Žarnyno nepraeinamumas - tai virškinimo trakto turinio natūralaus slinkimo sutrikimas, sukeliantis sunkius patologinius virškinimo trakto ir viso organizmo pokyčius. Pažeidimas gali būti bet kurioje žarnyno dalyje: tiek plonojoje tiek storojoje žarnoje, susidarant kliūčiai virškinimo turiniui natūraliam slinkimui.
Žarnyno rotacijos patologija
Žarnyno rotacijos sutrikimai - tai patologija, sutrikdanti pirminės gemalo vystymosi stadijos žarnyno formavimąsi. Sutrikus žarnyno rotacijai, atsiranda užsisukimas - gyvybei pavojinga būklė, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir vaikams kaip įgimta patologija, sukelianti įvairių komplikacijų: žarnyno nepraeinamumą, žarnų nekrozę ar net peritonitą ir mirtį.
Ši patologija yra grėsminga gyvybei, todėl būtina tiksli ir ankstyva jos diagnostika bei tinkamas gydymas. Tačiau ankstyva diagnostika yra sudėtinga, nes pradžia besimptomė, vėliau sunku traktuoti pakitusį naujagimio, kūdikio, vaiko elgesį.
Žarnyno užsisukimas gali vystytis sutrikus žarnų formavimuisi ir yra įgimta patologija: žarnos dalis apsisuka kartu su pasaitu apie skersinę ašį. Tačiau gali būti ir įgyta (antrinė): nėra žarnyno rotacijos sutrikimų, tačiau dėl pilvo ertmės patologijos, dažniausiai dėl sąaugų, fiksuotos žarnos pasisuka apie naujai susidariusią ašį. Užsisukti gali bet kuri virškinamojo trakto dalis: skrandis, plonoji žarna, gaubtinės žarnos skersinė dalis, akloji bei riestinė žarna.
Žarnyno užsisukimo priežastys
Žarnų užsisukimą (angl. malrotation), kaip ir daugelį kitų ligų, lemia daugybė veiksnių. Tai įgimti ir įgyti organizmo anatominiai pakitimai, trikdantys normalų žarnyno ir viso organizmo funkcionavimą. Yra daugybė hipotezių, aiškinančių įgimto žarnų užsisukimo priežastis, tačiau kiekvienas atvejis individualus, todėl neįmanoma nurodyti tikslios patologijos priežasties ir jos atsiradimo mechanizmų.
Įgyto užsisukimo etiologija daug aiškesnė, pavyzdžiui, sąaugos sudaro sąlygas žarnoms užsisukti, ypač atsiradus išoriniam veiksniui - stipriam smūgiui į pilvą.
Dabar manoma, kad veiksniai, turintys įtakos įgimtiems žarnyno rotacijos sutrikimams ir sukeliantys žarnų užsisukimą, yra virškinamojo trakto ir širdies vystymosi defektai, taip pat įgimti blužnies ir kepenų anatominiai pakitimai. Įrodyta, kad patologinė būklė dažniau atsiranda esant kitiems įgimtiems sutrikimams, pavyzdžiui:
- Dauno sindromui,
- lėtiniam vidurių užkietėjimui,
- 13, 18, 21 chromosomų trisomijai,
- nesusiformavusiai analinei angai,
- žarnų atrezijai,
- storosios žarnos piktybiniam augliui,
- virkštelės išvaržai,
- dvylikapirštės žarnos atrezijai ir stenozei,
- diafragmos/virkštelės išvaržai,
- Mekelio divertikului,
- įgimtiems inkstų pakitimams
- Hiršprungo ligai,
- cistinei fibrozei ir kitoms panašioms patologijoms.
Embrione vykstantis žarnyno pasisukimas prasideda jau nuo pirminės vidurinės žarnos formavimosi etapų: ji ilgėja ir suformuoja pirminę kilpą. Pirminė žarna turi galvinę ir uodeginę dalis, iš kurių formuojasi žarnynas. Galvinė dalis tampa tuščiąja žarna ir proksimaline klubinės žarnos dalimi, o uodeginė dalis galiausiai virsta storąja žarna ir klubinės žarnos distaline dalimi.
Ilgėjanti pirminės žarnos uodeginė dalis nebetelpa pilvo ertmėje, pasisuka 90 laipsnių kampu, spaudžiasi virkštelės projekcijoje, susiformuoja fiziologinė išvarža. Toliau, ilgėjant pirminei žarnai, ji grįžta į pilvo ertmę ir pasisuka dar 180 laipsnių kampu prieš laikrodžio rodyklę. Trečiąjį nėštumo mėnesį proksimalinė tuščiosios žarnos dalis atsiranda kairėje pilvaplėvės ertmės pusėje, storosios žarnos pasaitai pritvirtina gaubtinę žarną prie užpakalinės pilvo sienos. Sutrikus kuriam iš šių etapų, diagnozuojama žarnų malrotacija.
Kartais, esant rotacijos sutrikimui, akloji žarna su kirmėline atauga lieka dešinėje pilvo ertmės pusėje, viršutinėje dalyje, dėl to akloji žarna užspaudžia dvylikapirštę žarną. Ši patologija dar vadinama Laddo sindromu, tai labiausiai ištirta žarnų užsisukimo patologija.
Žarnų užsisukimo klinika ir diferencinė diagnostika
Įgimtas žarnų užsisukimas dažniausiai pasireiškia viršutinių žarnų segmentų obstrukcijos simptomais. Tai nutinka jau pirmosiomis gyvenimo valandomis, kiek rečiau - pirmaisiais gyvenimo metais, itin retai - vėliau (dalinė obstrukcija, pereinanti į visišką). Klinika priklauso ir nuo sutrikimo ypatybių: užspaustos kraujagyslės ir sutrikusi audinių mityba ar tik mechaninė kliūtis žarnų turiniui slinkti toliau.
Jeigu obstrukcija dalinė, neretai pasitaiko atvejų, kai simptomai nepasireiškia ir žmogus nugyvena visą gyvenimą net neįtardamas, kad turi šią patologiją: tokiems pacientams dažniau skauda pilvą, sutrinka tuštinimasis. Vyresniems vaikams ligą diagnozuoti sunkiau, nes vyrauja nespecifiniai simptomai: praeinantis pilvo skausmas, silpnumas, kartais pasireiškia baltymų netoleravimas.
Esant ūmiam plonųjų žarnų nepraeinamumui, pasireiškia priepuolinis pilvo skausmas, kurio vieta neapibrėžiama - skausmingas visas pilvas. Vaiką pykina, jis vemia, pučia pilvą, susilaiko dujos ir išmatos. Ligos pradžioje ligonis aimanuoja, dažnai keičia padėtį, susiriečia. Veidas būna paraudęs.
Svarbiausi požymiai, kuriais pasireiškia žarnyno užsisukimas, yra dažnas vėmimas žalsvu turiniu, pilvo padidėjimas, staigus skausmas ir jautrumas, padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas, vidurių užkietėjimas, kraujas išmatose. Vyresni vaikai skausmą dažniausiai nurodo bambos srityje. Taip pat tėvai ir gydytojai turėtų atkreipti dėmesį į neįprastą vaiko elgesį: vaikas vangus, dažniau nei įprasta verkia, guli stipriai susirietęs ir pritraukęs kojas priekrūtinės.
Apžiūrint pilvą, būtina atkreipti dėmesį į pooperacinius randus, kurie leidžia įtarti sąauginį žarnų nepraeinamumą. Esant nepraeinamumui, iš pradžių girdima sustiprėjusi peristaltika. Vėliau vystosi žarnų parezė, todėl peristaltika susilpnėja. Ligai progresuojant žarnos spindyje susikaupia skysčiai ir vystosi dehidracija, dėl to atsiranda tachikardija, krinta kraujospūdis. Atsiradus peritonitui, kūno temperatūra pakyla iki 38 oC ir daugiau.
Svarbiausias požymis, leidžiantis įtarti žarnos užsisukimą, yra vėmimas žalsvu turiniu, todėl chirurgas visuomet turėtų įtarti žarnos užsisukimą, kol nepatvirtinta tiksli diagnozė. Naujagimiams pirmąją gyvenimo savaitę dažnai pasireiškia vėmimas tulžimi ir vidurių užkietėjimas, maitinimosi sunkumai, todėl duomenis reikia vertinti atsargiai, vertinant ir naujagimio elgseną, reakciją į prisilietimą. Nuo antro gyvenimo mėnesio vėmimo pobūdis pasikeičia: išvemiamas suvalgytas maistas su tulžimi ar be jos. Kūdikiui sunku žįsti, pasireiškia anoreksija, jis tuštinasi kruvinomis išmatomis.
Esant viršutinės žarnyno dalies obstrukcijai arba daliniam žarnyno nepraeinamumui - išsivėmus, pasituštinus ar išėjus dujoms, skausmas sumažėja, tačiau obstrukcijai progresuojant skausmas tampa nuolatinis ir labai stiprus, kartais sukelia skausminį šoką.
Pasireiškus pirmiesiems simptomams, liga dažnai painiojama su kūdikiams pasitaikančiu nekroziniu enterokolitu. Taip nutinka, kai pirmąją gyvenimo savaitę užsisukusi žarna sukelia kraujotakos sutrikimą žarnos segmente ir jo nekrozę.
Vyresniems vaikams simptomai būna lėtiniai - vėmimas su viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Dėl to klaidingai įtariamos uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas. Gali būti net įtariama gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Žarnų užsisukimą vyresniems vaikams reikia skirti ir nuo kitų būklių, pasireiškiančių panašiais simptomais, - dvylikapirštės žarnos stenozės, ūmaus apendicito ar cholecistito, hepatito A ar B, įstrigusios išvaržos, kiaušidės apsisukimo, taip pat nuo pirminės skrandžio atonijos ir lėtinio inkstų nepakankamumo, tačiau tiksli ligos diagnozė nustatoma tik operacijos metu.
Laboratorinė ir instrumentinė diagnostika
Ankstyva ligos diagnostika paremta būdingų simptomų, laboratorinių tyrimų rezultatų įvertinimu, o patvirtinama operacijos metu randamu specifiniu vaizdu. Laboratorinių tyrimų rezultatai nėra pagrindiniai duomenys nustatant žarnos užsisukimą, tačiau suteikia nemažai svarbios informacijos.
Atsiradus viduriavimui, tiriamos išmatos, jose ieškant kraujo. Kraujavimas gali būti slaptas (okultinis), arba išmatos gali būti kruvinos. Atliekant bendrą kraujo tyrimą nustatomas didelis leukocitų kiekis. Jis ypač padidėja prasidėjus žarnos nekrozei. Kartu labai padidėjusi C reaktyvinio baltymo koncentracija rodo proceso intensyvumą ir blogėjančią paciento būklę, todėl reikia skubiai nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą.
Kraujo elektrolitų ištyrimas ir teisingas šių duomenų interpretavimas leidžia nustatyti tokias patologines organizmo būkles, kaip acidozė, dehidracija. Užsisukus žarnai, atsiranda jos edema. Elektrolitai ir skysčiai persiskirsto organizmo terpėse: daugiau vandens ir elektrolitų patenka į intersticinį tarpą ir žarnos spindį, todėl netgi nevemiantis ir neviduriuojantis pacientas patiria dehidraciją.
Svarbu laiku nustatyti hiponatremiją, hipokalemiją, metabolinę acidozę, hipochloremiją, padidėjusią kreatinino koncentraciją ir laiku šiuos pakitimus koreguoti, nes gera bendra organizmo būklė lemia sėkmingą operacinį gydymą ir geresnes išeitis.
Idealu būtų, jei kūdikiui žarnyno rotacijos sutrikimai būtų diagnozuoti dar prieš gimimą, tačiau prenatalinė diagnostika yra sudėtinga ir ne visuomet tiksli. Svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus pokyčius tiriant ultragarsu, kurie gali leisti įtarti patologiją: polihidroamnionas, žarnos išsiplėtimas, vaisiaus anemijos požymiai.
Naujagimiui liga tiksliai diagnozuojama tik atlikus pilvo srities rentgenologinį tyrimą ar kompiuterinę tomografiją, o operacijos metu diagnozė patikslinama. Įtariant plonosios žarnos užsisukimą, turėtų būti nedelsiant atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Diagnostika ultragarsu mažai informatyvi, tačiau padeda diagnozuoti žarnos sienos edemą ir skysčius žarnos spindyje. Vyresniems vaikams gali būti atliekama apžvalginė pilvo srities rentgenograma.
Gydymas
Ligoniai, sergantys žarnų nepraeinamumu, kenčia nuo intoksikacijos ir dehidracijos. Skysčių trūkumas kompensuojamas izotoniniu druskos, Ringerio, gliukozės tirpalais. Skysčių trūkumas koreguojamas įvertinus diurezę, centrinį veninį spaudimą, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų būklę.
Konservatyviais gydymo metodais galima išgydyti apie 80 proc. riestinės žarnos užsisukimo atvejų, tačiau po procedūros rekomenduojama atlikti planinę operaciją ir dalį storosios žarnos rezekuoti arba ją fiksuoti pilvo ertmėje. Kartais užsisukimo priežastis - ilgesni negu įprastai žarnų segmentai. Neoperuotam ligoniui žarnos užsisukimas pasikartoja apie 60 proc. atvejų.
Jeigu žarna praradusi blizgesį, yra juodos spalvos, svarbu kuo skubiau operuoti. Neatidėliotina operacija atliekama ir tuomet, kai užsisukusi plonoji žarna.
žymės:
Panašus:
- Naujagimio kraitelis: būtini daiktai, kurių negalite praleisti!
- Neįtikėtina Naujagimio Viršutinės Pasaito Arterijos Kraujotakos Paslaptis Atvira!
- Naujagimių slaugytojos karjera: reikalavimai, atlyginimas ir perspektyvos
- Lina Budzeikaitė: Atraskite Įkvepiančią Biografiją, Kūrybą ir Asmeninį Gyvenimą
- Adomo Mickevičiaus Paslaptys: Nežinomi Faktai apie Jo Gyvenimą ir Kūrybą Vilniuje