Kiekvienas žmogus turi savitą raumenų tonusą. Vienas žmogus nuolat gunktelėjęs, lyg susmukęs, atsipalaidavęs. Tonusą suaugęs žmogus kontroliuoja, pavyzdžiui, staiga išsitiesia, kai pamato save susmukusį vitrinoje. O kai grįžta namo ir išsitiesia fotelyje, atsileidžia. Suaugusiam žmogui tonusas nėra kažkoks reikšmingas, gyvenimiškai svarbus dalykas. Užtat kūdikiui raumenų tonusas - labai svarbus.
Raumenų tonusu medicinoje vadinamas nevalingas raumenų įtempimas. Raumenų tonusas arba įtempimas reikalingas išlaikyti kūnui tam tikroje padėtyje: sėdėti tiesia nugara, pakelta galva. Tonusas būtinas atlikti tikslingus judesius, pvz., pakelti ranką, atsitūpti, atsistoti. Tada vienų raumenų tonusas sumažėja ir raumuo pailgėja, kitų raumenų tonusas padidėja, jie susitraukia ir sutrumpėja.
Raumenų tonuso vertinimas naujagimiams
Naujagimių gydytojai, apžiūrėdami tik ką užgimusį mažylį, įvertina jo raumenų tonusą. Aktyvūs judesiai įvertinami 2 balais, nevisiškai sulenktos rankytės ar kojytės - 1 balu, jei naujagimio raumenukai visai be tonuso skiriama - 0 balų. Šis vertinimas padeda diagnozuoti patologines būkles ar net įtarti ligas, numatyti būtinas gydymo priemones. Greta tonuso sutrikimų būna čiulpimo, rijimo, kvėpavimo problemų.
Raumenų tonuso formavimasis
Iš tikrųjų vaikutis savo raumenų tonusą turi jau įsčiose. Apie tai galime spręsti iš vaisiaus judesių. Žemo tonuso vaisius nepakankamai judės gimdoje. Mama turės skaičiuoti judesius, žymėtis juos užrašų knygelėje. Gimęs toks kūdikėlis nelabai aktyviai judės, rankos ir kojos bus atmestos į šonus, bloga galvos kontrolė, atrama. Yra grupė ligų, kuomet tonusas žemas ir vaisiaus judesiai yra silpni.
Kaip atpažinti gerą raumenų tonusą?
Geras raumenų tonusas leidžia kūdikiui normaliai judėti, žįsti, vystytis. Tiesiog toks vaikutis atrodo sveikas, aktyviai judina rankytes ir kojytes, jo poza simetrinė, tik galvytė pasukta į šoną, galūnės pusiau sulenktos. Kai raumenų tonusas geras, kūdikį lengva perrenginėti, keisti sauskelnes, nes jo kūnelis paslankus, lengvai lankstomas, tačiau ne ištižęs.
Kodėl kūdikio raumenų tonusas toks svarbus?
Raumenų įtemptumą reguliuoja sudėtinga sistema - „dirba“ tiek nugaros, tiek galvos smegenys. Mūsų smegenys nuolatos siunčia signalus kiekvienam raumeniui, tiek ramybėje, tiek atliekant judesius. Tie signalai lyg laidais nukeliauja nervais. Šis sudėtingas mechanizmas gali sutrikti dėl daugybės priežasčių (kurių dauguma lieka neaiškios). Manoma, kad naujagimio ir kūdikio raumenų tonusui įtakos turi mamos sveikatos sutrikimai iki nėštumo ir jo metu, nėštumo nesklandumai, galintys lemti vaisiaus nervų sistemos vystymosi sutrikimus, gimdymo metu atsirandantis deguonies trūkumas ar trauma, įgimtos ar paveldėtos ligos. Priklausomai nuo ligos, raumenų tonusas gali būti pernelyg didelis, pernelyg žemas arba nestabilus ir kintantis.
Raumenų tonuso tikrinimas ir normos
Raumenų tonusą gydytojai pirmaisiais vaiko gyvenimo metais tikrina daugybę kartų. Tai daroma taip: kūdikėliui gulint ant nugaros ir vidurio linijoje laikant galvą gydytojas lanksto mažylio galūnes. Mamos irgi bando tai daryti (ir, beje, pačios puikiai įtaria tonuso sutrikimus), bet ne visada žino, koks tonusas laikomas norma. Pavyzdžiui, naujagimio raumenų tonusas yra didesnis nei vyresnių kūdikių, bet per pirmus mėnesius jis po truputį mažėja iki normos. Visai nėra ko nerimauti, jei iki 4 mėnesių kūdikio galūnėse būdraujant tonusas yra padidėjęs. Kūdikio raumenų tonusas susireguliuoja tik apie šeštą mėnesį. Į tai mamos ir gydytojai dažnai nekreipia dėmesio, ir „laužo“ kūdikėlį mankštose ir masažuose. Masažuojami dažnai sveiki kūdikiai, neįsigilinus į tai, kad tonusas turi savo kitimo ypatumų. Jokiu būdu negalima į tonusą nekreipti dėmesio. Kartais net labai patyręs specialistas, pirmaisiais kūdikystės mėnesiais matydamas kiek sutrikusį raumenų tonusą, negali tiksliai prognozuoti tolesnės vaikelio raidos ir būsimų problemų. Tada tenka apsilankyti po mėnesio kito, kartais atlikti keletą mankštos, masažo kursų ir vėl iš naujo įvertinti esamą vaiko būklę, o ypač jos keitimąsi jam augant. Pats „neteisingas“ tonusas savaime nėra jokia liga, o tik kitų ligų požymis.
Raumenų tonuso sutrikimai ir jų požymiai
Jei kūdikis glebus, galima įtarti sumažėjusį raumenų tonusą. Mažylis tokiu atveju yra tarsi guminis, guli išskėtęs kojytes, ištiesęs pirštukus, pernelyg atsipalaidavęs, o pakeltas už pažastų, atrodytų, susmunka. Kai raumenų tonusas per didelis, kūdikis būna įsitempęs, lyg sustingęs, lošia galvytę, jo kumštukai nuolat sugniaužti, rankytės sulenktos, o kojytės įtemptos, sunku jas sulenkti. Tokį mažylį sunku rengti, prausiant nelengva išvalyti pažastis ar kirkšnis. Tiesa, pirmus porą kūdikio gyvenimo mėnesių didesnis raumenų tonusas būdingas kiekvienam mažiukui, jis vadinamas fiziologiniu raumenų hipertonusu. Ir tai visiškai normalu.
Patys tėvai per didelio ar per mažo kūdikio raumenų tonuso, ypač jei pokyčiai nelabai dideli ir yra simetriški, paprastai nelabai pastebi. Jiems dažniausia kliūva atžalos kūno asimetrija, kai žaisliuką griebia tik viena rankyte, o kitą laiko sugniaužęs ar, priešingai, ši yra nusvirusi žemyn, kai galvytę dažniau suka į vieną ir tą pačią pusę ar pastatytas remiasi tik viena koja. Tuomet akivaizdu, kad viena kūdikio pusė veikia ne taip, kaip turėtų. Gydytoja pabrėžia, kad iki 3-4 m. amžiaus vaikai nėra nei dešiniarankiai, nei kairiarankiai.
Ką daryti pastebėjus pakitusį raumenų tonusą?
Pastebėję pakitusį raumenų tonusą gydytojai skiria vaikučiui masažą bei gydomąją mankštą. 5 ar 10 kartų masažo nepakanka, tai gana ilgas darbas. Esant rimtesniems tonuso sutrikimams masažas skiriamas kursais su pertraukomis, o mankšta turi būti kasdienė, trunkanti vieną ar kelis mėnesius, ją turi daryti ir specialisto išmokyta mama ar kitas šeimos narys. Pirmaisiais mėnesiais kūdikių mankšta atrodo nesudėtinga, vaikučiui augant pratimai sunkėja. Tačiau net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo taip paprasta mankštinti mažylį, tai atsakingas darbas ir turi būti atliktas tiksliai.
Gydymo būdai
Pasaulio praktika rodo, kad pakitusį raumenų tonusą ir sutrikusią judesių raidą gydo ne vaistai, o abilitacinis gydymas - masažai, mankštos, specialios judesių aktyvinimo metodikos, kai kūdikis mokomas vieno ar kito judesio, formuojami jo įgūdžiai. Tačiau, prieš ką nors skiriant, labai svarbu įvertinti, ar įtariami raumenų tonuso pokyčiai iš tiesų trukdo gerai kūdikio motorikos raidai. Jei mažylis visko išmoksta laiku ir pats, jokių specialių gydomųjų mankštų ir masažų gali ir nereikėti. Ypač jei pats kasdien daug ir aktyviai juda: ritasi, kažko siekia, šliaužia, ropoja, sėdasi, stojasi. Tai svarbiausia jo mankšta. Kas kita, jei esamas raumenų tonusas neužtikrina geros motorikos raidos.
- Fizinė terapija: Vienas iš pagrindinių gydymo būdų yra fizinė terapija, kuri padeda stiprinti raumenis ir gerinti kūdikio judesius.
- Ergoterapija: Ergoterapeutai gali padėti vaikams, turintiems hipotoniją, mokytis valdyti kasdienes užduotis ir įgūdžius, reikalingus savarankiškam gyvenimui.
- Stimuliacija ir mankšta: Tėvai taip pat gali padėti kūdikiui skatindami judėti ir tyrinėti aplinką.
- Kineziterapija ir masažai: Specializuoti masažai gali padėti pagerinti kraujotaką ir raumenų tonusą.
- Mityba ir sveikata: Sveika ir subalansuota mityba yra svarbi kūdikio augimui ir raumenų vystymuisi.
Kaip išvengti motorinės raidos sutrikimų?
Kūdikiai ne tik gimsta turėdami įvairių sutrikimų, bet juos gali įgyti jau augdami. Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys, ypač tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.
Svarbu keisti padėtis
Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Naujagimis gimsta asimetriškas, jo galva būna pasukta į vieną arba kitą pusę. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis bei liemens, galūnių judesiai. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, tos pačios pusės ištiestos, tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena, kuri išryškėja kūdikiui pradėjus gulėti ant pilvo, o vėliau ir sėdėti. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.
Piktnaudžiauti pagalbinėmis priemonėmis nereikėtų
Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės as stumdukai. Svarbu paminėti, kad gultukai gali turėti įtakos dėmesio sutrikimams vėlesniame amžiuje, kalbant apie fizinę raidą - nesisupantys gultukai ribotą laiką nepakenks sveikam kūdikiui, kuris gulėdamas ant žemės jau sugeba taisyklingai apsiversti ant pilvo bei neturi kaukolės deformacijų. Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kedutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis. Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą.
Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Būnant vienose - kabo kūdikių klubų sąnariai, kitose - klubų atvedimo kampas, apsikabinus tėvus, taip pat yra per didelis. Klubo sąnarys nuo gimimo yra 180°, per abi kojas turi pasiekti 120°. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netaisyklingas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Dėl to paaugęs vaikas gali turėti stuburo problemų. Pavyzdžiui, jeigu kūdikystėje, pradėjus ropoti, per klubo sąnarius fiksuojamas 180° kampas, ateityje vaikas turės lordozę. Maitinimo kėdutėse, klubų principas taip pat turėtų būti toks pat, kojos turi turėti atramą, nekabėti.
Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai net kaulų augimo zonos pažeidimai. Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis. Kūdikis turėtų atsistoti, eiti pristatomu žingsniu į abi puses, išmokti pasileidus viena ranka atlikti stuburo rotaciją, pasiimti daiktą ir pasileisti. Kūdikis turi mokėti kristi. Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais.
Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks. Visgi svarbu nepiktnaudžiauti, kad netinkamoje padėtyje kūdikis nepraleistų pernelyg daug laiko ir jokia pagalbinė priemonė nevaržytų laisvo taisyklingo kūdikio judėjimo ant žemės.
Žemo raumenų tonuso (hipotonijos) gydymas
Žemas kūdikio raumenų tonusas, dar vadinamas hipotonija, yra būklė, kai raumenys būna silpnesni nei įprastai. Tai gali paveikti kūdikio judėjimą, motorinę raidą ir bendrą fizinę sveikatą. Raumenų tonusas - tai raumenų pasipriešinimas, kurį jaučiame judant arba laikant tam tikrą kūno padėtį. Kūdikiai, kurių raumenų tonusas yra žemas, gali būti „minkštesni“ liesti, jų judesiai gali būti mažiau energingi, jie gali turėti sunkumų išlaikant galvą, sėdint ar stovint.
Žemas raumenų tonusas gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis, tokiomis kaip genetiniai sutrikimai, neurologinės problemos, raumenų ligos arba neišnešiotumas. Jei pastebite aukščiau aprašytus simptomus, būtina kreiptis į pediatrą. Gydytojas gali atlikti išsamų kūdikio fizinį vertinimą, gali būti paskirti neurologiniai tyrimai, genetiniai testai arba specialūs raumenų funkcijos tyrimai.
Jei pastebite, kad jūsų kūdikis turi sunkumų su raumenų tonusu, nedelskite kreiptis į specialistą.
žymės: #Naujagimio
Panašus:
- Sužinokite viską apie naujagimio raumenų tonusą: kodėl tai svarbu jūsų kūdikiui?
- Megztas vokelis naujagimiui: šiluma ir jaukumas pirmosiomis dienomis
- Sveikinimai sulaukus naujagimio: gražiausi žodžiai ir originalios idėjos
- Genetiniai tyrimai nėštumo metu – kaip užtikrinti vaikelio sveikatą ir išvengti pavojų!
- Kaip Greitai ir Lengvai Prisirašyti Naujagimį Pas Gydytoją – Visas Vadovas Tėvams!