Naujagimių odos būklės, tokios kaip aknė, toksinė eritema ar pleiskanojimas, dažniausiai praeina savaime. Tačiau svarbu atskirti šias būkles nuo kitų dermatozių, kurioms gali prireikti specialaus gydymo.
Dažniausios Odos Dermatozės
Odos ligos gali pasireikšti įvairiais simptomais ir turėti skirtingas priežastis. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių odos dermatozių, kurios gali paveikti bet kokio amžiaus žmones:
- Aknė (acne vulgaris) - lėtinė odos liga, dažniausiai pasireiškianti spuogais veido, kaklo ir nugaros srityse. Suaugusiųjų aknė taip pat yra dažna problema.
- Atopinis dermatitas - lėtinė odos liga, sukelianti stiprų niežėjimą ir uždegimą. Atopinis dermatitas vis dažniau apibrėžiamas kaip pandeminio masto lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti intensyviu odos niežėjimu, sausumu ir dažnai vadinama atopine/endogenine egzema arba tiesiog dermatitu.
- Kontaktinis dermatitas - odos uždegimas, sukeltas alergenų ar dirginančių medžiagų, pasireiškiantis niežėjimu ir paraudimu.
- Žvynelinė (psoriazė) - lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti raudonomis plokštelėmis su pleiskanomis. Nagu psoriazė sukelia nagų sustorėjimą, spalvos pokyčius ir lūžinėjimą.
- Dilgėlinė - staiga prasidedanti odos reakcija, pasireiškianti niežtinčiomis pūkšlėmis ir patinimais.
- Rožinė dedervinė - savaime praeinanti odos liga, sukelianti pleiskanojančias dėmes.
- Virusinės karpos - odos dariniai, dažniausiai atsirandantys ant rankų, pėdų ar veido.
- Juostinė pūslelinė - virusinė liga, pasireiškianti skausmingu bėrimu pagal nervų eigą.
- Pėdų grybelis (lot. Tinea pedis) - grybelinė infekcija, pažeidžianti pėdas.
- Niežai - užkrečiama odos liga, pasireiškianti stipriu niežėjimu ir papuliniais bėrimais.
- Folikulitas - plauko maišelio uždegimas, pasireiškiantis pustulėmis ir odos niežėjimu.
Retesnės Odos Būklės
Be dažniausiai pasitaikančių, yra ir retesnių odos būklių, kurios gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms:
- Vitiligo - tai neužkrečiama odos liga, pasireiškianti baltomis dėmėmis dėl pigmento praradimo. Nors sveikatai tiesiogiai nepavojinga, ji gali turėti didelį psichologinį poveikį.
- Hiperpigmentacija - tai dažna odos būklė, pasireiškianti tamsiomis dėmėmis, atsirandančiomis dėl saulės, hormonų pokyčių ar odos pažeidimų.
- Fordyce granulės - gerybinės odos papulės, atsirandančios lūpų ar lytinių organų gleivinėje.
- Glandulinis cheilitas - reta apatinės lūpos uždegiminė liga. Ji pasireiškia patinimu, skausmu ir seilių nutekėjimu.
- Kapiliaritas - tai gerybinė odos būklė, pasireiškianti raudonomis ir purpurinėmis dėmėmis dėl padidėjusio kapiliarų pralaidumo. Eritrocitai migruoja pro kapiliarų sieneles, sukeldami odos spalvos ir struktūros pokyčius.
- Odos mastocitozė - reta liga, sukelianti odos bėrimus.
- Siringoma - prakaito liaukų latakų darinys.
- Ksanteliazma - riebalų sankaupos aplink akis, dažniausiai susijusios su cholesterolio padidėjimu.
- Keloidas - tvirtos struktūros randas, atsirandantis po odos traumos dėl nenormalaus gijimo.
- Grybiškoji granulioma - lėtinė odos T-ląstelių limfoma su trimis pagrindinėmis stadijomis.
- Besilupančios odos sindromas - reta genetinė liga, sukelianti nuolatinį odos lupimąsi ir sausumą.
- Taškinė keratolizė - bakterijų sukeliama padų ir delnų odos liga, pasireiškianti nemaloniu kvapu ir smulkiomis duobutėmis.
- Delnų ir padų pustuliozė - reta lėtinė odos liga, pasireiškianti pūslelėmis, niežuliu ir pleiskanojimu.
- Stazinis dermatitas - odos liga, dažniausiai pasireiškianti ant apatinių galūnių dėl veninės kraujotakos sutrikimų.
- Lokali sklerodermija - reta uždegiminė jungiamojo audinio liga, sukelianti sklerozę ir odos pažeidimus.
Odos Būklės, Susijusios Su Vidaus Ligomis
Kai kurios odos būklės gali būti susijusios su vidaus ligomis ar sindromais:
- Policistinių kiaušidžių sindromas dažnai sukelia odos simptomus, tokius kaip hirsutizmas, aknė, pigmentacija.
- Valgymo sutrikimai gali sukelti odos pokyčius, tokius kaip sausumas, akrocianozė ir odos spalvos pokyčiai.
- Paraneoplastiniai sindromai dėl virškinimo trakto navikų gali sukelti įvairius odos pokyčius, tokius kaip akrokeratozė, eritema ir kiti pažeidimai.
- Laimo liga - infekcija, kurią perneša erkės. Ji gali sukelti odos, sąnarių ir nervų sistemos pažeidimus.
Atopinis Dermatitas: Iššūkiai ir Sprendimai
Atopiniam dermatitui būdingi tipiniai simptomai - lėtinė eiga, pasireiškianti odos uždegimu - nuolat kankinančiu intensyviu niežėjimu, pleiskanojimu, sausumo, tempimo pojūčiu, bėrimais, paraudimu. Ilgainiui varginant nuolatiniam niežėjimui, nukasytuose odos plotuose, oda sustorėja, atsiranda šlapiuojančios žaizdos, įtrūkimai. Būtent pažeistas odos barjeras yra viena iš priežasčių, paaiškinanti didelę atopiniu dermatitu sergančių pacientų polisensibilizaciją (dauginį įsijautrinimą) įvairiems alergenams.
Pastarųjų kelių metų tyrinėjimai atskleidė reikšmingą mikrobiomo įtaką atopinio dermatito išsivystymui ir eigai. Kai kurios mikroorganizmų rūšys ar jų išskiriami imunogeniniai komponentai gali sąveikauti su imunine sistema ir taip prisidėti prie odos uždegimo progresavimo atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms. Svarbu dar kartą paminėti, kad Malassezia spp. gali sukelti odos simptomus, ne tik atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms.
Malassezia spp. ir Atopinis Dermatitas
Malassezia spp. yra mielių gentis, natūraliai randama ant žinduolių ir paukščių odos, riebalinių liaukų vietose - daugiausiai veido, galvos ir liemens srityje. SIgE teigiamų rezultatų duomenimis 30-80 proc. suaugusiųjų ir 5-27 proc. vaikų sergančių atopiniu dermatitu yra įsijautrinę Malassezia spp. mieliagrybiui. Tai viena iš priežasčių, kodėl Allergomedica klinikoje tiriame šį mieliagrybį (tyrimas dar vadinamas specifinio IgE tyrimas prieš pavienį Malassezia spp.
Taigi, sIgE nustatymas kraujyje yra ne tik įsijautrinimo Malassezia spp., bet ir vienas iš atopinio dermatito eigos sunkumo rodiklių. Kuo odos barjeras labiau pažeistas - tikėtina, kad tuo didesnė sIgE koncentracija prieš Malassezia spp. Tyrimų duomenimis nustatyta stipri koreliacija tarp Mallasezia spp. sIgE ir atopinio dermatito eigos sunkumo. Būtent dėl to, įsijautrinimas Mallasezia spp. nustatomas paprastai suaugusiesiems.
Ligos Kontrolė Esant Malassezia spp. Įsijautrinimui
Tuomet, kai alerginiai tyrimai patvirtina šį įsijautrinimą, svarbu pasirūpinti tinkama ligos kontrole. Uždegiminiam ciklui pristabdyti ar numalšinti bei simptomams palengvinti atopiniu dermatitu sergantiems ir Malassezia spp. įsijautrinusiems (teigiamas serumo sIgE tyrimas) asmenims skiriamas vietinis ir/arba sisteminis antigrybelinis gydymas. Be vaistų, vienas veiksmingiausių būdu - ypatinga ir tinkama odos priežiūra. Tinkamas priemones, padedančias kontroliuoti odos būklę tikslingiausiai gali paskirti gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, gyvos konsultacijos metu individualiai įvertinęs asmens odos būklę.
Labai svarbu, atsiminti, tai, kad ir nenustačius kraujyje Malassezia spp. sIgE, šis mieliagrybis gali prisidėti prie uždegimo eigos kitų šių mikroorganizmų sąveikos su oda formų metu. Paprastai atopinio dermatito simptomai ir šalia išsivystęs įsijautrinimas Malassezia spp. Mūsų laboratorijoje galima išsitirti įsijautrinimą labiausiai paplitusiems alergenams, tame tarpe ir populiariausioms Malassezia spp. rūšims.
Diagnostika
Atopinis dermatitas diagnozuojamas remiantis anamneze, atlikus apžiūrą, atlikus odos mėginius. Adatos dūrio mėginys rodo alergines reakcijas, kurios įvyksta per pusvalandį valandą po kontakto su alergenu. Taip pat nustatomi specifiniai imunoglobulinai E kraujyje. Odos lopo mėginiai rodo vėliau vykstančias alergines reakcijas. Tiriant ligą sukeliančias priežastis, naudojamos eliminacinės ir provokacinės dietos.
Gydymo Metodai
Gydymo principai apima alergeno pašalinimą, odos barjerinės funkcijos atkūrimą ir uždegimo slopinimą. Odos barjerinei funkcijai atkurti naudojami neutralūs tepalai - emolientai (pvz., Essex, Excipial, Linola-Fett, Cutibasa, Dermobasa, Eucerin). Gydant labai svarbu slopinti uždegimą. Tam gydytojas gali skirti hormonų, vietiškai ar geriamųjų. Tačiau daugeliu atvejų uždegimą galima nuslopinti vietiniais nehormoniniais imunomoduliatoriais, pvz., pimekrolimu (Elidel). Elidel veiksmingai šalina atopinio dermatito simptomus.
Jei yra stiprus niežulys, vartotini II kartos antihistamininiai vaistai. Atsiradus bakterinėms komplikacijoms, gydoma antibiotikais. Paaugliams ir suaugusiesiems galima taikyti fototerapiją (UVB, UVA, PUVA). Labai svarbus ligonio ir jo šeimos narių mokymas, psichoterapija.
Kiti odos gydymo būdai:
- Lazerinė chirurgija - saugus ir efektyvus odos gydymo būdas.
- Krioterapija - tai greitas, saugus ir minimaliai invazyvus būdas šalinti gerybinius odos darinius, naudojant itin šaltus skysčius.
Profilaktika
Profilaktika labai svarbi norint išvengti šios ligos. Pradedama jau nėštumo laikotarpiu, svarbi tinkama nėščiosios dieta ir darbo sąlygos. Vėliau reikšminga ir naujagimį maitinančios moters bei kūdikio dieta. Iki 6 mėnesių kūdikis turi gauti tik motinos pieno, papildomų produktų skiriama vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams. Jei vaiką beria, o motina neturi savo pieno, skiriama hidrolizuoto pieno mišinių. Labai svarbi ir namų aplinka, vaikui kenkia tėvų rūkymas, dulkių erkės.
Juvenilinė Plantarinė Dermatozė
Juvenilinė plantarinė dermatozė (angl. dermatitis plantaris sicca) - liga, kuriai būdingas lokalus pėdų pažeidimas. JPD paprastai pasireiškia vaikams nuo 3 iki 14 metų amžiaus, turintiems polinkį į atopiją arba sergantiems atopiniu dermatitu. Dažnai jaunatvinės plantarinės dermatozės gydymas nėra būtinas, nes liga dažniausiai praeina savaime per kelis metus. Svarbu pažymėti, kad visi gydymo metodai turėtų būti pritaikomi individualiai, atsižvelgiant į paciento odos būklę ir ligos eigą.
žymės:
Panašus:
- Naujagimio kraitelis: būtini daiktai, kurių negalite praleisti!
- Neįtikėtina Naujagimio Viršutinės Pasaito Arterijos Kraujotakos Paslaptis Atvira!
- Naujagimių slaugytojos karjera: reikalavimai, atlyginimas ir perspektyvos
- Naujagimių asfiksija ir hipoksija: pagrindinės priežastys, atpažinimo ženklai ir efektyvus gydymas
- Parduodu vaikišką baseiną - Išsirinkite idealų baseiną savo vaikui!