į verslą pasikvietė brolį Mindaugą. Šis prisiviliojo bendramokslį Mindaugą Bagdonavičių, grupėje atsidūrė Renatas Vaitkevičius.
„Vilniaus prekybos“ atstovai tvirtina, kad „VP devintukas“ niekuomet neturėjo akcininkų sutarties. Akcijos būdavo paskirstomos pagal įsitraukimą į konkrečios įmonės veiklą ir jos rezultatus. Už devintuko ribų atsidūrė kai kurie kiti reikšmingesni šeimos žmonės, pavyzdžiui, Numavičių seserys - Eda ir Jolita, kurios grupės įmonėse įvairiais etapais užėmė svarbias pareigas. Savo ranką prie verslo plėtros tam tikru etapu pridėjo ir dvi brolių Marcinkevičių seserys, kurti „Maximos“ prekybos tinklą padėjo ir R.Vaitkevičiaus žmona Vega.
Bet kol kas grįžkime į VU Medicinos fakulteto laikus, kai susibūrę jauni vyrai savo pagrindine veikla nusprendė pasirinkti ne mediciną, o verslą, įtraukiant savo draugus ir šeimos narius. Šis buvo įvairiausias, neaplenkiant ir nekilnojamojo turto. Pasakojama, kad vienas ankstyvųjų besikuriančios grupės pirkinių buvo gėrimų parduotuvė, įsigyta perpardavimui, tačiau sandoriui nepavykus, jos veiklą teko kurį laiką plėtoti toliau. Teigiama, kad taip ir gimė „VP devintuko“ meilė mažmeninei prekybai. Nuo 1992 m. per grupės rankas vos per kelerius metus perėjo daugybė įvairiausių verslų.
Kapitalo Kaupimas ir Sėkmės Istorijos
Vertybiniai popieriai buvo pati reikšmingiausia būsimo kapitalo kaupimo priemonė. Kaip pasakojo I.Staškevičius, viešo privatizavimo aukcionuose jie įsigydavo parduotuves, o atsiradus investiciniams čekiams, verslininkai aktyviai veikė antrinėje rinkoje. „Radome būdų, kaip iš žmonių, kurie norėjo tuos čekius parduoti, perleisti juos tiems, kurie norėjo pirkti. Taigi mes ir tarpininkavome, ir patys jų, būdami VP devintukas, nemažai sukaupėme“, - portalui lrytas.lt yra pasakojęs verslininkas. Pasak I.Staškevičiaus, šis procesas tęsėsi gana neilgai, maždaug iki 1994 m. pabaigos. O apie 1995-1997 metus įvairių gamybos įmonių smulkiųjų akcininkų akcijas jie supirkdavo nebe už čekius, o už pinigus.
Pati didžiausia sėkmė devintuką aplankė netrukus. 1995 m. privatizavę keturis cukraus fabrikus, už juos 1998 m. verslininkai iš Danijos kompanijos „Danisco Sugar“ gavo 100 mln. litų, kuriuos galėjo investuoti į kitas verslo sritis.
Šis sandoris tapo pirmąja kontroversija ilgoje „Vilniaus prekybos“ istorijoje. Tuometinėje spaudoje buvo rašoma, kad esą sudaryti tokį sėkmingą sandorį padėjo Gedimino Vagnoriaus Vyriausybė, davusi vėliau neįvykdytų pažadų danų investuotojams, kurie dėl to lietuviams sumokėjo didelę kainą. Vis dėlto, neskaitant iki šiol prikišamos reputacinės dėmės, „VP devintuko“ veikla šiame sandoryje teisėsaugai neužkliuvo. Bendrovė ir toliau plėtėsi - augo ne tik būsimasis „Maximos“ tinklas (tuo metu parduotuvės vadinosi „Vilniaus prekyba“, vėliau „Taupa“, „Minima“, „Media“, „Maxima“, „Saulutė“, „T Market“), tačiau ir veiklų portfelis.
„VP devintukas“ turėjo tokių įmonių kaip „Birštono mineraliniai vandenys“, „Vilniaus paukštynas“, „Vilniaus mėsos kombinatas“, „Vilniaus duona“ ir kitų gamybinių įmonių akcijų. Galima neabejoti, kad ankstyvaisiais bendrovės valdymo metais akiratyje būta ir dar įvairesnių verslų, apie kuriuos šiandien beveik nežinoma. Pavyzdžiui, vienu momentu devintukas svarstė net ir apie mobiliojo ryšio paslaugų tiekimą, prisimena 15min kalbintas buvęs ilgametis telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ vadovas ir vienas reikšmingiausių tų laikų verslo atstovų Antanas Zabulis.
Žinant dabartinį bendrovės susitelkimą į mažmeninę prekybą, galbūt kiltų pagunda įvairialypę strategiją laikyti blaškymųsi, tačiau sėkmingi įvairių bendrovių pirkimo-pardavimo sandoriai padėjo didinti visos grupės pelną ir kartu investicijas į tolesnę verslo plėtrą.
Mažmeninės Prekybos Tinklų Augimas
Didžiausiu „Vilniaus prekybos“ pajamų šaltiniu tapo vis besiplečiantys mažmeninės prekybos tinklai. 1994 m. tinklas turėjo kelias parduotuves ausiai neįprastu pavadinimu „Urdžia“. 2000 m., praėjus aštuoniems metams nuo pirmojo „VP devintuko“ prisilietimo prie mažmeninės prekybos, UAB „VP Market“ valdomo tinklo pajamos jau siekė 1,685 mlrd. litų, jį sudarė virš 100 parduotuvių įvairiais pavadinimais. Palyginimui, 2021 m. bendrovė vien Lietuvoje turėjo 252 parduotuves, o jų apyvarta siekė 1,759 mlrd. eurų.
1997 m. įkurto prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis prisimena, kad kol jo verslas dar buvo visiškai nedidelis, „Vilniaus prekyba“ padarė stiprų šuolį. Pašnekovas pridūrė, kad prekybos tinklų keliai susidurdavo jau nuo „antros parduotuvės“. Visgi, D.Dundulio nuomone, savo plėtra susirūpinęs „VP devintukas“ į beužgimstantį konkurentą nekreipė dėmesio.
2001 m. 34-erių N.Numai iš Italijos buvo atvežtas prabangus automobilis „Ferrari Modena 360 F1“. Neaišku, ar šis automobilis N.Numai reiškė ką nors ypatingo - jo ir kolegų ambicijos buvo dar tik beįsibėgėjančios, o tikslas, pačių jų teigimu, buvo ne prabanga, o paties verslo atnešamas pasitenkinimas. Tačiau „Ferrari“ tebūna aiškus simbolinis riboženklis naujam „VP grupės“ etapui. Pavadinkime jį ambicinguoju.
Ambicijų ir Skandalų Metai (2001-2009)
Tūkstantmečių sandūra kone iškart atnešė ir naują, šįsyk tikrai rimtą dėmę „Vilniaus prekybos“ istorijoje. Jei čekinės privatizacijos schemas ir ypač iki galo taip ir neišskaidrintą cukraus fabrikų pardavimo istoriją verslininkai nesigręžiodami paliko žiniasklaidos bei visuomenės spekuliacijoms, neįgaliųjų bendrovės „Spindulys“ atvejis buvo narstytas gerokai išsamiau ir kur kas ilgiau. „Teisėta, tačiau labai agresyvi mokesčių planavimo istorija“ - taip šis įvykis 2015 m. apibūdintas bene atviriausiame iki šiol bendrovės dokumente, „Baltojoje knygoje“.
Sukūrus įmonę „Optimali investicija“, jai buvo perleistos „Maxima“ parduotuvės ir kiti stambius objektai, turto vertė siekė 600 mln. litų. „Optimali investicijos“ akcijos priklausė neįgaliųjų bendrovei „Spindulys“. Tuo metu neįgaliųjų bendrovėms Lietuvoje buvo taikoma mokesčių lengvata. Taip VP grupės akcininkai įgijo teisę nemokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Iš valstybės susigrąžinus milijonus, neįgaliųjų bendrovės „Spindulys“ nebeliko. Vietoje jos 2003 m. gegužę įsisteigė labdaros ir paramos fondas „Vilties spindulys“.
Nors šios istorijos reputacinė dėmė įmonę lydi iki šiol, tačiau finansus tai paveikė minimaliai - po įvairių tyrimų verslininkams teko sumokėti 24 mln. litų baudų, tačiau jie atgavo 76 mln. litų.
2002 m. Vilniuje atidarytas pirmasis „Akropolis“. Jis pačių verslininkų buvo laikomas grupės galios simboliu, naujo tinklo, tapusio vienu iš esminių pajamų generatorių, pradžia. Vienaip ar kitaip galimybių uždirbti pinigus buvo nemažai, o versliuosius „Vilniaus prekybos“ atstovus masino nauji horizontai. Viena tokių - parduotuvių plėtra užsienyje. 2000 m. pradėjusi plėstis Latvijoje tuometinė „VP grupė“ vos po penkmečio turėjo 85 parduotuves Latvijoje ir 13 - Estijoje. 2005 m. taip pat plėtėsi Rumunijoje ir Bulgarijoje. Lengviau vykdyti verslą užsienyje neabejotinai padėjo ir Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES).
Antrąjį įmonės veiklos dešimtmetį ryškiausiai įprasmino „Vilniaus prekybos“ išbandymas visiškai naujoje sferoje - energetikoje. Į ją įeita trankiai, o išeita dar trankiau. Dešimtmečio pradžioje, ruošiantis privatizuoti šalies elektros tiekimą, valstybė įkūrė dvi įmones - Rytų ir Vakarų skirstomuosius tinklus. „Vilniaus prekybos“ verslininkai pastarosios privatizavimui įsteigė kompaniją „NDX energija“, 2003 metais nupirko 77 proc. Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) akcijų už 539,8 mln. litų, vėliau šią dalį dar padidino.
Tačiau netrukus pasipylė klausimai - jau 2004 m. VST ataskaitoje skelbta, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė buvo kur kas didesnė nei sumokėta. Ji siekė 2,39 mlrd. litų. O 2004 m. Seimo įteisinta schema nustatyta, kad viršutinės elektros kainų ribos gali būti paremtos elektros skirstytojos turtu - kuo jis didesnis, tuo didesnį tarifą galima nustatyti. Kas iš to laimėjo, supraskite patys.
Nenuostabu, kad energetikos verslas buvo dar vienas puikus didelių pinigų šaltinis. Skaičiuota, kad 2004-2007 m. „NDX energijai“ išmokėtų VST dividendų suma siekė apie 687 mln. Lt, tiesa, dalis nukeliavo paskolos dengimui, tad faktiškai gauta apie 200 mln. Lt. Vėliau, vystant naujosios Visagino atominės elektrinės planus, „NDX energijos“ valdomi VST tapo jungtinės įmonės „Leo LT“, turėjusios vaidinti ženklų vaidmenį atominės statybose, dalimi. Simbolinis pokytis - nuo 2007 m., prie grupės prisijungus „NDX energijai“ vadovavusiam Dariui Nedzinskui, „VP devintukas“ kuriam laikui tapo dešimtuku.
Po ilgų ir prieštaringų spekuliacijų, skandalų, politikos, teismų, tyrimų ir viską vainikavusių Seimo rinkimų galiausiai ši įmonė buvo išardyta faktiškai nieko apčiuopiamo nesukūrusi. „Vilniaus prekyba“ neteko pajamų šaltinio, bet per „NDX energiją“ gavo riebią kompensaciją už vėl valstybės rankose atsidūrusius VST - 680 mln. litų.
Finansine ir galios prasme šis dešimtmetis buvo auksiniai „Vilniaus prekybos“ laikai. „Didžiausio prekybos tinklo akcininkams, vadovaujantiems nacionalinei energetikos kompanijai, iki visiško dominavimo šalies ekonomikoje būtų trūkę tik banko“, - taip apie šį laikotarpį „Baltojoje knygoje“ atsiliepia patys bendrovės atstovai. Nors įmonių rezultatai atrodė puikiai, „Leo LT“ istorija dalies verslininkų buvo laikoma didele grupės nesėkme, o pasaulis buvo pradėjęs ristis link didžiausios finansinės modernių laikų krizės. 2008 m. atslinkusi pasaulio ekonomikos griūtis atnešė ir „VP dešimtuko“ pabaigą.
„VP Dešimtuko“ Iširimas ir Akcininkų Pokyčiai
„VP dešimtuko“ iširimas buvo naujas ir itin reikšmingas riboženklis trijų dešimtmečių „Vilniaus prekybos“ istorijoje. Tai yra gera vieta pakalbėti nebe apie pinigus, bet apie santykius tarp akcininkų. Šiandien galutinių naudos gavėjų beliko trys: N.Numa valdo didžiausią akcijų paketo dalį, smulkieji akcininkai yra jo brolis V.Numavičius ir ilgametis bičiulis I.Staškevičius. N.Numa prieš dešimtmetį turėtą 37 proc. akcijų paketą šiemet, 15min skaičiavimais, jau padidino iki 87 proc. Jo broliui Vladui Numavičiui priklauso 10 proc. grupės akcijų, o dar 3 proc. valdo ilgametis bendražygis I.Staškevičius. Tokios akcininkų sudėties link eita daugiau nei dešimtmetį.
Dešimtukas iširo tokiu „grafiku“:
- 2009 m. pasitraukia Darius Nedzinskas, iš veiklų traukiasi Ž.Marcinkevičius (lieka akcininku).
Asmeninis Gyvenimas
2014 m. vakare N.Numavičiaus namuose sostinės Laurų gatvėje į vestuvių puotą rinkosi apie 200 kviestinių svečių - giminės, bičiuliai, kaimynai, žinomi verslininkai, politikai, pramogų pasaulio žvaigždės. Romantiški santykiai tarp 48 metų N.Numavičiaus ir 30-metės ekonomistės K.Leontjevos įsižiebė beveik prieš ketverius metus, kai verslininkas pakvietė į akį kritusią merginą puodelio kavos. Po trumpos tuoktuvių ceremonijos jaunavedžiai išvyko vestuvinės fotosesijos. Tiesa, vestuves pora pradėjo planuoti tik pirmadienio rytą. Puotą su 200 žmonių jie kelė savo namuose.
N.Numavičius kartą jau buvo vedęs. 2008 m. jis nutraukė santuoką su dešimčia metų jaunesne žmona Lina.
2020 m. Nerijus ir Kaetana Leontjeva-Numavičienė oficialiai pasikeitė pavardes - jas susitrumpino, tad dabar abiejų pavardė yra Numa. 2021 m. buvo paskelbta, kad Nerijus Numa su žmona ekonomiste Kaetana Leontjeva-Numa (35) džiaugiasi šeimos pagausėjimu. Pora susilaukė berniuko.
Nerijus Numa Šiandien
Naujienų portalas „DELFI“ ir žurnalas „Reitingai“ pristato Lietuvos turtingiausiųjų asmenų sąrašą. Tarp 329 turtingiausiųjų asmenų daugiausia matomos verslininkų pavardės. Turtingiausiųjų trejetuke rikiuojasi vienintelis Lietuvos milijardierius, „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, „Girteka logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus. „Vilniaus prekyba“ yra vertingiausia Lietuvos įmonė, kurios vertė, pasak finansų analitikų, siekia 2,5 milijardo eurų. Per pastarąjį dešimtmetį pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius padidino savo valdomų akcijų dalį nuo 37 proc. iki 77 proc.
N. Numavičius „Turtingiausių lietuvių“ sąraše lyderiaus dar daugelį metų, nes į antrą vietą patekusio verslininko Mindaugo Railos turtas yra daugiau nei milijardu eurų mažesnis. Iš N. Numavičiaus atstovų gautame komentare teigiama, kad realybėje verslininko turto vertę labiau atitiktų 1 mlrd. eurų nei beveik 2 mlrd.
2021-06-26 12:00Turtingiausias Lietuvos žmogus, Londone šiuo metu gyvenantis Nerijus Numa (54) su žmona ekonomiste Kaetana Leontjeva-Numa (35) džiaugiasi šeimos pagausėjimu.
Pagrindiniai Faktai Apie Nerijų Numavičių
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Gimimo data | 1967 m. gegužės 12 d. |
| Pagrindinė veikla | Verslininkas, „Vilniaus prekybos“ akcininkas |
| Turto vertė (2023 m.) | Apie 3,8 mlrd. litų (įvairūs vertinimai) |
| Gyvenamoji vieta | Jungtinė Karalystė |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Neįtikėtina Tėvų ir Darželių Galia: Sveikatai Palanki Mityba Vaikų Švietime, Kuri Keičia Visus Žaidimo Taisykles!
- Kūdikių maudynės vėsiame vandenyje: svarbiausi patarimai tėvams saugiai ir lengvai