Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Ginekologiniuose tyrimuose dažnai aptinkami įvairūs dariniai, tokie kaip miomos, cistos ir polipai. Šie ginekologiniai dariniai skiriasi savo pobūdžiu, kilme ir simptomais. Miomos yra gerybinės gimdos raumenų ataugos, cistos yra skystos, maišelio formos struktūros kiaušidėse arba kiaušintakiuose, o polipai yra nedidelės išaugos gimdos gleivinėje.

Gimdos miomos

Gimdos miomos - tai nepiktybiniai gimdos lygiųjų raumenų augliai, kurie dažniausiai atsiranda vaisingo amžiaus moterims. Anot jos, miomos yra labai dažnos - jų turi net iki 75 proc. 30-50 metų moterų. Miomų atsiradimą lemia hormonų veikla, genetika, amžius, nutukimas, aukštas kraujospūdis. Miomos beveik niekada neatsiranda iki brendimo, o menopauzės metu - dažniausiai sumažėja.

Simptomai ir diagnostika

Daugeliu atvejų gimdos miomos yra besimptomės ir aptinkamos atsitiktinai atliekant įprastinį ginekologinį patikrinimą. Simptomai jaučiami ne visada. Visgi atsiradus miomoms (atsiranda trečdaliui moterų) galimas kraujavimas iš lytinių organų, būdingos gausios, ilgos mėnesinės, pilvo skausmai/maudimas. Pagrindinis diagnostikos metodas - ultragarsinis tyrimas per makštį, kurio metu įvertinamas miomų skaičius, dydis, jų lokalizacija bei naviko echovaizdas. Simptomai pasireiškia maždaug 30-40 proc. moterų ir priklauso nuo miomų dydžio bei jų augimo vietos. Dažniausias simptomas - gausios mėnesinės, kurios neretai sukelia mažakraujystę. Kiti simptomai - apatinės pilvo dalies skausmas, šlapinimosi sutrikimai, ypač dažnas noras šlapintis, taip pat vaisingumo problemos. Esant miomoms, gali kilti ir nėštumo komplikacijų: priešlaikiniai gimdymai, netaisyklinga vaisiaus padėtis ar pirmeiga, vaisiaus augimo sulėtėjimas.

Gydymas

Pasak D. Vasilevskos, ne visoms miomoms reikia gydymo. Jei moteris nejaučia simptomų, miomos yra mažos, jų augimas lėtas, nėra įtarimų dėl jų piktybiškumo - pakanka stebėjimo ultragarsu kartą per metus. Tačiau kai simptomai tampa ryškūs ir trikdo moters gyvenimo kokybę, gydymas yra būtinas. Gydymo metodas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į pacientės amžių, miomų skaičių ir vietą, simptomų pobūdį, taip pat moters norą išsaugoti vaisingumą ar gimdą bei galimą vaistų šalutinį poveikį. Gydytoja akušerė ginekologė sako, kad miomų sukeliamus simptomus dažnai galima sumažinti vaistais - ypač toms moterims, kurios siekia išsaugoti gimdą, vaisingumą ir išvengti operacinės rizikos. Kraujavimo mažinimui skiriama traneksaminė rūgštis, skausmo malšinimui - nesteroidiniai vaistai, o mažakraujystės gydymui - geležies papildai. Veiksmingiausias - hormoninis gydymas: tam naudojamos spiralės, kontraceptinės tabletės ar tokie preparatai kaip ulipristalio acetatas ar relugoliksas, kurie padeda ir mažinti miomas. Kai vaistai nepadeda, taikomas chirurginis gydymas. Jaunoms moterims šalinami tik simptomus sukėlę miomų mazgai, o gimdą galima pašalinti tik tada, kai moteris neplanuoja gimdyti. Operacijos pobūdis priklauso nuo mazgų dydžio ir vietos - jie gali būti šalinami per gimdos kaklelį, pilvo pjūvį ar laparoskopiškai. Trečiasis, vis labiau populiarėjantis pasirinkimas - gimdos arterijų embolizacija. Tai minimaliai invazyvi procedūra, kurios metu blokuojamos miomą maitinančios kraujagyslės.

Gimdos arterijų embolizacija

Gimdos miomų embolizacija (GME) - tai minimaliai invazyvi procedūra, kurios metu per vos 2-3 mm dūrį kirkšnyje įvedamas plonas kateteris, o į miomą maitinančias arterijas suleidžiamos mikrodalelės (mikrosferos). Taip užblokuojama kraujotaka, ir mioma, netekusi maitinimo, pradeda trauktis. Per 3-12 mėnesių jos tūris sumažėja vidutiniškai 50-80 proc., o simptomai dažniausiai visiškai išnyksta. Šis metodas leidžia moteriai išsaugoti gimdą, išvengti didesnės chirurginės intervencijos ir greitai grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Kiaušidžių cistos

Kiaušidžių cistos yra ertminis kiaušidės darinys, pripildytas skysčiu, kuriame gali būti audinio arba ląstelių. Moterims iki 40 metų dažniau būdingi nepiktybiniai kiaušidžių dariniai, po menopauzės didėja kiaušidžių piktybinių navikų tikimybė. Yra skiriamos kiaušidžių funkcinės cistos, endometriozinės cistos ir tikrieji nepiktybiniai kiaušidžių dariniai. Kiaušidžių funkcinės cistos susidaro sutrikus kiaušidžių funkcijai ar esant pirmojo nėštumo trečdalio sutrikimams. Tai gali būti folikulinės, geltonkūnio ir tekaliuteininės cistos. Dažniausios yra folikulinės, retesnės geltonkūnio cistos, kurios formuojasi susikaupus kraujui geltonkūnyje. Plyšus geltonkūnio cistai, gali prasidėti smarkus kraujavimas į pilvo ertmę. Geltonkūnio cistos plyšta dažniausiai po traumos, fizinio krūvio metu, po lytinio akto.

Simptomai ir diagnostika

Funkcinės kiaušidžių cistos dažniausiai būna besimptomės. Jei kiaušidžių cista didelė, moterį gali varginti sunkiai nusakomas maudimas, sunkumas pilvo apačioje. Plyšus cistai gali pasireikšti labai stiprus pilvo skausmas. Funkcinės kiaušidžių cistos gali būti besimptomės. Jos aptinkamos makštinio tyrimo metu arba atliekant ultragarsinį tyrimą. Endometriozinėms cistoms būdingi skausmai pilvo apačioje, skausmingos mėnesinės, tepimas rudomis išskyromis prieš ir po mėnesinių, skausmingi lytiniai santykiai. Nepiktybiniai kiaušidžių navikai diagnozuojami bimanualiniu, ultragarsiniu tyrimu ar atliekant laparoskopiją.

Gydymas

Funkcinės kiaušidžių cistos gali išnykti be gydymo. Esant folikulinėms cistoms skiriamas 3-6 mėn. trukmės gydymas hormoniniais vaistais. Jei jos išlieka ir po gydymo, tenka moterį operuoti. Jei kiaušidės cista randama moteriai po menopauzės, atliekamas žymens CA-125 tyrimas. Jei cistinis darinys be išaugų ir jo skersmuo ne didesnis kaip 5 cm, moteris turi būti stebima. Jei cistinis darinys yra didesnis kaip 10 cm ir jo struktūra nelygi, ligonę reikia operuoti ir atlikti darinio histologinį tyrimą. Vaisingo amžiaus moteriai rekomenduojama pašalinti cistinį darinį operacijos metu.

Gimdos polipai

Gimdos polipas - lokalus gimdos (vidinio sluoksnio) gleivinės audinio sustorėjusi išauga, įsiterpianti į gimdos ertmę. Gimdos gleivinės polipų atsiradimo priežastis taip pat nėra aiški, tačiau yra didesnė tikimybė, kad moteriai atsiras mioma ar kiaušidžių cistų, jei giminės moterims yra buvę tokių darinių.

Simptomai ir gydymas

Polipai, kaip ir cistos, dažnai būna besimptomiai, ypač menopauzės laikotarpiu. Polipai apie 50 proc. kartais dideli polipai yra vieni iš nevaisingumo priežasčių.

Placentos piktybiniai navikai

Placentos piktybiniai navikai, dar vadinami trofoblastinėmis ligomis, yra susiję su placenta - organu, kuris vystosi nėštumo metu ir užtikrina maistinių medžiagų ir deguonies tiekimą vaisiui. Šie navikai gali paveikti trofoblastinius audinius, kurie sudaro placentos struktūrą. Pagrindinės paveiktos sistemos yra reprodukcinė sistema, ypač moterų reprodukciniai organai, ir endokrininė sistema, nes placenta išskiria hormonus, kurie yra būtini nėštumo palaikymui. Placentos piktybiniai navikai apima įvairius sutrikimus, tokius kaip gestacinė trofoblastinė liga, kuri apima chorioninę karcinomą, invazinę chorioninę ligą ir gerybinius trofoblastinius navikus. Šie navikai kyla iš trofoblastinių ląstelių, kurios sudaro placentos audinį, ir gali plisti į kitus organus, jei nėra tinkamai gydomi.

Priežastys ir simptomai

Pagrindinės placentos piktybinių navikų priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai, hormoniniai pokyčiai ir imuninės sistemos sutrikimai gali turėti įtakos. Taip pat pastebėta, kad istorija, kai moteris anksčiau turėjo trofoblastinių ligų, gali padidinti riziką. Pagrindiniai simptomai gali apimti nenormalų kraujavimą iš makšties, pilvo skausmą, pykinimą ir vėmimą, kurie gali būti susiję su nėštumu, tačiau gali rodyti ir komplikacijas.

Diagnostika ir gydymas

Placentos piktybinių navikų diagnostika apima kelis tyrimus. Pirmiausia atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) lygį, kuris gali būti padidėjęs esant trofoblastinėms ligoms. Taip pat gali būti naudojami ultragarsiniai tyrimai, kad būtų galima įvertinti placentos struktūrą ir galimus navikus. Gydymo galimybės priklauso nuo ligos tipo ir stadijos. Paprastai gydymas apima chemoterapiją, kuri gali būti veiksminga net ir esant pažengusiai ligai. Kai kuriais atvejais, kai navikas yra lokalizuotas, gali būti taikoma chirurginė intervencija. Be to, naujausi gydymo metodai, tokie kaip imuninė terapija, tyrimai ir klinikiniai tyrimai, siūlo naujas galimybes, kurios gali pagerinti gydymo rezultatus.

žymės: #Nestuma

Panašus: