Nemalonus kvapas po gimdymo: priežastys ir gydymas

Gimdos uždegimas arba gimdos gleivinės uždegimas, kitaip dar žinomas endometritas, yra būdingas po nėštumo, kuomet gimdoje besikaupiančios kraujingos išskyros po gimdymo gali tapti puikia terpe kauptis bakterijoms ir sukelti uždegimą.

Ūmus endometritas gali sukelti skausmą, karščiavimą ir nenormalų kraujavimą iš gimdos. Jei negydoma, infekcija gali išplisti į kitus dubens organus, sukelti rimtas komplikacijas ir net sepsį. Gimdos uždegimas ir pirmieji jo simptomai paprastai pastebimi 5 - 12 parą po gimdymo.

Gimdos uždegimo priežastys

Ūmus endometritas dažniausiai kyla dėl infekcijos. Pagrindinės priežastys gali būti:

• Bakterinės infekcijos: Dažniausiai sukelia mišri bakterinė flora, įskaitant Staphylococcus, Streptococcus, Escherichia coli, ir Gardnerella vaginalis.
• Ginekologinės procedūros: Instrumentiniai įsikišimai į gimdą, tokie kaip gimdos išvalymas, biopsija ar spiralės įdėjimas, gali padidinti infekcijos riziką.
• Gimdymas ar persileidimas: Po gimdymo ar persileidimo infekcijos rizika didėja dėl gimdos kaklelio atsivėrimo ir galimo bakterijų patekimo į gimdą.
• Lytiniu būdu plintančios infekcijos (LPI): Gonorėja ir chlamidiozė gali sukelti endometritą.

Gimdos uždegimo simptomai

Ūmus endometritas gali pasireikšti įvairiais simptomais:

• Apatinės pilvo dalies skausmas: Gali būti nuolatinis arba pulsuojantis skausmas, dažniausiai lokalizuotas gimdos srityje.
• Karščiavimas ir šaltkrėtis: Dažnai kartu su bendru silpnumu ir nuovargiu.
• Nenormalus kraujavimas iš gimdos: Gali pasireikšti sunkus ar nenormalus kraujavimas arba kraujuojantis išskyros.
• Nemalonus kvapas iš makšties: Dažnai būna dėl bakterinės infekcijos.
• Padidėjęs širdies ritmas: Kai kuriais atvejais kartu su hipotenzija, ypač jei infekcija plinta ar progresuoja į sepsį.

Ligos klasifikacijos

Endometritas gali būti klasifikuojamas pagal infekcijos sunkumą ir trukmę:

• Ūmus endometritas: Staiga prasidedantis ir trumpalaikis gimdos gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas bakterinės infekcijos.
• Lėtinis endometritas: Ilgai trunkantis uždegimas, dažniausiai sukeliamas neinfekcinių priežasčių ar pasikartojančių infekcijų, ir dažnai susijęs su lėtiniu dubens skausmu.

Ligos diagnostika

Ūmaus endometrito diagnostika apima kelis metodus:

• Medicininė istorija ir fizinė apžiūra: Gydytojas įvertina simptomus, infekcijos rizikos veiksnius ir atlieka fizinį dubens tyrimą.
• Laboratoriniai tyrimai: Kraujo tyrimai gali parodyti padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių skaičių ir uždegimo žymenis.

Gimdos gleivinės uždegimas pasitaiko nuo 1% iki 3 % moterų gimdžiusių natūraliais gimdymo takais ir apie 5% moterų atliekant cezario pjūvio operaciją.

Gimdos uždegimas po gimdymo pasireiškia šiais simptomais:

• Gausios išskyros (nemalonaus kvapo, pūlingos, skystos, susimaišiusios su lochijomis);
• Skausminga pilvo apačia;
• Karščiavimas ir šaltkrėtis;
• Bendras silpnumas;
• Sutrikęs ir skausmingas šlapinimasis;
• Vidurių kietėjimas;
• Dingęs apetitas;
• Padidėjęs prakaitavimas.

Negydant gimdos uždegimo, gali kilti įvairių komplikacijų. Tačiau laiku kreipiantis pas prižiūrintį akušerį ginekologą būklę galima greitai sustabdyti. Tai nėra pavojinga liga, kuri yra gydoma antibiotikais.

Jeigu būklė yra sunkesnė, moteris yra guldoma į ligoninę. Dažniausiai mamos yra guldomos kartu su naujagimiais. Jei gydymas ambulatorinis, pacientės yra išleidžiamos namo su skirtais medikamentais ir nustatoma data, kuomet reikės vėl pasirodyti pas šeimos gydytoją ar akušerį-ginekologą.

Makšties uždegimas

Moters makšties uždegimas yra dažna problema, su kuria susiduria ne tik suaugusios moterys, bet ir paauglės ar net visai mažos mergaitės. Viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų - vaginitas. Jis atsiranda dėl makšties mikrofloros disbalanso ir pradėjus vyrauti kitiems mikroorganizmams ar grybams.

Ši liga gali sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip pilkšvos išskyros, aštrus kvapas, niežėjimas ir deginimas. Negydomos infekcijos gali turėti rimtų pasekmių, įskaitant padidėjusią riziką susirgti lytiškai plintančiomis ligomis, gimdos kaklelio uždegimu, nevaisingumu ir t.t.

Dažniausiai moterys kreipiasi į gyd. akušerį-ginekologą pasikeitus makšties išskyroms. Tačiau yra ir kitų indikacijų, į ką privaloma atkreipti dėmesį. Visgi yra apie 10 proc. pacienčių, kurioms gydytojai ginekologai neranda jokios patologijos ir konstatuoja, kad tai yra fiziologija.

Dažniausiai pasitaikantys makšties uždegimai:

• Vaginitas: Bendrąja prasme - vaginitas yra terminas, apibūdinantis makšties uždegimą ar infekciją (dažniausiai tai indikuoja baltos, gausios makšties išskyros). Vaginitą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant bakterijas, grybelinius mikroorganizmus, parazitus, cheminius dirgiklius ar hormonų disbalansą. Vaginitas dažnai sukelia tokius simptomus kaip niežėjimą, deginimą, pakitusias išskyras ir skausmą.
• Atrofinis vaginitas: Tai būklė, kai makšties audiniai tampa plonesni, sausesni ir mažiau elastingi dėl estrogenų lygio sumažėjimo. Dažniausiai tai pasireiškia moterims po menopauzės.
• Bakterinė vaginozė: Tai yra makšties infekcija, kurią sukelia normalaus makšties bakterijų balanso sutrikimas. Ši būklė pasireiškia tada, kai sumažėja „gerųjų“ bakterijų (laktobacilų) skaičius ir padaugėja „blogųjų“ bakterijų (gardnerella vaginalis). Dažnai tai pasireiškia po antibiotikų vartojimo.
• Makšties trichomona: Šią ligą sukelia vienaląstis parazitas, dažniausiai pasitaikančią lytiniu keliu plintančią infekciją (LPI). Ši infekcija gali paveikti tiek moteris, tiek vyrus, tačiau dažniausiai pasireiškia moterims. Trichomonas vaginalis dažniausiai perduodamas lytinių santykių metu. Jis gali infekuoti makštį, šlaplę (moterims ir vyrams) bei prostatos liauką (vyrams).
• Makšties kandidozė: Tai grybelis, kuris yra natūraliai randamas žmogaus kūne, dažniausiai burnoje, virškinimo trakte ir makštyje. Nors paprastai jis egzistuoja kaip nekenksmingas mikroorganizmas, tam tikromis sąlygomis gali sukelti infekcijas, vadinamas kandidozėmis.

Svarbu nepamiršti, kad ginekologinės bakterinės ligos yra skirstomos į vidines ir išorines, o jų sukeltos pasekmės gali būti skirtingos. Pavyzdžiui, vidinės infekcijos, tokios kaip bakterinė vaginozė , veikia vidinius reprodukcinius organus ir dažnai sukelia rimtesnių sveikatos problemų bei komplikacijų, o išorinės infekcijos, kaip vulvitas, pasireiškia išoriniuose lytiniuose organuose, sukeldamos niežėjimą, paraudimą ir diskomfortą.

Dažniausiai makšties sausumas gydomas estrogenais, tačiau šis metodas tinka ne visoms moterims, ypač sergančioms krūties vėžiu. Atskira, ir taip pat dažnai pasitaikanti situacija, kuomet moterys kreipiasi pas gyd. akušerį-ginekologą yra makšties sausumas. Tai tampa viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko atsiranda makšties skausmo ir deginimo pojūtis. Natūralų makšties drėgnumą palaiko estrogenai - moteriški lytiniai hormonai, todėl menopauzės metu, po gimdymo ar žindant kūdikį, sausumas tampa didelė problema. Šią būklę taip pat gali sukelti hormoninių vaistų vartojimas, pvz., gydant miomas ar endometriozę, autoimuninės ligos, antidepresantai, prausikliai bei žalingi įpročiai.

Makšties ir vulvos uždegimai iki lytinės brandos:

Prieš lytinę brandą (naujagimiams, kūdikiams ir mergaitėms iki brendimo) dažniausia makšties ir vulvos uždegimų priežastis yra netinkama tarpvietės higiena, specifiniai dirgikliai bei anatominiai/ fiziologiniai skirtumai, lyginant su vyresnėmis mergaitėmis ar moterimis.

Dažnai uždegimai (pvz., pienligė, kandidozė, makšties grybelis) atsiranda dėl neteisingų higienos įgūdžių namuose, darželyje ar mokykloje, pavyzdžiui, netinkamai valant tarpvietę, dėl ko makštis užteršiama fekalijomis ar žarnyno flora. Kolektyvinė enterobiozė (kirminai) taip pat dažnai vargina dėl prastos rankų higienos - lytiniai organai pasikasomi neplautomis rankomis arba žaidžiama smėlyje be apatinių kelnaičių.

Šios problemos priežastys gali būti įvairios: jau minėti prasti higienos įpročiai, sauskelnės, ilgai dėvimos šlapios maudymosi kelnaitės, prakaitas, cheminiai dirgikliai, tokie kaip muilai, prausikliai ir geliai. Svarbų vaidmenį taip pat atlieka autoimuninės ligos, tokios kaip atopinis dermatitas ar alerginis kontaktinis dermatitas, bei žarnyno parazitai. Nemaloniems simptomams malšinti naudojami aliejiniai tepalai, minkštinamieji ir raminamieji kremai, A ir D vitaminų tepalai, kremai su cinku.

Uždegimų diagnostika ir gydymas:

Makšties uždegimo priežasties nustatymas vien tik apžiūros metu yra neįmanomas, todėl būtina atlikti laboratorinius tyrimus. Šie tyrimai apima mikroskopinį išskyrų tepinėlį arba specifinį tyrimą, kaip imunofermentinį tyrimą chlamidijoms nustatyti ar mikrobiologiniam pasėliui. Šių tyrimų pagalba galima tiksliai nustatyti ligos priežastį, kas yra itin svarbu, nes netiksli diagnozė ar neteisingas gydymo metodo parinkimas gali lemti sunkiai išgydomus uždegimus.

Gydymo metodas parenkamas pagal nustatytą priežastį, tačiau dažniausiai skiriami antibiotikai - tiek vietiškai (žvakučių ar ovulių pavidalu), tiek sisteminiai - geriamieji. Bakterinės lytinių organų infekcijos (vaginitas, pienligė ir kt.) yra dažna problema moterų sveikatos srityje, kurią sukelia įvairios patogeninės bakterijos.

Net iš pirmo žvilgsnio paprastų, ne lytiniu keliu plintančių infekcijų pasekmės gali būti labai rimtos - net nevaisingumas. Makšties uždegimas - vaginitas dar vadinamas vulvovaginitu, nes liga paprastai pažeidžia ne tik makštį, bet ir išorinių lytinių organų - vulvos paviršių išklojančią gleivinę.

Vulvovaginitu serga ir mažos mergaitės bei paauglės. Negydomas uždegimas gali išplisti, paveikti moters šlapimo takus ir sukelti uretritą, cistitą ir net inkstų uždegimą. Būdingiausi vulvovaginito simptomai yra niežulys ir deginimas lytinių organų srityje, taip pat pakitusios išskyros.

Dažnai ligą sukelia makšties mikrobiotos sutrikimai (natūralaus makšties mikroorganizmų kiekio pokyčiai). Neinfekcinis makšties uždegimas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Jį gali išprovokuoti higieninės servetėlės ar įklotai, kūno prausikliai, dažnas prausimasis, hormonų pokyčiai įvairiais gyvenimo periodais, tam tikri makštyje naudojami kontraceptikai, pavyzdžiui, spermicidai.

Šis negalavimas atsiranda ne tik prasidėjus menopauzei, bet ir po gimdymo, žindymo laikotarpiu, taip pat bet kurio amžiaus moterims, endometriozės gydymui vartojančioms estrogenų koncentraciją mažinančius preparatus.

Bakterinė liga atsiranda dėl sutrikusios makšties mikrobiotos, t. y. makštyje sumažėjus natūraliam laktobakterijų skaičiui ir smarkiai padaugėjus anaerobinių bakterijų. Taip gali nutikti, pavyzdžiui, ilgai gydantis antibiotikais arba užsikrėtus lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, sergat cukralige, nusilpus imuninei sistemai, dėl higieninių įklotų, tamponų, prausiklių, pažeidžiančių natūralų makšties pH.

Candida genties grybelių sukeltas vaginitas dar vadinamas pienlige arba kandidoze. Šių grybelių yra makštyje ir paprastai jie nekenksmingi, bet susidarius palankioms sąlygoms jie ima daugintis ir sukelia infekciją. Atsiranda niežulys, graužimas, skausmas, deginimas makštyje ir baltos, į varškę panašios išskyros, kurios kartais būna kraujingos.

Dažniausiai liga užpuola nusilpus imuninei sistemai, atsiranda moterims, sergančioms medžiagų apykaitos bei endokrininėmis ligomis, vartojančioms antibiotikus ar kitus vaistus. Palanki grybeliui drėgmė ir šiluma. Todėl pienlige galima susirgti vasarą po maudynių ežere ar jūroje ilgai vilkint šlapią maudymosi kostiumėlį.

Atsiradus pirmiesiems ligos simptomams, svarbu kuo greičiau kreiptis į ginekologą, nes gydymas priklauso nuo sukėlėjo. Pirmiausia būtina jį nustatyti. Savarankiškai gydytis nedera, nes netinkamai gydomos ligos simptomai tik susilpnės kuriam laikui, bet infekcija niekur nedings, o jos sukėlėjai taps atsparūs. Todėl vėliau ligą teks gydyti ilgiau ir prireiks didesnių vaistų dozių.

Laiku pradėjus gydytis pagal gydytojo rekomendacijas uždegimas išnyksta nesukeldamas komplikacijų. Bakterinei vulvovaginozei gydyti skiriami tam tikros grupės antibiotikai, grybelių sukelta liga gydoma priešgrybeliniais vaistais, taip pat atkuriama makšties ir žarnyno mikroflora.

Makšties niežulys, perštėjimas ir kiti erzinantys simptomai, kamuojantys sergant vaginitu, prastina savijautą, nuotaiką ir gadina gyvenimą. Tačiau galima palengvinti šiuos nemalonius pojūčius. Kaip pagalbinė priemonė gydant makšties ir išorinių lytinių organų uždegimus naudojamos makšties apiplovimo priemonės. Specialūs tirpalai greitai malšina pagrindinius nemalonius simptomus - niežulį, deginimą, skausmą.

Gydytojai akušeriai ginekologai diagnozuoja ir gydo ginekologinius susirgimus-gimdos kaklelio patologijas, gimdos ir jos priedų uždegimus, konsultuoja kontracepcijos ir nevaisingumo klausimais, pakaitinės hormonų terapijos menopauzės laikotarpiu klausimais, mėnesinių sutrikimus, diagnozuoja ir gydo lytiniu keliu plintančias ligas, diagnozuoja ankstyvąjį nėštumą ir prižiūri nėščias moteris bei seka vaisiaus vystimąsi ir jo augimą nėštumo metu.

Vaikų akušeris ginekologas konsultuoja mergaites ir paaugles. Centre teikiama aukščiausio lygio akušerinė ginekologinė pagalba, taikomi pažangiausi diagnostikos ir gydymo metodai.

Šiuolaikiška, modernia diagnostine įranga atliekami ultragarsiniai tyrimai, kurie padeda įvertinti gimdos ir jos priedų būklę, gleivinės būklę bei esamus pakitimus - gimdos miomas, kiaušidžių cistas, gimdos ertmės polipus ir kt. Apžiūra kolposkopu padeda diferencijuoti nepiktybinius ir piktybinius patologinius pakitimus gimdos kaklelyje, anksti diagnozuoti ikinavikinius procesus ir vėžį.

Ambulatoriškai atliekamos intervencinės procedūros - gimdos kaklelio koaguliacija, gimdos kaklelio ir gimdos gleivinės biopsija, gimdos kaklelio polipų šalinimas, kriochirurgija, intrauterininės spiralės išėmimas ir įdėjimas, vakuuminė aspiracija ir kt.procedūros. Atliekami makšties išskyrų tepinėliai, gimdos kaklelio citologiniai tyrimai (PAP), bakteriologiniai pasėliai, hormonų tyrimai, kt.

Ginekologinių ligų simptomai ir gydymas:

Liga	Simptomai	Priežastys	Gydymas
Makšties uždegimas	Pasireiškia perštėjimo, niežėjimo jausmu makštyje. Gali padaugėti išskyrų, kurios būna žalsvos, gelsvos, turinčios blogą kvapą.	Uždegimą sukelia bakterijos, virusai, pirmuonys. Dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, nesilaikant asmens higienos įgūdžių, nesinaudojant prezervatyvais.	Skiriamas gydymas antibiotikais, makšties žvakutėmis, tepalais ir kt.
Gimdos kaklelio vėžys	Pirmosiomis stadijomis gimdos kaklelio vėžys visiškai nejuntamas. Vėliau gimdos kaklelio vėžys pasireiškia kraujavimu, kraujas pasirodo po lytinių santykių ar savaime, ilgainiui kraujavimas intensyvėja. Vėžiui peraugus šlapimo pūslę ar tiesiąją žarną, sutrinka šalinimo sistemų darbas.	Gimdos kaklelio vėžį sukelia ląstelių supyktibėjimas, kurį , manoma, lemia žmogaus papilomos virusas (ŽPV).	Gydymas priklauso nuo vėžio stadijos, dažniausiai taikomas sudėtinis gydymas: chemoterapia.
Makšties vėžys	Ligos pradžioje makšties vėžys jokių simptomų nesukelia. Pirmiausia, makšties gleivinės pakitimai, gleivinėje matomos baltos dėmės, kurių moterys dažniausiai nepastebi. Palaipsniui atsiranda balkšvų, vandeningų, su kraujo priemaišomis išskyrų.	-	Maži navikai dažniausiai gydomi chirurginiu būdu- šalinama makštis, gimda, šalia esantys limfmazgiai.
Kiaušidžių vėžys	Kiaušidžių vėžys, ligos pradžioje nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Vėlyvose stadijose juntamas tempimas pilvo apačioje, trumpas bukas skausmas, atsiranda kraujavimas ne mėnesiniu metu, padidėja pilvo apimtis.	-	Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, kurio metu pašalinama pažeista kiaušidė ar jos dalis, pašalintas audinys tiriamas ir, jeigu diagnozė pasitvirtina, randama naviko požymių, šalinama ir sveika kiaušidė, kiaušintakiai ir gimda.

žymės:

Panašus:

• Nemalonus kvapas iš makšties nėštumo metu: kaip atpažinti priežastis ir efektyviai spręsti problemą
• Nemalonus kvapas nėštumo metu: sužinokite pagrindines priežastis ir efektyviausius sprendimus
• Blogas kvapas vaikui iš burnos: priežastys, ką daryti ir kaip išvengti?
• Neįtikėtini Nėštumo Etapai: Ką Reikia Žinoti Nuo Pastojimo Iki Gimdymo!
• Neįtikėtinos Vaikų Tendencijos Lietuvoje, Kurias Turi Žinoti Kiekvienas Tėvas!