Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiame straipsnyje aptarsime naujagimių gaivinimo ypatumus, ypatingą dėmesį skirdami kvėpavimo takų atvėrimui ir rekomendacijoms, kaip elgtis kritinėse situacijose. Vaikai yra ypatinga pacientų grupė, besiskirianti nuo suaugusiųjų anatominiais, fiziologiniais ir psichomotoriniais ypatumais. Tai svarbu suprasti ir atsižvelgti tiriant nukentėjusįjį bei teikiant pagalbą.

Bendrosios nuostatos

Vaiko gaivinimas skiriasi nuo suaugusiojo, nes vaikai daug dažniau miršta dėl kvėpavimo nei širdies sutrikimo. Vaikų širdis staiga sustoja retai, paprastai tai būna kvėpavimo sutrikimo ar šoko pasekmė, o šios priežastys nulemia bradikardiją, kuri sukelia elektromechaninę disociaciją (EMD) ar asistoliją. Skilvelių tachikardija ar skilvelių virpėjimas sudaro mažiau nei 15 proc. visų atvejų, kai širdis sustoja ikihospitaliniu laikotarpiu.

Gaivinimo veiksmams atlikti vaiko amžius nustatomas pagal anatomijos, fiziologijos ir epidemiologinius požymius: naujagimis - nuo gimimo iki 28 parų, kūdikis - nuo 28 parų iki 1 metų, vaikas - nuo 1 iki 8 metų, vaikas - nuo 8 iki 18 metų.

Vaikus mirtis dažniausiai ištinka sutrikus kvėpavimui ir esant hipoksijai bei hiperkarbijai, kurie sukelia asistoliją ir širdies sustojimą. Todėl gaivinant vaikus svarbu nedelsiant pradėti efektyvią oksigenaciją ir ventiliaciją, o ankstyvos defibriliacijos prireikia labai retai.

Vaiko gaivinimo procesą sudaro 3 etapai: pradinis gaivinimas, specialus gaivinimas ir gydymas intensyviosios terapijos skyriuje.

Pradinis gaivinimas

Pradinis gaivinimas apima:

  • Kvėpavimo takų atvėrimą.
  • Dirbtinį kvėpavimą, nustojus kvėpuoti.
  • Krūtinės kompresijas ir dirbtinį kvėpavimą, sutrikus/sustojus širdies veiklai ir kvėpavimui.
  • Defibriliaciją, kai yra skilvelių virpėjimas, skilvelių plazdėjimas ar skilvelinė tachikardija.
  • Užspringimo nustatymą ir svetimkūnio šalinimą iš kvėpavimo takų.

Specialusis gaivinimas

Specialusis gaivinimas apima:

  • Pradinį gaivinimą.
  • Kraujotakos ir kvėpavimo atnaujinimą ir palaikymą specialiomis priemonėmis (KKP).
  • Elektrokardiogramą, 12 derivacijų elektrokardiogramos interpretavimą, aritmijos diagnostiką.
  • Venų punkciją ir kateterių įkišimą užtikrinant vaistų sušvirkštimą.
  • Priežasčių, sukėlusių kvėpavimo ir/ar širdies sustojimą, nustatymą ir gydymą.
  • Kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimų, sukeltų traumos, šoko, kvėpavimo nepakankamumo ir kt., gydymą.

Pradinis vaiko gaivinimas

Rekomenduojama veiksmų seka ištikus mirčiai nurodyta 1 priede. Prieš pradėdamas gaivinti, gaivintojas turi labai greitai įvertinti situaciją ir galimus pavojus - transporto judėjimą, krintančias nuolaužas, sklindančius dūmus, ugnį, dujas ir kt., ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių.

Patikrinamas gaivinamojo sąmoningumas, paklausiama: „Kaip jaučiatės?“. Greitai įvertinami sužeidimai. Negalima judinti nukentėjusiojo, jei įtariama galvos ar nugaros smegenų trauma.

Jeigu vaikas atsako ar sujuda, jo padėties keisti nereikia (jei negresia pavojus, pavyzdžiui, dėl automobilių judėjimo, krintančių nuolaužų, toksiškų dūmų ir dujų), įvertinama jo būklė, jei reikia, kviečiama pagalba ir vaikas nuolat stebimas.

Jeigu vaikas nereaguoja, reikia kviesti pagalbą. Reikia įsidėmėti, kada pradėta gaivinti. Nustatoma, ar vaikas kvėpuoja. Tai turi trukti ne ilgiau nei 10 sek.

Jeigu kvėpuoja, jį reikia paguldyti ant šono. Įtariant stuburo traumą, to daryti negalima. Stebima vaiko būklė (kvėpavimas ir kraujotaka) ir laukiama atvykstant GMP.

Jeigu vaikas nekvėpuoja, pradedama dirbtinė plaučių ventiliacija iš pradžių atliekant du efektyvius įpūtimus. Jeigu krūtinės ląsta neišsipučia, pakeitus gaivinamojo galvos padėtį, reikia bandyti dar kartą įpūsti oro. Jei krūtinės ląsta vis tiek neišsipučia, gaivinama kaip į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui.

Pradinio kūdikių ir vaikų gaivinimo metu dirbtinė plaučių ventiliacija gali būti atliekama ir savaime prisipildančiais oro maišais (Ambu tipo), pro kaukę. Mokėti naudotis šiais maišais gaivinant vaikus privalo visi medicinos darbuotojai.

Pagalbos kvietimas

Labai svarbu kiek įmanoma anksčiau kviesti pagalbą. Jeigu gaivintojas vienas, pirmiausia reikia pradėti gaivinti (tęsti maždaug 1 minutę), tada kviesti pagalbą. Šios rekomendacijos reikia laikytis gaivinant kūdikius ir vaikus iki 8 m. Gaivinant paauglius pagalbą rekomenduojama kviestis greičiau.

Kai gaivintojų daugiau, vienas iš jų pradeda gaivinti, kitas kviečia pagalbą. Jeigu paauglys yra nesąmoningas dėl: traumos, skendimo, vaistų perdozavimo ar apsinuodijimo, gaivintojas turi pradėti gaivinti ir tęsti maždaug 1 minutę prieš kviesdamas pagalbą.

Kraujotakos įvertinimas

Įvertinama kraujotaka:

  • stebima...

Naujagimių gaivinimas

Toliau aptarsime naujagimių gaivinimo ypatumus, susijusius su kvėpavimo takų atvėrimu:

  • Jei naujagimis nekvėpuoja ar kvėpčioja, per 30 sekundžių reikia atlikti 20-30 įpūtimų.
  • Paspaudimų ir įpūtimų santykis, nepriklausomai nuo gaivintojų skaičiaus, turi būti 3:1.
  • Per 2 sekundes atliekama 3 paspaudimai ir 1 įpūtimas.
  • Per 1 minutę atliekama 90 paspaudimų ir 30 įpūtimų.
  • Paspaudimai atliekami dviem nykščiais arba dviem pirštais.

Svarbu užtikrinti tinkamą naujagimio padėtį ir temperatūrą gaivinimo metu: naujagimis apšildomas po spinduliniu šildytuvu, nusausinamas vystyklą (ar maistinę plėvelę) ar maišą iki kaklo, nešluostomi.

Pirmieji gaivinimo veiksmai

Pirmieji gaivinimo veiksmai apima:

  • Kvėpavimo ir raumenų tonuso įvertinimą.
  • Jei naujagimis nekvėpuoja, atliekami pirmieji gaivinimo veiksmai.
  • Jei naujagimio ŠSD (širdies susitraukimų dažnis) mažiau kaip 100 k./min., pradedama daryti įpūtimus pro veido kaukę 40-60 k./min.
  • Išnešiotiems naujagimiams įpūtimai atliekami aplinkos oru.

DPV (dirbtinė plaučių ventiliacija) atliekama 30 sek. Po 30 sek. įvertinama širdies veikla.

Vaistai

Vaistai gaivinimo metu švirkščiami į veną arba į kaulų čiulpus.

Svarbi informacija iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų teikimo metu pildoma speciali kortelė, kurioje fiksuojami svarbūs duomenys apie pacientą ir suteiktą pagalbą. Ši kortelė pradedama pildyti gavus kvietimą teikti GMP paslaugą. Kortelės duomenys gali būti tikslinami jos saugojimo laikotarpiu.

Kortelėje nurodoma:

  • Duomenys apie įvykio vietą ir pacientą.
  • Informacija apie paciento būklę (sąmonės būklė, gyvybinės funkcijos).
  • Suteikta pagalba ir panaudoti medikamentai.
  • Preliminari diagnozė / vyraujantis sindromas / simptomas.
  • Informacija apie tai, kas pradėjo PG (pirmąją pagalbą) iki GMP brigados atvykimo.

GMP brigados nariai turi pažymėti atitinkamus langelius, nurodant, kokioje padėtyje pacientas buvo pervežtas (pasirenkamas tik vienas variantas).

Praktiniai patarimai

Jei esate vienas ir negalite pakviesti pagalbos, iš pradžių 2 min. Įvertinkite, ar aplinka saugi nukentėjusiajam ir jums. Patikrinkite kvėpavimą. Atverkite kvėpavimo takus, pasilenkite prie burnos ir tuo pat metu bandykite pajusti iškvepiamą orą, išgirsti kvėpavimo garsą.

Įsiminkite - jei nesate tikras, ar reikia pradėti gaivinti, geriau gaivinti, negu laukti. Kadangi vaikai dažniausia sąmonės netenka dėl kvėpavimo takų sutrikimų, rekomenduojama pradėti gaivinti nuo 5 įpūtimų, du iš jų turi būti efektyvūs.

Labai svarbu daryti kokybiškus paspaudimus, kad būtų užtikrinta pakankama kraujotaka.

Defibriliatorius yra saugus, tikslus ir paprastai naudojamas. Jums tereikia jį įjungti ir toliau klausyti nurodymų. Įjunkite defibriliatorių, paspausdami įjungimo mygtuką arba atidengdami dangtį. Padukų pritvirtinimas. Nuimkite nuo padukų apsauginę plėvelę ir uždėkite juos ant apnuogintos krūtinės ląstos - kaip nupiešta ant padukų. Kai užlipdysite padukus ant krūtinės ląstos, įsitikinkite, kad jie neliečia vienas kito.

Šoko atlikimas. Leiskite defibriliatoriui įvertinti širdies ritmą. Jei defibriliatorius nustato, kad reikia atlikti šoką, pasakys: atsitraukite. Jei šokas nereikalingas, gaivinkite toliau tokiu ritmu, kokiu pypsi defibriliatorius. Po defibriliacijos kuo greičiau vėl pradėkite gaivinti, dalydami krūtinės ląstos paspaudimus.

Vaikų širdis dažniausiai būna sveika. Paspaudimai labai svarbūs, siekiant užtikrinti kraujo tėkmę. Tai gaivinimo pagrindas. Žmonės dažnai nepradeda gaivinti vaiko, nes bijo sukelti didesnę žalą. Arčiau esančią ranką sulenkite per peties ir alkūnės sąnarius stačiais kampais.

žymės: #Naujagimio

Panašus: