Gelta yra dažna būklė, su kuria susiduria daugelis naujagimių per pirmąsias gyvenimo dienas. Tai simptomas, o ne atskira liga, ir paprastai pasireiškia oda ir akys tampa gelsvos dėl padidėjusio bilirubino kiekio kraujyje. Gelta - tai odos ir akių geltonumas, atsirandantis dėl bilirubino, natūralaus organizmo atliekų produkto, kaupimosi kraujyje. Bilirubinas susidaro, kai organizmas naikina senas raudonąsias kraujo ląsteles.
Normaliai bilirubinas yra apdorojamas kepenyse ir pašalinamas per tulžį. Naujagimių gelta dažniausiai yra lengva ir pereinanti. Tai labai dažna būklė, ypač pirmąsias gyvenimo savaites, ir dažniausiai praeina be jokių ilgalaikių pasekmių. Naujagimio gelta dėl nepatikslintos priežasties tiesiogiai susijusi su kepenų, kraujotakos ir virškinimo sistemų veikla. Gelta atsiranda dėl bilirubino kaupimosi kraujyje, kuris yra hemoglobino skaidymo produktas. Normaliai bilirubinas yra apdorojamas kepenyse ir pašalinamas per tulžį.
Kas yra gelta?
Gelta yra medicininė būklė, pasižyminti odos, akių baltymų (sklerų) ir gleivinių pageltimu, kurį sukelia padidėjęs bilirubino - raudonųjų kraujo kūnelių skilimo produkto - kiekis kraujyje. Bilirubinas paprastai apdorojamas kepenyse ir pašalinamas per tulžį, tačiau sutrikus šiam procesui, jis kaupiasi organizme, sukeldamas geltoną atspalvį. Gelta gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, įskaitant naujagimius, kuriems ji dažnai yra fiziologinė ir laikina. Suaugusiems gelta dažniausiai siejama su rimtesnėmis priežastimis, tokiomis kaip hepatitas ar kepenų cirozė.
Geltos priežastys ir rizikos veiksniai
Geltos priežastys skirstomos į tris pagrindines kategorijas, priklausomai nuo bilirubino apdorojimo sutrikimo vietos: prieškepenines, kepenines ir pokepenines.
Naujagimio gelta gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau kai jos priežastis nėra patikslinta, dažnai kalbama apie fiziologinę gelta, kuri pasireiškia dėl kepenų nesubrendimo. Taip pat gali būti ir kitų priežasčių, tokių kaip hemolizinės ligos, infekcijos ar metaboliniai sutrikimai.
Pagrindinės priežastys
- Fiziologinė gelta. Tai pats dažniausias naujagimių gelta tipas, atsirandantis 2-3 gyvenimo dieną ir paprastai pasiekiantis piką 3-5 dieną. Tai natūralus procesas, kai naujagimio kepenys dar nevisiškai išvystytos ir negali greitai apdoroti bilirubino.
- Patologinė gelta. Šis tipas yra retesnis ir dažniausiai pasireiškia per pirmąsias 24 valandas po gimimo. Jei geltonumas yra labai ryškus arba ilgai neišnyksta, tai gali rodyti sveikatos problemas, tokias kaip kraujo grupės nesuderinamumas (hemolizinė liga), kepenų funkcijos sutrikimai arba infekcijos.
- Žindymo gelta. Kai kuriems kūdikiams gelta gali išsivystyti dėl žindymo problemų, ypač jei jie negauna pakankamai pieno pirmosiomis dienomis.
- Motinos pieno gelta. Neretai žindomiems kūdikiams gelta užsitęsia. Atmetus galimas priežastis: nėra kraujosruvų, tulžies atrezijos, jokios ligos, kartais konstatuojama, kad gelta užsitęsė dėl žindymo.
Rizikos veiksniai
- Neišnešiotumas
- Kraujo grupės nesuderinamumas tarp motinos ir kūdikio
- Infekcijos
- Genetiniai faktoriai
Geltos simptomai
Pagrindinis geltos požymis yra pageltusi oda ir akių baltymai, tačiau simptomai priklauso nuo pagrindinės priežasties. Pagrindinis naujagimių geltonumo požymis - tai geltonos odos ir akių (baltymų) spalvos pasikeitimas. Gelta dažniausiai prasideda nuo veido ir kūno viršutinės dalies, o vėliau gali išplisti žemyn į pilvą ir galūnes.
Naujagimiams gelta gali pasireikšti vangumu, blogu maitinimusi ar aukštu bilirubino lygiu, kuris negydomas gali sukelti kernikterą - smegenų pažeidimą.
Kaip diagnozuojama gelta?
Kai naujagimiams pasireiškia gelta, dažnai užtenka vos pažvelgti į jų odą ar akių baltymus, kad būtų galima įtarti šią būseną. Tačiau siekiant tiksliai nustatyti, kiek organizme susikaupė bilirubino, gydytojai pasitelkia įvairius tyrimus. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais.
Naujagimių gelta: kaip nustatoma
Norėdami tiksliai įvertinti bilirubino kiekį, specialistai gali imti kraujo mėginį ir perduoti jį laboratorijai. Be to, yra prietaisų, kurie prie vaiko odos prideda šviesos spindulį - taip net invazinių tyrimų gali būti pamatuojamas šio pigmento kiekis.
Kada reikalingi papildomi tyrimai
Jei yra įtarimų, kad gelta atsirado dėl kokios nors ligos ar papildomų sutrikimų, gydymas ir tyrimai praplečiami. Tuomet gali būti atliekami šie tyrimai:
- Šlapimo tyrimas - ieškoma infekcijos požymių
- Bendras kraujo tyrimas - nustato, kiek kraujo kūnelių yra vaiko organizme
- Retikulocitų skaičius - padeda įvertinti, kaip greitai naujos eritrocitų ląstelės formuojasi
- Kraujo grupės testas - svarbu žinoti, ar nėra motinos ir vaiko kraujo grupių nesuderinamumo
- Imuninės sistemos tyrimai - įvertina, ar organizmas nenaikina raudonųjų kraujo kūnelių
- Kepenų funkcijos rodikliai - atskleidžia, ar kepenys veikia normaliai
Gydymas: kaip valdyti geltą?
Gydymo galimybės priklauso nuo bilirubino lygio ir simptomų sunkumo. Geltos gydymas orientuotas į pagrindinės priežasties šalinimą, nes pati gelta yra simptomas.
Pagrindinės priežasties gydymas
Daugumos naujagimių gelta praeina savaime per kelias savaites. Tačiau gydytojai gali parinkti vieną iš šių gydymo metodų, priklausomai nuo vaiko būklės:
- Papildomas maitinimas. Dažnas žindymas ar mišinio davimas padeda vaikui dažniau tuštintis, o tai skatina bilirubino pasišalinimą iš organizmo. Jei naujagimiui sunku žįsti, gali būti rekomenduojama maitinti iš buteliuko ar vartoti mišinį kartu su motinos pienu. Jei gelta sukelia nepakankamas maitinimas arba žindymo sunkumai, svarbu užtikrinti, kad kūdikis gautų pakankamai pieno.
- Šviesos terapija (fototerapija). Tokiu atveju kūdikis dedamas po specialiomis mėlynai-žaliomis lempomis - šviesa per odą keičia bilirubino struktūrą ir padeda jam greičiau išsiskirti su šlapimu. Dažniausiai vaikas būna tik su sauskelnėmis, o jo akys apsaugomos specialiais pleistrais. Kartais naudojami specialūs šviesos kilimėliai arba čiužiniai. Pats dažniausias ir veiksmingiausias gydymas yra fototerapija. Tai apima kūdikio šviesą gydančių lempų (specialių mėlynos šviesos lempų) naudojimą, kurios padeda suskaidyti bilirubiną odoje ir leidžia jį lengviau pašalinti iš organizmo. Esant aukštiems bilirubino lygiams, gali prireikti fototerapijos, kurios metu kūdikis yra veikiamas specialių šviesos šaltinių, kad sumažėtų bilirubino kiekis.
- Imunoglobulino lašinimas. Jei kūdikio ir mamos kraujo grupės nesutampa ir dėl to vystosi gelta, skiriama intraveninių baltymų, kurie lėtina raudonųjų kraujo kūnelių irimą.
- Kraujo keitimo transfuzija. Labai pavojingos, užsitęsusios geltos atvejais gali prireikti pakeisti kūdikio kraują - mažais kiekiais paimamas vaiko kraujas ir pakeičiamas donoro. Šis metodas labai retas ir įprastai taikomas tik sunkios būklės kūdikiams specializuotose skyriuose. Kraujo perpylimas yra retas, tačiau labai efektyvus gydymo metodas, taikomas, kai bilirubino lygiai yra pavojingai aukšti, o fototerapija nepadeda.
Užsitęsusi gelta
Jeigu naujagimis ir po dviejų savaičių tebėra geltonas, reikia ieškoti priežasčių, kodėl gelta užsitęsė. Kartais tai gali būti ir rimtos ligos, pavyzdžiui, įgimto hepatito, požymis. Jei naujagimiai serga įgimta citomegalija, toksoplazmoze, įgimtu sepsiu, gelta pasireiškia kaip šių ligų simptomas. Gelta gali prasidėti dėl tulžies takų atrezijos, kai nėra tulžies pūslės ar tulžies pūslės latakų. Bilirubino apykaita vyksta, bet tulžis negali ištekėti. Pasitaiko įgimtų fermentų apykaitos sutrikimų, kai kepenyse nėra reikalingų fermentų.
Motinos pieno gelta
Pagal paskutiniąsias rekomendacijas, nei vaikučiui, nei mamai neskiriamas gydymas. Patariama vaiką toliau žindyti ir stebėti. Paprastai, kai būna motinos pieno gelta, bilirubino kiekis kraujyje nepasiekia tų kritinių koncentracijų, kurios vaikui galėtų būti pavojingos. Bilirubino koncentracija būna šiek tiek didesnė nei norma. Retkarčiais, labai pakilus bilirubino kiekiui, naujagimis 24-48 val. gali būti maitinamas tik dirbtiniu maisteliu. Per tą laiką bilirubino kiekis sumažėja ir mama žindymą gali tęsti. Žindymą reikėtų laikinai nutraukti, jei labai aukštas bilirubino lygis ne krenta, o kyla toliau.
Galimos naujagimių geltos komplikacijos
Nors dažniausiai gelta išnyksta be didelių problemų, negydoma ar itin stipri gelta kai kuriais atvejais gali būti pavojinga. Jei bilirubinas prasiskverbia į smegenis, vystosi būklė, žinoma kaip kernikterus, kuri gali lemti nuolatinius pažeidimus:
- Cerebrinį paralyžių
- Klausos sutrikimus
- Regėjimo problemas
- Traukulius
- Vystymosi atsilikimą
Kaip galima padėti išvengti geltos
Įprastinės naujagimių geltos visiškai išvengti dažnai neįmanoma, bet galite sumažinti riziką arba pagreitinti pigmento pasišalinimą. Svarbiausia - užtikrinti, kad naujagimis būtų pakankamai maitinamas. Pirmosiomis gyvenimo dienomis rekomenduojama žindyti 8-12 kartų per parą, o maitindami mišiniu - pasiūlykite 1-2 uncijas kas 2-3 valandas.
Taip pat švelni saulės šviesa padeda greičiau skaidyti bilirubiną. Jei oras geras, sutūpkite šalia lango arba išneškite kūdikį į lauką vežimėlyje, kad jis gautų natūralios šviesos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote, kad kūdikio oda ar akys gelsta, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Tai ypač svarbu, jei geltonumas atsiranda per pirmąsias 24 valandas po gimimo arba jei jis išlieka ilgiau nei savaitę.
Geltos poveikis kasdieniam gyvenimui
Gelta, ypač lengvos formos ar naujagimių fiziologinė gelta, dažnai turi minimalų poveikį ir praeina gydant pagrindinę priežastį. Tačiau sunkesnės priežastys, tokios kaip hepatitas ar tulžies latakų obstrukcija, gali sukelti nuovargį, diskomfortą ir apriboti kasdienę veiklą, pvz., darbą ar fizinį aktyvumą.
žymės:
Panašus:
- Naujagimio kraitelis: būtini daiktai, kurių negalite praleisti!
- Neįtikėtina Naujagimio Viršutinės Pasaito Arterijos Kraujotakos Paslaptis Atvira!
- Naujagimių slaugytojos karjera: reikalavimai, atlyginimas ir perspektyvos
- Butinasis Darbo Stažas Motinystės Atostogoms Lietuvoje – Ką Reikia Žinoti?
- Vaikiškas kelioninis lagaminas – patogumas ir džiaugsmas kiekvienoje kelionėje!