Vienas pirmųjų negalavimų, su kuriuo susiduria tėvai pirmaisiais mėnesiais yra kūdikių pilvo diegliai. Kūdikio pilvo diegliai - tai kompleksas simptomų, dažniausiai pasireiškiančių verksmu ir/ar dirglumu, virškinamojo trakto diskomfortu. Kūdikis riečia kojas prie pilvo, kaupiasi dujos.
Iki šiol nėra iki galo aiški pilvo dieglių patologija ir gydymas. Tikėtina, kad yra skirtingos dieglių priežastys. Kol kas nėra vienareikšmių veiksmingų priemonių diegliams pašalinti, nes jų priežastys nėra iki šiol aiškiai žinomos. Beveik kiekvienam kūdikiui tenka ieškoti tik jam asmeniškai padedančių pagalbos būdų. Jų galima išvengti ar sumažinti į kūdikio dienos režimą įtraukus atitinkamas nešiojimo ir guldymo padėtis, mankštos elementus.
Mokslininkai nagrinėję mamų elgesį ir gebėjimą atpažinti šiuos simptomus nustatė, kad nėra jokio tarpusavio ryšio tarp simptomų ir kūdikio priežiūros patirties, taip pat kad mamos gali atskirti kūdikio savijautą esant diegliams ir “normaliam” elgesiui (dirglus, suirzęs ir kt.).
Pilvo dieglių požymiai ir trukmė
Kūdikio verkimo trukmė ir kokybė yra skiriamasis pilvo dieglių požymis. Įprastai, simptomų trukmė gali būti 3 val./d., 3 d./sav. ir trukti iki 3 sav. Daugumai kūdikių pilvo diegliai prasideda kartais pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, pikas antrąjį mėnesį, negydant, išnyksta apie 4-5 mėnesį.
Nustatyta, kad kūdikių pilvo diegliai dažniau pasireiškia, jei mama nėštumo metu ir po gimdymo rūko, nėštumo metu jautė nerimą, pasireiškė jautrumas laktozei, neteisingas žindymas ir gastroesofagealinis refliuksas. Teorijų nagrinėjančių dieglių patologiją ir patofiziologiją yra įvairių, nuo jautrumo maistui, žarnyno ir nervų sistemos nebrandumo iki blogų priežiūros įgūdžių.
Diegliai pasireiškia dažniausiai pirmąjį mėnesį todėl, kad ir nervų, ir virškinimo sistemos yra dar nesubrendusios. Vyresni vaikai ir suaugę skirtingai geba priimti ir apdoroti sensorinę informaciją. Gebėjimas ignoruoti ar priimti sensorinę informaciją vyksta kartu su nervų sistemos branda.
Funkcinis virškinamojo trakto sutrikdymas, pasireiškiantis įtampa krūtinės, pilvo, dubens srityse, kuri gali būti lyginama su žarnyno dirglumu, konstipacija ar jautrumu maistui. Osteopatijoje pilvo diegliai apibūdinami kaip klajoklio nervo dirginimas, susiję su kaukolės pamato audinių įtampa.
Klasikiniai dieglių simptomai paprastai pasireiškia 2-4 naujagimio gyvenimo savaitę. Šiuo laikotarpiu pradeda atsirasti valinga užpakalinių kaklo raumenų kontrolė. Šio amžiaus kūdikiai pradeda gulėdami ant pilvo kelti galvą. Atitinkami raumenys, kurie tvirtinasi prie kaukolės paprastai yra įsitempę, o tai susiję su pilvo diegliais.
Pilvo dieglių priežastimi įprasta laikyti dėl pilvuko spazmų kylantį skausmą. Bet vaiko verksmas ir blaškymasis nebūtinai susijęs su pilvuko skausmu. Vaikas gali verkti ne dėl virškinimo sutrikimų, galbūt jis paprasčiausiai alkanas arba jį dirgina nešvarios sauskelnės. Vienu metu gali susikaupti kelios problemos. Nuolat verkiantis vaikas - sunkus emocinis išbandymas tėvams, dažnai sukeliantis tėvų dirglumą. Mažylis puikiai jaučia tėvų emocinę įtampą ir vienintelis būdas jam išreikšti savo reakciją - verkti dar garsiau.
Ką daryti, kai kūdikį vargina pilvo diegliai
Pilvo dieglių gydymas priklauso nuo juos sukeliančių priežasčių. Kartais gali prireikti išjungti iš vaiko mitybos raciono karvės pieną. Jeigu maitinate vaiką iš buteliuko, pieno mišinuką galite pakeisti sojos mišiniu. Žindančiai mamai reikėtų atsisakyti pieno produktų. Prieš pereidami prie tokios mitybos, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Jeigu vaikas staiga ima rėkti daug stipriau arba yra kitokių pokyčių, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Galite susidurti su daug rimtesne problema negu pilvo diegliai.
Kūdikių kolikos - tai tipiški pirmųjų gyvenimo mėnesių fizinio diskomforto simptomai, pasireiškiantys intesyviu ir stipriu verkimu. Kolikos metu kūdikis staiga pradeda verkti, dažniausiai vakare. Lyginant su įprastu kūdikio verksmu, šis verksmas yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, jį galima pavadinti rėkimu. Remiantis medicinine statistika, iki 20 proc. visų kūdikių kenčia nuo šio diskomforto, kuris paprastai prasideda nuo 2-3 gyvenimo savaitės ir trunka iki kelių mėnesių. Nors kolikos sukelia didelį stresą tėvams, jų priežastys nėra iki galo aiškios.
Medicininėje literatūroje galima rasti išvadą, kad kolikos yra kažkas panašaus į „naujagimio migreną“, tai yra galvos skausmus, kurie atsiranda nesubrendusios nervų sistemos fone. Dauguma pediatrų pripažįsta, kad niekas nežino, kas yra kolikos, bet tai tikrai ne liga, o įprasta vaiko fizinė būklė. Vadinasi, turime suprasti, kad vaikas verkia būdamas visiškai sveikas - be karščiavimo, dehidratacijos ar alkio požymių. Vis tik šis fizinis diskomfortas vieniems būna mažiau skausmingas, kitiems - labai sunkus, reikalaujantis didelės tėvelių kantrybės ir, aišku, žinių, kurios gali padėti ir palengvinti kūdikio būklę.
Dažniausios kolikos priežastys:
- praalkęs kūdikis maitinimo metu labai skuba pasisotinti, todėl netinkamai apžioja motinos spenelį, arba maitinant mišinukais naudojamas netinkamos formos čiulptukas, arba čiulptukas su per didele skylute, dėl ko kūdikis pritraukia daug oro.
- mažylis turi išleisti maitinimo metu susikaupusį orą, todėl būtina leisti jam atsirūgti.
- kūdikis labai daug laiko praleidžia horizontalioje padėtyje, t. y. gulėdamas, todėl virškinimo procesas (taip pat ir dujų susidarymas bei pratekėjimas per žarnyną) sukelia papildomą diskomfortą, sunkumo jausmą bei skausmą - kolikas. Vis dėlto niekas nepanaikino tokio nuostabaus dalyko kaip gravitacija: kai mes praleidžiame beveik pusę dienos vertikalioje padėtyje, natūralus maisto ėjimas per žarnyną tampa panašus į sulėtintą judėjimą „linksmaisiais kalneliais“.
- kūdikis labai daug verkia, o tai jau tikri spąstai. Jausdamas didelį fizinį diskomfortą mažylis ir verkia, ir šaukia. Plačiai atverdamas burną mažylis neišvengiamai nuryja vis naujas oro porcijas.Verksmo metu kūdikio pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Tai reikėtų įvardyti kaip kolikos priepuolį.
- kūdikis yra permaitintas. Kūdikiai turi įgimtą sotumo jausmą, todėl jiems reikėtų valgyti tik tiek, kiek jie patys nori. Jei kūdikis suvalgo maisto kiekį, kurio nesugeba suvirškinti (Jūs jį permaitinate), maisto likučiai, kuriems neužteko fermentų, žarnyne pradeda rūgti. Šio proceso metu žarnyne susidaro daug dujų, spaudžiančių jo sieneles.
Nežiūrint į intensyvaus verksmo priepuolius, kūdikis yra visiškai sveikas: jis nėra vangus, normaliai priauga svorio, valgo su apetitu, gerai miega ir, paprastai, visada gerai leidžia laiką, išskyrus šias tris pragaro valandas. Visi kūdikiai yra skirtingi, todėl universalių ar klasikinių pagalbos priemonių nuo kolikų nėra, jų reikia ieškoti kiekvienam individualiai.
Kaip palengvinti kūdikio būklę?
- Masažas. Nereikia masažuoti tik pilvuko - pamirškite tai! Švelniai masažuokite visą mažylio kūną ir stebėkite reakciją.
- Baltas triukšmas - tai pažįstamos ir jaukios atmosferos sukūrimas. Dažniausiai tėvų klaida slypi tame, kad jie vaikščioja ant pirštų galų ir išjungia visus galimus triukšmo šaltinius. Trumpai tariant, jie elgiasi taip, tarsi kūdikis, būdamas motinos įsčiose, buvo izoliuotas nuo įprastos aplinkos ir nieko negirdėjo. Nepamirškite, kad iki gimimo jis jau dalyvavo šeimos gyvenime, jautė aplinką, į kurią pateko gimęs. Ar besilaukdama motina gyveno tylumoje? Tikrai ne, ji gyveno kasdienį gyvenimą su būdingu jam triukšmu: šeimai ruošė maistą, plovė indus, klausėsi muzikos, žiūrėjo televizorių, bendravo su artimaisiais ir draugais, važinėjo automobiliu, lankėsi parduotuvėse, koncertų salėse ir t. t., ir visą aplinkos keliamą triukšmą girdėjo kūdikis.
Kūdikių priežiūroje „baltojo triukšmo“ metodas pradėtas naudoti ne taip seniai. Jo atradėju laikomas Pietų Kalifornijos medicinos universiteto pediatrijos profesorius Harvey Karpas. Būtent jis susiejo kūdikio ramybės jausmą su tam tikro pobūdžio garsais.
- Tyla. Vis tik ypač jautriems kūdikiams pertekliniai garsai nereikalingi. Tai ne „baltojo triukšmo“ garsai, todėl emocijų ir įspūdžių perpildymas iššaukia kolikas.
- Supimas beveik visada padeda.
- Pasivaikščiojimas arba aplinkos pakeitimas. Jeigu Jūs jau keletą valandų esate namuose, išeikite į gatvę arba į parką.
- Kūdikio vystymas. Nors kūdikių vystyklai šiuo metu yra jau seniai pamiršti, tačiau tai taip pat gali būti geras metodas, kuris teigiamai veikia labai jautrius kūdikius. Įsivaizduokite, kaip nepatogu kūdikiui, kuris tiek daug laiko praleido ankštose įsčiose ir staiga atsiduria didžiuliame pasaulyje, kur yra tiek daug vietos, kad net neaišku, kur dėti rankas ir kojas. „Grįžimas“ į buvusią aplinką, t. y.
- Tinkamas maitinančios motinos maistas. Kūdikio žindymo laikotarpiu rekomenduojama atsisakyti aštrių, sūrių, keptų, marinuotų produktų, įvairių padažų. Rekomenduojama per dieną išgerti 3-6 puodelius žolelių, mažinančių pilvo pūtimą, arbatos (pankolių, kmynų, ramunėlių, melisos, liepų, mėtų, krapų).
- Maudymas. Vanduo yra pirmoji fizioterapijos priemonė namuose, kuri tiesiogiai padeda įveikti kolikas. Tačiau nemaudykite kūdikio per šiltame vandenyje!
- Čiulptukas. Jei kūdikis yra vyresnis nei 28 dienos ir laktacija yra gerai nusistovėjusi arba jei kūdikis maitinamas iš buteliuko, pasiūlykite jam čiulptuką. Nemaistinis čiulpimas padeda vaikams atsigauti ir nusiraminti.
- Susikaupusių dujų mažinimas. Kaip buvo minėta straipsnio pradžioje, pačios dujos nėra kolikos priežastis, bet jos pablogina kūdikio būklę. Jei kūdikis yra linkęs į kolikas ir dujų susidarymą, maitinant kūdikį darykite trumpas petraukas, kurių metu panešiokite kūdikį stačiomis, nespausdami mažyliui pilvuko bei skrandžio zonų, kad jis atsirūgtų. Tokiu būdu išeina nurytas oras bei sumažinamas slėgis skrandyje. Susikaupusias dujas žarnyne gali sumažinti kojyčių mankšta. Kūdikiui gulint ant nugaros keliolika kartų lengvai paspauskite sulenktas kojytes prie pilvuko, imituokite dviračio mynimą.
- Šiluma. Šilti lygintuvu išlyginti ar kitaip sušildyti vystyklai, užkloti ant kūdikio pilvuko, labai gerai padeda sumažinti diskomforto simptomus.
Jei išbandėte viską, bet niekas taip ir nepadėjo, kai kurios medicinos priemonės - simetikonai bus bene vienintelė likusi viltis. Šių priemonių nuo kolikos šiuo metu jau yra įvairių ir jos veikia skirtingai, todėl reikia atsirinkti geriausiai tinkančius Jūsų atvejui.
Viena iš populiariausių skrandžio funkciją gerinančių medicinos priemonių yra suspensija - geriamieji lašai „Colinox“. „Colinox“ - skrandžio funkciją gerinanti karamelės spalvos geriamoji suspensija, kurios sudėtyje yra simetikono ir gerųjų bakterijų. Siekiant palengvinti produkto vartojimą, suspensija dozuojama lašeliais ir kūdikiams rekomenduojama po 10 lašų (juos galima sulašinti į skystį) 2-4 kartus per dieną arba taip, kaip nurodė gydytojas. Esminis skirtumas nuo kitų rinkoje esančių simetikonų - „Colinox“ sudėtyje yra ir laktobakterija. Laktobakterija šalina dujų susidarymo žarnyne priežastį, o simetikonas - pasekmę.
Vienas iš pirmųjų tėvų kantrybės išbandymų - kūdikių diegliai arba vadinamosios kolikos, kurios pasireiškia net iki 30 proc. naujagimių pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir dėl to yra vadinamos „100 dienų klyksmo“.
Pasak L. Mockutės, mažyliams diegliai gali atsirasti dėl prastai išsivysčiusios skrandžio motorikos, nebrandžios žarnyno mikrofloros, netinkamai parinkto mišinuko arba netaisyklingo mamos krūties apžiojimo.
L. Mockutė aiškina, kad dieglius galima atpažinti iš kieto ir įsitempusio vaiko pilvuko, o vos prasidėjus negalavimams mažylis riečiasi, traukia kojytes prie krūtinės, būna irzlus ir nuolat verkia.
Pasak vaistininkės, pagerinti padėtį namuose ir palengvinti kūdikio diskomfortą galima taikant tradicinius raminimo metodus - masažą ar „baltąjį triukšmą“, taip pat glaudžiant kūdikį prie savęs ir kuriant saugią erdvę.
Jeigu vien tik raminimo priemonės neveikia, pasitarus su vaistininku ar gydytoju, galima dieglius gydyti.
Pasak specialistės, vienas esminių dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, kai diegliukai pasireiškia kiek vyresniam vaikui, yra mityba.
Farmacininkė taip pat primena, kad svarbu nuoseklumas iš preparatų įvairovės renkantis kūdikiui tinkamiausią, kadangi ne visiems vaikams padeda tie patys produktai.
Ligos apibūdinimas
Iki šiol nėra aiški dieglių atsiradimo priežastis. Kai kurie pediatrai mano, kad juos sukelia centrinės nervų sistemos brendimas. Kiti mano, kad diegliai atsiranda dėl nepilnai susiformavusios virškinimo sistemos.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai kūdikių diegliai pradeda kamuoti apie 3 gyvenimo mėnesį ir pradeda rimti 6-7 mėnesį, tačiau būna kūdikių, kuriems pilvą pučia jau nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Pastebėta, kad berniukus ši problema kamuoja labiau nei mergaites.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Viena iš dažniausių pilvo dieglių priežasčių - kūdikio žarnyne besikaupiančios dujos. Jas kauptis gali paskatinti net angliavandenių turintis mamos pienas. Dujos į organizmą patenka dviem pagrindiniais būdais: dujos išsiskiria virškinant maistą arba oro nuryjama valgant, kūdikiui verkiant ir pan.
Siekiant išvengti pilvo pūtimo žindančioji mama pirmiausiai turėtų peržvelgti savo racioną. Reikėtų riboti produktus, kurie sukelia pilvo pūtimą - pupeles, žirnius, kopūstus, riešutus, egzotinius vaisius. Saikingai vartokite varškę, rūgpienį, jogurtą. Valgant daug skaidulų turinčio maisto (vaisių, daržovių, ypač ankštinių kultūrų, nemaltų grūdų duonos) skatinama didesnė dujų gamyba storajame žarnyne. Dujų gamyba taip pat padidėja, kai valgome sunkiai virškinamą maistą, aštrius, pikantiškus patiekalus.
Minėtos maisto medžiagos su motinos pienu patenka kūdikiui, todėl nemalonus pilvo pūtimas pradeda kamuoti ir kūdikį.
Kita priežastis dujoms patekti į kūdikio organizmą - kūdikis skuba valgyti. Jei kūdikis godžiai čiumpa krūtį ir ryja besiliejantį pieną kartu su oru, jis po poros minučių nuo žindymo pradžios pravirks dėl skrandžio ir žarnyno spazmų. O kuo labiau kūdikis iš skausmo verkia, tuo daugiau oro prisiryja. Todėl verksmą reikia stengtis kuo greičiau malšinti.
Patekusios į organizmą dujos susimaišo su žarnyne esančiomis gleivėmis ir suformuoja tirštas putas, sudarytas iš daugybės dujų burbuliukų. Dujos iš jų negali laisvai pasišalinti, ima kauptis. Susikaupusios dujos tempia žarnų sieneles, žarnos ima stipriau susitraukinėti, bandydamos išstumti susidariusius “dujų kamščius”. Šioms putoms slankiojant žarnynu iš vienos vietos į kitą, girdimas pilvo gurgėjimas. Dėl visų šių priežasčių skauda pilvą, sutrinka maisto medžiagų virškinimas ir pasisavinimas žarnyne. Kuo blogiau pasisavinamas - tuo dar labiau didėja dujų kaupimąsis.
Ligos simptomai ir požymiai
Pilvuko dieglių varginamo mažylio pilvelis pastebimai sukietėja, išsipučia, vaikutis ima riesti kojytes, stengdamasis pritraukti jas prie pilvuko. Kūdikis pratisai, kankinamai verkia, kiek aprimsta tik ant mylimos mamos rankų. Deja, nei mamos glamonės, nei supimas ir mylavimas nedaug tegelbsti. Po kurio laiko (iki dviejų valandų) kūdikio pilvelį varstę skausmai liaujasi taip pat netikėtai, kaip ir prasidėję
Ligos gydymas
Jau žinome, kad pagrindinis šio negalavimo „kaltininkas“ yra dujų sankaupos žarnyne. Dujos patekę į organizmą maišosi su skysčiu ir tampa putomis sudarytomis iš daugybės dujų burbuliukų. Dujos iš oro burbulų negali būti absorbuotos į kraują, bei laisvai pasišalinti, todėl tempia žarnų sieneles, tokiu būdu sukeldamos pilvo pūtimą, skausmą. Kad dujos pasišalintų, rekomenduojama sukamaisiais judesiais pamasažuoti kūdikio pilvelį, pamankštinti kojeles, kurį laiką palaikyti apverstą ant pilvelio, galima pilvuką pašildyti.
Labai efektyvi dieglių gydymo ir profilaktikos priemonė - vaistiniai lašiukai Espumisan L. Jų veiklioji medžiaga simetikonas yra chemiškai ir fiziologiškai inertiškas junginys, kuris susilpnina dujų burbuliukų apvalkalą, šie suyra ir išsilaisvinusios dujos gali lengvai pasišalinti iš žarnyno. Pilvo pūtimas ir kūdikių diegliai - vienos dažniausių priežasčių, dėl kurių mažyliai būna irzlūs ir neramūs. Jie gali klykti ištisas valandas, varydami iš proto tėvus. Šis sutrikimas, atsirandantis dėl to, kad žarnyne kaupiasi dujos arba oras, nepavojingas, tačiau suaugusiems sukelia daug nerimo: jo neįmanoma nustatyti jokiais tyrimais, o simptomai ne visada būna aiškūs. Juo labiau, kad pats mažylis negali pasakyti, kas jam yra.
Pilvo skausmas dėl meteorizmo vargina apie 40 proc. kūdikių pirmaisiais jų gyvenimo metais. Pasak specialistų, dažniausiai pūsti pilvą kūdikiams pradeda sulaukus maždaug vieno mėnesio ir tai tęsiasi iki trijų ar keturių mėnesių. Tačiau kai kuriuos vaikus nemalonūs pojūčiai vargina ir iki pusės metų, rečiau - iki metų. Pavieniais atvejais pilvą pūsti gali ir praėjus kelioms dienoms ar savaitei po gimimo.
Gydytojai, diagnozuodami pilvo pūtimą ir kūdikių dieglius, paprastai remiasi ne tik apžiūra, stebėjimu, bet ir patirtimi, nuojauta. Labai svarbi tėvų suteikta informacija apie vaiko elgesį. Jie turi atkreipti dėmesį, kada ir kaip jis pradeda verkti, kiek ilgai tai trunka, kada jis nusiramina. Jeigu mažylis darosi neramus pavalgęs, verkti ima staiga, o pasituštinęs ar išėjus dujoms iškart nutyla, greičiausiai dėl to kaltas būtent meteorizmas. Dujos kūdikių žarnyne gali kauptis dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų - jie prisiryja oro, taip gali atsitikti netaisyklingai žindant krūtį, neteisingai laikant buteliuką ar tiesiog jiems leidžiant daug garsų. Kūdikiai prisiryja oro ir verkdami, ypač kai ilgai ir garsiai klykia. Jeigu jiems aprimus pasigirdo purptelėjimas, abejonių nebėra. Kita vertus, galbūt jie verkė dėl to, kad skaudėjo pilvą dėl susikaupusių dujų?
Dažnai meteorizmas kankina kūdikius, kuriems užkietėję viduriai. Dar viena prielaida - dujos žarnyne kaupiasi dėl to, kad kūdikių virškinimo sistema dar nėra iki galo susiformavusi, nebrandi, dar tik mokosi virškinti maistą, todėl šio proceso metu išsiskiria daugiau dujų. Tai paaiškintų, kodėl po poros mėnesių daugeliui vaikų pilvo skausmai ir diegliai praeina. Taip gali atsitikti ir susirgus virusine žarnyno infekcija, tačiau tada paprastai yra kitų simptomų - pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Pilvo pūtimu vadinamo proceso metu skrandyje ir žarnyne susiformuoja mažyčiai oro burbuliukai arba kaupiasi dujos. Jie ir sukelia spaudimą, skausmą, spazmus, pykinimą, gali girdėtis gurgėjimas, padidėti pilvo apimtis. Dujos pasiskirsto skrandyje ir skirtinguose žarnyno segmentuose. Prisikaupus skrandyje, jos veržiasi aukštyn stemple ir tada vaikas raugėja.
Kai kūdikis neramus dėl pilvo pūtimo ir jo keliamo skausmo, jam būdingas ne tik verksmas, bet ir tam tikras elgesys: mažylis gali riesti nugarą, kelti ir lenkti prie pilvo kojas, spardytis, kūnelis būna įsitempęs, kumštukai suspausti. Diegliams praėjus, atsirūgus ar išėjus dujoms, jis pastebimai atsipalaiduoja. Meteorizmo sukeltas skausmas dažniausiai pasireiškia praėjus pusvalandžiui - 40 minučių po maitinimo ir gali trukti nuo kelių, keliolikos minučių iki pusvalandžio ir ilgiau.
Jei kūdikių diegliai yra sukeliami pilvo pūtimo, rekomenduojama po maitinimo vaiką palaikyti vertikalioje padėtyje, arba guldyti ant dešinio šono, kol atsirūgs ar atpils. Jei jis neramus ir po to, pasiguldykite ant rankos pilveliu į apačią taip, kad susidarytų spaudimas nuo kūno svorio, ir panešiokite. Gali padėti ir lengvas masažas, masažuojant pagal laikrodžio rodyklę ar tiesiog šiluma, delnas ar koks nors kitas šiltas daiktas (lygintuvu pašildytas vystyklas ar rankšluostis), uždėtas ant pilvo.
Mažylius, kuriuos vargina pilvo pūtimas ir kūdikių diegliai, jei jie jau gerai laiko galvą, rekomenduojama kasdien guldyti ant pilvuko ir leisti jiems kurį laiką taip pabūti, skatinant judėti šioje padėtyje, šliaužti.
Gydytojai dažnai pataria neramų dėl pilvo skausmo ir dieglių kūdikį pasiimti į automobilį ir pasivažinėti. Kodėl tai padeda, nėra aiškaus atsakymo, tačiau išbandžiusieji šį metodą džiaugiasi. Manoma, kad lengvas supimas, lingavimas važiuojant juos ramina, padeda atsipalaiduoti.
Jeigu visos minėtos priemonės nepadeda, ir esate tikri, kad vaikas nerimsta ir dėl to kaltas dėl pilvo pūtimas bei kūdikių diegliai, galima mažyliui duoti lašų nuo pilvo skausmo ar įdėti specialią žvakutę, šie preparatai palengvina būklę - padeda dujoms ir orui pasišalinti iš žarnyno.
Profilaktinės priemonės
- Nenuvertinkite profilaktinių priemonių. Maitinant kūdikį laikykite jį taip, kad galva būtų šiek tiek aukščiau nei pilvas.
- Kartais vaikai prisiryja oro, jei dėl per mažos laktacijos pienas iš krūties bėga pamažu ir jiems reikia stipriai žįsti. Tokiu atveju reikėtų pasitarti su žindymo konsultantu ar gydytoju.
- Ne ką geriau, jeigu mažylis geria labai godžiai ir pabaigia buteliuką labai greitai, nes taip irgi prisiryja oro. Yra specialių žindukų, kurie privers valgyti lėčiau.
- Naudingas patarimas - viduryje kiekvieno maitinimo pakelkite kūdikį į vertikalią poziciją ir palaikykite, kol atsirūgs, tik tada tęskite maitinimą.
Kūdikis nesant aiškios priežasties verkia ilgiau nei 3 val.
žymės:
Panašus:
- Naujagimio kraitelis: būtini daiktai, kurių negalite praleisti!
- Neįtikėtina Naujagimio Viršutinės Pasaito Arterijos Kraujotakos Paslaptis Atvira!
- Naujagimių slaugytojos karjera: reikalavimai, atlyginimas ir perspektyvos
- Macikų Socialinės Globos Namai: Išsamus Vadovas ir Naudingos Žinios
- Vaiko Teisės Lietuvoje: Kodėl Nuomonė Yra Svarbiausia ir Kaip Jas Ginti?