Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat vyksta pokyčiai ir atsiranda naujovės, kiekvienas žmogus yra skatinamas tobulėti ir keistis. Šis laikotarpis, vadinamas postmoderniuoju, pasak S. Neifacho (2008, p.6), apibūdinamas kaip įvairus, atsitiktinis, pliuralistinis, skeptiškas tradicijai ir universalumui, subjekto patirties ir veiksmo išsiskleidimui bei alternatyvaus mąstymo ieškojimas. Tai spartina socialinės ir ugdymo realybės kitimą, lemia struktūrų nepastovumą ir integraciją.
Todėl labai svarbu, kad pedagogai tinkamai prisitaikytų prie jiems keliamų reikalavimų ir gebėtų taikyti naujus ugdymo metodus ugdymo procese. Siekiant atsakyti į klausimą, kokie veiksniai sąlygoja sėkmingą pedagogo mokymosi kultūrą, būtina atsižvelgti į šiuolaikinio socialinio gyvenimo ypatumus, kurie visiškai skiriasi nuo ankstesnių laikotarpių.
Šiandien švietimas vaidina svarbų vaidmenį žmogaus socializacijai. Tačiau švietimo pasaulyje susiduriame su naujomis tradicijomis ir pasikeitusių vertybių sistema. L. Duoblienė (2006) pabrėžia, kad verta įsiklausyti į šiuolaikinio ugdymo kvietimą įžvelgti situacijos nevienareikšmiškumą ir pirmiausia pasistengti reflektuoti save. Tik tada galime rūpintis kitų atnaujinimu. Šiandien keistis turi visi.
Žinios, pagrindinis visuomenės pažangos svertas, išstumia individualų tiesos perpasakojimą, kitaip tariant, negatyvą. Kiekvienas žmogus yra interpretatorius, naujo pasakojimo kūrėjas, kiekvienas pretenduoja į žinių perdavimą, sąmoningai ar nesąmoningai individualizuodamas jas. Todėl mokymasis pripažįstamas prioritetine Europos ateities kūrimo strategijos sritimi.
Lietuvos švietimą reglamentuojantys dokumentai ir Europos Komisijos Baltoji knyga teigia, kad šiandien žmogus turi gebėti ne tik mokytis, bet ir pats aktyviai ieškoti žinių, siekti informacijos mokymo ir savarankiško kūrybiško mokymosi. Ugdymasis turi tapti aktyviu procesu ir prigimtiniu poreikiu (M. Barkauskienė 2001, p. 64). Europos Vadovų Taryba 2009 m. pripažino naujovių vaidmenį stiprinant Europos gebėjimą tinkamai spręsti globalizacijos keliamus reikalavimus. Švietimo, mokslo tyrimų ir inovacijų sritys turėtų viena kitą stiprinti, kad būtų paspartintas perėjimas prie žiniomis grįstos ekonomikos ir visuomenės.
Toks sėkmingas funkcionavimas grindžiamas švietimo mokslo atradimų rezultatais ir inovacijomis, kai mokymo ir mokymosi aplinka panaudojama ir gerinama optimaliau panaudojant kūrybinį mąstymą, novatoriškus požiūrius bei metodus (A.Kazlauskienė, ir kt. 2010, p. 96). Atsižvelgiant į progresinę švietimo įtaką visuomenei, sudaryta Europos Sąjungos strategija 2020 metams, kuri suteikia naują postūmį konkurencingumui, kurio prioritetai yra naujovės, kūrybiškumas ir mobilumas.
Atsižvelgdama į ES siekius skatinti švietimo progresą, Lietuvos Respublikos švietimo ministerija sudaro savo strateginius planus, kuriuose numatomi prioritetai: išlaisvintas kūrybingumas, savarankiška ir atsakinga mokykla, saugus ir sveikas vaikas. Atsižvelgiant į naujus švietimo iššūkius, V. Targamadzė teigia, kad tai įmanoma tik radikaliai reformuojant Lietuvos švietimą, keliant jam visai naujas užduotis, pertvarkant ugdymo institucijas ir skiriant didesnį dėmesį ugdymo veikėjams.
Atsižvelgiant į socialinio kaitos prisitaikymą, būtina sutelkti dėmesį į ikimokyklinio amžiaus vaikų gebėjimą prisitaikyti prie socialinių sąlygų ugdymo ir puoselėti naują ugdymo kokybę. Šiuo laikotarpiu vaikas kitaip jaučia, stipriau reaguoja į kiekvieną įvykį (J.S.Pocienė, 2010, p. 57). Šiomis sąlygomis pedagogas turi būti pasirengęs ne tik diegti naujas ugdymo programas, naujus metodus ar naują vadovavimo stilių, bet ir pakeisti savo asmenines nuostatas, prioritetus bei sąveikavimo su vaikais tendencijas. Ryškėja pedagogo mokymosi kultūra.
Tačiau Lietuvos švietimo srityje trūksta aiškaus mokymosi kultūros apibrėžimo. Pasak T.E. Deal (1990), kultūros sąvoka į švietimą atėjo iš verslo pasaulio; ją galima suprasti kaip krypties suteikimą veiksmingesnei ir stabilesnei mokymosi aplinkai. Žymus antropologas K. Geertzas prisidėjo prie dabartinio šio termino suvokimo, teigia, kad kultūros raiška yra istoriškai perduodama prasmių sistema. Šios prasmių sistemos yra išreiškiamos per simbolius ir per mąstymą savaime suprantamais laikomus įsitikinimus.
Kultūros apibrėžimas apima gilias vertybes, įsitikinimus ir tradicijas, kurios susiformuoja per visą gyvenimo laikotarpį. Ši prasmių sistema dažnai formuoja žmonių mąstyseną ir veikimo būdą. Pedagogo tobulėjimas tai ne tik asmeninės karjeros perspektyva ar asmeninio tobulėjimo galimybė, bet ir savo tradicijų, vertybių bei įsitikinimų visuma. Ji formuoja supratimą apie nuolatinį mokymąsi, naujų žinių siekimą savo iniciatyva.
Tai apima metodinių knygų ir žurnalų skaitymą, TV, radiją, internetą, pedagogų aptarimus bei diskusijas darbo tema ir kt. Šios informavimo priemonės visuotinai naudojamos ir vadinamos bendresniu - medijų terminu. Taigi, auklėtojų pasiekimai priklauso nuo asmeninės žinių siekimo plėtotės, kuri siejama su dabartiniais švietimo tikslais ir uždaviniais.
Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad ikimokyklinė pedagoginė mokymosi kultūra Lietuvoje yra aktuali ir mažai tyrinėta (O. Monkevičienė, A. Stankūnienė, 2003; A. Juodaitytė, 2003; L. Duoblienė, 2011; ir kt.). Tyrimo problema: Darbo tyrimu siekiama atsakyti į probleminį klausimą: kokie veiksniai sąlygoja sėkmingą pedagogo mokymosi kultūrą.
Tikėtina, kad draugiška darbo aplinka ir ikimokyklinio ugdymo pedagogo asmeninės vertybės sąlygoja pedagogo mokymosi kultūrą. Tyrimo tikslas: įvertinti veiksnius, lemiančius ikimokyklinio ugdymo pedagogo mokymosi kultūros raišką. Atskleisti ikimokyklinės įstaigos požiūrį į pedagogo mokymosi kultūros raišką bei jos plėtojimo galimybes profesiniam tobulėjimui.
Laikomasi pozicijos, kad organizacijos kultūroje egzistuojantys procesai yra jos kultūros dalis. Laikomasi nuostatos, kad kiekvienai švietimo organizacijos kultūrai būdingi ypatumai apima savitą vertybių sistemą, vertybių išplitimą ir pasireiškimo formas. Šios klausimų formuluotės bei nustatyta griežta klausimų pateikimo seka. Visi respondentai gauna vienodus klausimus, vienodomis formuluotėmis ir vienoda seka.
Tyrimui atlikti dalyvavo 50 respondentų, įvairaus amžiaus, įvairios kvalifikacijos bei iš įvairių miestų ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Pirmas etapas - atlikta mokslinės, metodinės, metodologinės literatūros analizė (2012 m. birželio mėn. - 2012 m. Antras etapas - parengtas tyrimo instrumentas, t.y. anketinė apklausa skirta ikimokyklinės įstaigos pedagogams (interviu). Pedagogai pasirinkti atsitiktine tvarka (2012 m. gruodžio mėn. - 2013 m. birželio mėn.).
Šis etapas - atlikta kokybinio tyrimo duomenų analizė ir interpretacija. Apibendrinti kokybinio tyrimo rezultatai, pagrindžiant ikimokyklinės įstaigos pedagogų mokymosi kultūros veiksnius. Suformuluotos išvados ir rekomendacijos pedagogams ir įstaigos vadovams (2013 m. rugsėjo mėn. - 2012m. Tyrimo praktinis reikšmingumas. Atliekama nemažai tyrimų pedagogų mokymosi klausimais, kurie orientuoti į pradinių bei vyresnių klasių pedagogus ir labai mažai tyrimų apie ikimokyklinės įstaigos pedagogų mokymosi kultūros raišką.
Pirmajame skyriuje atskleidžiama postmodernaus ugdymo samprata, jos specifiškumas bei poveikis ugdytiniui. Lietuvos švietimo politika iš esmės pradėjo keistis XX - XXI amžių sandūroje. Keletas reikšmingų to meto įvykių paspartino Lietuvos integracijos į platesnę švietimo erdvę procesus. 1999 metais Bolonijos mieste Italijoje 29 Europos šalių ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą, pasirašė deklaraciją, kuria buvo siekiama susieti nacionalines aukštojo mokslo sistemas į bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2005, p. 5 ).
Šiais metais Europos Sąjungos vadovai Lisabonoje užsibrėžė tikslą - iki 2010 metų tapti konkurencingiausia ir viena iš dinamiškiausių, žiniomis grįstų pasaulio ekonominių sistemų. Vienas iš strateginių šios programos siekių buvo atverti švietimo ir mokslo sistemas platesniam pasauliui (Europos Sąjungos Viršūnių Taryba, 2003, p. 12). Lietuva, tuo metu jau siekė tapti Europos sąjungos nare, tad turėjo įgyvendinti visas integracijos normas numatytas Europos sąjungos įstatuose. To pasėkoje imta daugiau kalbėti apie globalizacijos iššūkius švietimui.
2003 metais buvo paskelbtos Lietuvos 2003-2012 metų švietimo plėtotės strateginės nuostatos. Juose konstatuojama, kad Lietuva neišvengiamai įsitraukia į pasaulio rinką. Ji jau naudojasi ir ateityje vis labiau naudosis globalizacijos teikiamais privalumais ( Švietimo gairės, 2002, 22p.). Globalizacijos procesą spartina informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra, darbo ir mokslo populiarumas užsienyje. Taip pat labai svarbu daugiau dėmesio skirti nuosekliai švietimo orientacijai į šiuolaikinę ekonomiką, nes be jos sunkiai įsivaizduotume bet kokį tobulėjimą, progresavimą. (Bulajava, Duoblienė, 2009. p. 105).
Vykdydami švietimo plėtotės nuostatas, pradėta sparti švietimo įstaigų ugdymo turinio rekonstrukcija. Į demokratinę vaiko ir suaugusiojo sąveikos idėją, O. Monkevičienė (2009, ) išskiria ugdymo tikslą- skatinti patirtinį vaiko ugdymąsi bei jo asmenybės galių plėtotę pagal vaiko, pedagogo ir kitų suaugusių sąveiką. Remiantis laisvojo humanistinio ugdymo paradigma bei akcentuojant ugdytinio mokymosi idėjas, tikslas galėtų būti nusakomas taip: skatinti autentišką vaiko kompetencijų ugdymąsi kuriant sociokultūrinius ryšius: vaikas- šeima, vaikas - pedagogas, šeima - ugdymo įstaiga - bendruomenė (p.109).
Švietimo įstaigoms pereinant nuo klasikinės normatyvinės prie laisvojo ugdymo paradigmos, atsiranda sąvoka kaip besimokanti organizacija, kuri anot J. Beresnaitės, G. Žydžiūnaitės ir D. Šlekienės (2008) turi nuosekliai dalyvauti nuolatinio mokymosi procese. Pasak C. Argyris ir D. Schono (1978), organizacija mokosi, kai organizacijos nariai atranda klaidą organizacijoje ir ją ištaiso, pakeičiant organizacijos veiksmus. C. Watkins ir M. Marsick pabrėžia, jog mokymosi organizacijos yra tokios, kurios nuolat mokosi ir transformuojasi. Jos suteikia naujų galimybių augti. Ši organizacija savo kompetencijų kurti, įgyti ir perduoti žinias. Taip pat pradedama kurti nuo individualaus mokymosi skatinimo. Švietimo srityje dirba daug pedagogų, kuriems nereikia išmokti mokytis. Jie tai jau daro seniai: suvokia reformos svarbą, dirba naujai ir kūrybingai.
Šios organizacijos - mokymasis kolektyviai mokytis ir sistemingas mąstymas (Kudokienė, 2005, p.35). Kaip teigia A.Juodaitytės ir N. Večkienė (2003), mokymasis vyksta formalioje ir neformalioje veikloje, mokytis iš patirties, mokymosi veikloje ir iš jos. Šios įstaigos laiko mokytojus profesionalais ir supranta, kad mokiniai nėra standartizuoti, o mokymo procesas nėra rutina. Mokytojui suteikiama galimybė tobulintis mokym...
Pagrindiniai Reikalavimai Vaikų Darželiams ir Auklėtojams
Vaikų darželiuose Lietuvoje keliami tam tikri reikalavimai, siekiant užtikrinti vaikų saugumą, gerovę ir kokybišką ugdymą. Šie reikalavimai apima:
- Vaikas į darželį turi atvykti iki 8.30 val. Vėluojant ar vaikui susirgus, būtina paskambinti iki 8.30 val.
- Vaikai privalo būti atvedami tėvų ar juos lydinčių asmenų į grupę.
- Nuo 7.00 iki 7.30 vaikas atvedamas ir paliekamas darželio (budinčioje) grupėje.
- Darželis dirba iki 18.00 val., po 18.00 darželis yra uždaromas.
- Vaiką iš darželio gali paimti tik šeimos nariai arba kiti, įrašyti į „Prašymas dėl vaikų paėmimo“ asmenys. Grupės mokytoja turi teisę neatiduoti vaiko į namus neblaiviems ir svetimiems asmenims. Jeigu vaiką iš darželio pasiims ne šeimos narys, būtina informuoti.
- Prašome laiku sumokėti už lopšelio - darželio teikiamas paslaugas (iki kiekvieno mėnesio 20 d., išskyrus gruodžio mėn. - iki gruodžio 15 d.).
- Vaikas į lopšelį darželį priimamas tik su vaiko sveikatos pažymėjimu (forma Nr. 027/a).
- Pasikeitus tėvų kontaktiniams telefono numeriams būtina pranešti grupės mokytojai.
- Kiekvieną dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos darželio durys rakinamos dėl vaikų saugumo. Norintys vaiką pasiimti anksčiau privalo informuoti grupės auklėtoją.
Ikimokyklinio Ugdymo Pedagogo Padėjėjo Kursai
Norint dirbti ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėju, būtina įgyti atitinkamą kvalifikaciją. Šiuo atveju, IV lygio programa (valstybinis kodas - T43092201) yra skirta turintiems vidurinį išsilavinimą ir trunka apie 4 mėnesius. Net 70 proc. programos laiko yra skirta praktiniam mokymui. Pagrindinės temos:
- Vaiko higiena
- Emociškai saugi aplinka
- Saugus vaikų judėjimas ir išvykos
- Žaidimų svarba ir organizavimas
- Higienos taisyklės
- Mityba ir pagalba vaikams valgant
- Vaiko poreikiai ir įgūdžiai bei jų ugdymas
Sėkmingai baigus programą yra išduodamas valstybinis profesinio mokymo diplomas, leidžiantis dirbti ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo darbą.
Ukmergės Vaikų Lopšelio-Darželio "Nykštukas" Pavyzdys
Ukmergės vaikų lopšelis - darželis „Nykštukas“ yra aktyvus dalyvis įvairiose respublikinėse ir tarptautinėse veiklose. Štai keletas pavyzdžių:
- 2024 m. gegužės 9 dieną, Ukmergės vaikų l/d „Nykštukas“ praūžė rajoninis priešmokyklinio amžiaus vaikų renginys „Smalsiųjų nykštukų kiemelis smagiems atradimams“.
- 2024 metų Vasario 14 dieną Ukmergės l/d „Nykštukas“ priešmokyklinio ugdymo vyr. mokytoja Lauryna Kaminskaitė rajono priešmokyklinio ugdymo mokytojoms parodė atvirą veiklą, kurios tema „Skaitmeninių technologijų panaudojimas priešmokyklinėse grupėse“.
- 2023 metų Spalio 27 dieną Ukmergės vaikų l/d „Nykštukas“ mokytojų komanda vyko į respublikinio lopšelių- darželių “Nykštukas” sambūrio “Po nykštuko kepure” konferenciją “Seku seku pasakėlę” , kuri vyko Panevėžio l/d „Nykštukas“.
- 2023 metų liepos 21 dieną Ukmergės l/ d „Nykštukas“ aplankė Kinijos Liaudies Respublikos ambasados atstovai Lietuvoje.
- 2023 metų gegužės 8-10 d. Ukmergės vaikų l/d „Nykštukas“ viešėjo mokytojos iš Ispanijos, Badalono miesto Institut Escola Llibertat.
Ši įstaiga aktyviai dalyvauja respublikinėje ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacijoje „Sveikatos želmenėliai“ ir organizuoja įvairius renginius, skirtus vaikų sveikatinimui ir ugdymui.
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Vaikiškų prekių parduotuvės Akropolyje: viskas jūsų vaikui vienoje vietoje
- Būtiniausios vaikiškos prekės naujagimiams: nepakeičiami pledai, žaislai ir dar daugiau!
- Dainos Bosas atviras interviu: kaip motinystė ir šeima įkvėpia verslo sėkmę