Šiandien informacijos apie sveiką ir subalansuotą mitybą - apstu. Nors virškinimo sistemos ligos sudaro vieną iš didžiausių bendrosios populiacijos sveikatos sutrikimų dalį, daugybė asmenų savo mitybai per daug dėmesio neskiria… kol jų neaplanko itin varginantys virškinimo sutrikimai. Viena dažniausių trumpalaikių virškinimo sutrikimų priežasčių yra persivalgymas ir sunkiai virškinamų maisto produktų valgymas.
Kūdikių pilvo pūtimas ir diegliai
Netylant diskusijoms, kaip maitinti vaikus darželiuose, kas atsakingas, kad ugdymo įstaigas pasiektų kokybiški ir sveikatai palankūs produktai, kaip paskatinti vaikus valgyti sveikai, Kėdainių lopšelis-darželis jau ima ir žengia žingsnį į priekį. „Seniai domiuosi sveika mityba, todėl turėjau seną svajonę ir lopšelio-darželio vaikus maitinti sveikiau, atsisakant riebaus maisto, didelio kiekio mėsos, kuri būdavo bene kiekvieną dieną.
Nelabai supratau ar kalbate apie pilvo pūtimą ar apie dieglius. Kiek įsivaizduoju, tai skirtingi dalykai. Mano kleckui pilvą pūtė iki kokių 6 mėn. beveik pastoviai gerdavom espumizaną prieš kiekvieną maitinimą. Padėdavo. Draugės sūnui nuo 1 mėn. prasidėjo diegliai, tai kažkas jai pasiūlė girdyti vaikui kmynų arbatėlę.
Jeigu diegliams palengvinti gydytojai skiria lasiukus nuo pilvuko putimo (Espumisan, Simicol ir kt.), tai reiskia, jog tai nera skirtingi dalykai. Aisku, diegliu priezasciu gali buti ir daugiau: nebrandi centrine nervu sistema, karves pieno baltymo netoleravimas, mazylio temperamentas, vakare jauciamas alkis ir t.t.
Taigi, pilvuko putimas yra viena is diegliu priezasciu, o jei vaikiukas verkdamas lenkia kojas prie pilvuko, pilvukas gurguliuoja arba yra kietas ir vaikiukui palengveja, kai issiskiria dujos (t.y. papirscioja), tai pilvuko putimas greiciausiai yra pagrindine, o gal ir vienintele diegliu priezastis.
Mitybos patarimai
Pirmiausiai reikėtų pradėti nuo to, kad per dieną rekomenduojama valgyti bent 4-5 kartus. Trumpai tariant, geriau dažniau, bet po mažiau - tarp valgymų turėtų praeiti ne daugiau kaip 4 valandos. Pirmojoje dienos dalyje rekomenduojama suvartoti daugiau kalorijų, o pusryčių geriau nepraleisti. Mityboje turėtų atsirasti daugiau augalinių produktų - daržovių, vaisių, pilno grūdo gaminių.
Vertėtų sumažinti gyvulinių riebalų ir sunkiai virškinamo bei organizmui mažai naudos duodančio maisto kiekį. Paprastai tariant, rūkytą dešrą geriau pakeisti morka, o šaldytus lietinius - garuose virta žuvimi. Mityboje neturėtų trūkti skaidulų - jų per parą reikėtų gauti bent 30 gramų. Per dieną reikėtų išgerti bent 2 litrus negazuoto mineralinio vandens.
Saldumynai turėtų būti valgomi tik ypatingomis progomis, o gazuoti ir saldinti gėrimai iš raciono iš viso turėtų dingti. Žarnyno mikroflorai labai vertingi rauginti pieno produktai, raugintos daržovės, kiti prebiotikai (pavyzdžiui, keptuose obuoliuose esančios tirpiosios skaidulos - pektinai). Retkarčiais reikėtų pavartoti gerųjų bakterijų, kad žarnyno mikroflora „pasipildytų“ geraisiais ir palankiai veikiančiais mikroorganizmais. Tai itin svarbu vartojant antibiotikus, nes dėl jų žūsta ne tik ligos sukėlėjai, bet ir reikšminga dalis organizmui naudingų mikroorganizmų. Negana to, net apie 70 proc.
Valgymo įpročiai ir streso įtaka
Valgyti reikia lėtai ir susikaupus. Maistą būtina gerai sukramtyti. Atsakingas jo suvilgymas seilėmis - jau pusė darbo. Virškinimo sistema tuomet dirba sklandžiau, o maistinės medžiagos įsisavinamos lengviau. Tuomet pakaks ir natūraliai organizmo pagaminamų ir išskiriamų virškinimo fermentų. Jie itin svarbūs tinkamai virškinimo funkcijai, maisto medžiagų įsisavinimui ir bendrai organizmo fizinei bei emocinei sveikatai.
Lėtinis nerimas ir stresas labai kenkia normaliai virškinimo funkcijai. Ilgalaikiai virškinimo sutrikimai dažnai pasireiškia tokiais nemaloniais simptomais kaip skrandžio skausmas, sunkumo ir pilnumo jausmas skrandyje, pilvo skausmas, raižymas ir pūtimas, vidurių užkietėjimas arba, priešingai, lėtinis viduriavimas, nemalonus skonis burnoje ar šleikštulys, vos po kelių maisto kąsnių pajuntamas sotumo jausmas.
Jei virškinimo metu trūksta fermentų ir (arba) atsiranda žarnyno spazmų, ir (arba) kinta skrandžio rūgšties išsiskyrimas, ir (arba) stringa normalus maistinių medžiagų įsisavinimas, tai organizmui gali pritrūkti ne tik jų, bet ir svarbiausių vitaminų ir mineralų. Pradeda kamuoti avitaminozėms ar hipovitaminozėms būdingi simptomai, pavyzdžiui, dėl folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumo galima susirgti anemija, dėl magnio trūkumo atsiranda raumenų spazmai ir nervingumas, dėl kalio trūkumo gali sutrikti širdies ritmas ar varginti kraujo spaudimo pokyčiai.
Gali pradėti kristi svoris, atsirasti lėtinis nuovargis bei silpnumas. Ilgą laiką patiriamas stresas gali būti susijęs su tokių ligų kaip opaligė ar dirgliosios žarnos sindromas išsivystymu. Gali sutrikti ir psichinė sveikata - asmenį kamuoja nuotaikų kaita, nerimas, irzlumas, nemiga. Dėl ilgalaikės slogios nuotaikos ir tam tikrų medžiagų trūkumo gali išsivystyti net ir depresija.
Virškinimo fermentų svarba
Taigi virškinimo sistema labai glaudžiai susijusi su nervine sistema. Virškinimo fermentų trūkumas gali būti absoliutus. Toks sutrikimas atsiranda dėl fermentų gamybos ir išskyrimo sutrikimų, susijusių su, tarkime, lėtinio kasos uždegimo (pankreatito), kasos vėžio, cistinės fibrozės, cukrinio diabeto, kitų ligų buvimu. Apie egzokrininės kasos funkcijos nepakankamumą dažnai praneša tokie simptomai kaip pilvo pūtimas, pilvo ir skrandžio skausmas, viduriavimas. Tokiu atveju pakaitinė fermentų terapija tiesiog būtina - kitaip organizmas negalėtų tinkamai funkcionuoti ir gyvuoti.
Virškinimo fermentų trūkumas gali būti ir santykinis. Santykinį fermentų trūkumą gali nulemti netinkama mityba, įvairūs virškinimo trakto pakitimai ir uždegimai, pavyzdžiui, Krono liga, opaligė, dirgliosios žarnos sindromas ir kt. Pasirodo, kad virškinimo fermentų organizme mažėja ir senstant. Skaičiuojama, kad jų kiekis organizme mažėja nuo 20 metų (kiekvieną dešimtmetį kiekis mažėja maždaug 10 proc., tad natūralu, kad atsiranda ir didesnė virškinimo sutrikimų tikimybė, ir lėtėja medžiagų apykaita).
Virškinimo fermentų naudinga turėti ir skubiai išgerti, kai persivalgoma ar pasisotinama sunkiau virškinamais maisto produktais. Tuomet jų reikėtų išgerti valgio metu ar per pirmąsias 10-15 minučių po valgio. Mezym sudėtyje yra trijų pagrindinių fermentų - amilazės, proteazės ir lipazės, kurie padeda skaldyti angliavandenius, baltymus ir riebalus. Jis vartojamas tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Mezym dozės priklauso nuo virškinimo sutrikimų laipsnio, optimali dozė nustatoma individualiai.
Jeigu kitaip nenurodyta, valgant išgeriamos 2-4 plėvele dengtos tabletės. Plėvele dengtos tabletės nuryjamos nekramtant ir užsigeriant dideliu skysčio kiekiu. Ilgalaikio gydymo atveju vartojimo trukmę nustato gydytojas. Vartojimo trukmę vaikams taip pat nustato gydytojas. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Virškinimo fermentai gali būti naudingi tiems, kurie valgo daugiau augalinio maisto. Žmogaus organizmas negali virškinti celiuliozės, kurios itin daug augaliniuose produktuose, todėl vegetarai, veganai ir žaliavalgystę propaguojantys asmenys gali išmėginti įvairiausių iš augalų ar net grybų išgautų virškinimo fermentų. Tokie virškinimo fermentų kompleksai gali būti papildyti ne tik augaliniais ekstraktais, papildomai pagerinančiais virškinimą, bet net ir vitaminais ar mineralais, biologiškai aktyviomis medžiagomis, pavyzdžiui, flavonoidais.
Pasirinkimas dabar itin gausus, todėl tikėtina, kad savo mylimiausią produktą atras kiekvienas. Vis dėlto virškinimo fermentų nerekomenduojama vartoti ilgą laiką, nebent taip rekomendavo gydytojas. Juk jie tikrosios problemos dažniausiai neišsprendžia, todėl jais neturėtų būti piktnaudžiaujama. Pirmenybę reikėtų teikti sveikam gyvenimo būdui ir subalansuotai mitybai.
Kada kreiptis į gydytoją
Bet kuriuo atveju dėl ilgiau kaip 2 savaites jaučiamų virškinimo sutrikimų geriau pasitarti su gydytoju. Į jį nedelsiant reikėtų kreiptis tuomet, kai jaučiamas labai stiprus pilvo skausmas, išmatose ar vėmimo produktuose atsiranda kraujo ir (arba) gleivių, kai karščiuojama, kai labai stipriai viduriuojama bei vemiama, kai atsiranda kitų nuogąstavimus keliančių simptomų, pavyzdžiui, sutrinka sąmonė ar pagelsta gleivinės ir panašiai.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Neįtikėtina Alvydo Jegelevičiaus gyvenimo istorija – sužinok viską apie jo kelionę į sėkmę!
- Geriausi pieno mišiniai 11 mėnesių kūdikiams – ekspertų patarimai ir svarbiausia informacija