2 metų vaiko akių vartymas: priežastys ir ką daryti

Šiame straipsnyje aptarsime galimas 2 metų vaiko akių vartymo priežastis, taip pat vaikų regėjimo sutrikimus, jų gydymą ir profilaktiką.

Kada reikia tikrinti vaikų regėjimą?

Gydytojas oftalmologas naujagimio akis apžiūri dar gimdymo skyriuje. Tuomet patikrinama akių dugno būklė, optinė sklaida ir t. t. Po pirmosios apžiūros gimdymo namuose, įtarus kokių nors ligų, sakykim, žvairumą, įgimtą kataraktą, ašarų takų nepraeinamumą ir kai kuriais kitais atvejais gydytojai pediatrai pataria ilgai nedelsti ir kreiptis į specialistus.

Savarankiškai apsilankyti gydytojo kabinete reikėtų iki pusės metų amžiaus. Jei jokių regos pakitimų nenustatoma, kitą kartą pas gydytoją reikia apsilankyti vaikui suėjus metams. Tuomet regėjimas tikrinamas stebint akių judesius, gebėjimą įžiūrėti smulkius objektus, vėl tikrinamas akių dugnas. Tai atliekama praplėtus vyzdžius akių lašais.

Jei akys sveikos ir gydytojas nepatarė atvykti anksčiau, tuomet kita profilaktinė apžiūra turėtų vykti vaikui sulaukus trejų metukų ir dar viena - penkerių-šešerių metų, prieš mokyklą.

Į ką atkreipti dėmesį?

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį ir kreiptis į gydytoją anksčiau, jei vaikas:

• žiūrėdamas televizorių, stengiasi atsisėsti vis arčiau jo;
• knygutes skaito ir varto prisitraukęs prie pat akių;
• trina akis;
• skundžiasi akių nuovargiu, dvejinimusi ar galvos skausmais;
• akys ašaroja ar bijo ryškios šviesos;
• traiškanoja;
• nuolatos paraudusios ir t.t.

Paprastai dėl vaikų regėjimo labiau jaudinasi tėvai, patys turintys regėjimo problemų ir nešiojantys akinius, nors medikai sako, kad nebūtinai trumparegių tėvų vaikai bus trumparegiai.

Dažniausi vaikų regos sutrikimai

Dažniausi vaikų regos sutrikimai - toliaregystė, astigmatizmas, mokykliniame amžiuje - trumparegystė, žvairumas, ambliopija (akies tingumas). Daugiausia problemų gydytojams sukelia ilgai negydytas ar nenustatytas žvairumas, vienos akies tinginystė dėl žvairumo ar skirtingos akių refrakcijos.

Tokiais atvejais matymas žiūrint abiem akimis būna ganėtinai geras. Tėveliai neįtaria, kad vaiko rega sutrikusi, nes vaikas nejunta, kad viena akimi mato blogiau. Tačiau jei vaikas laiku profilaktiškai tikrinamas, šios ydos nesunkiai nustatomos ir gydymo rezultatai būna geri.

Vėlai diagnozavus ligą, gydymas trunka ilgiau, mažyliui reikia po keletą valandų į dieną dengti sveikąją akį, o tai nėra malonu, ir rezultato reikia laukti gana ilgai. Kartais žvairumas su metais praeina, tačiau nereikėtų tuo pasikliauti, verčiau reikėtų kreiptis į gydytoją.

Akių pradžiamokslis

Beveik visi kūdikiai gimsta toliaregiai. Vaikui augant toliaregystė mažėja ir išnyksta maždaug 10 metų amžiaus. Normalu, kai:

• naujagimio toliaregystė yra 3,0-4,0 dioptrijos;
• vienerių metukų vaiko - 2,0 dioptrijos;
• dvejų metų - 1,0 dioptrija;
• nuo 6 iki 10 metų amžiaus vaiko - 0,5 dioptrijos.

Tokio dydžio toliaregystės nereikia koreguoti. Tačiau negalima praleisti momento, kai toliaregystę jau būtina gydyti.

Toliaregiams reikalingi iškili akiniai (pliusiniai), pro kuriuos gerai mato iš tolo ir be nuovargio skaito smulkų raštą. Akinius jiems reikia nešioti nuolatos. Laiku parinkti tinkami akiniai apsaugo akis nuo nuovargio ir žvairumo.

Dažniausia vaikų regėjimo sutrikimo priežastis - trumparegystė, tačiau tik 1-2 proc. vaikų trumparegystė yra įgimta. Ji dažniausiai išsivysto mokykliniame amžiuje, nors pastaruoju metu trumparegystė vis dažniau nustatoma besiruošiantiems lankyti mokyklą vaikams.

Didelės reikšmės jai atsirasti turi paveldimumas, sveikos gyvensenos įpročių nesilaikymas, persirgtos infekcinės ligos, netaisyklinga mityba, vitaminų stoka ir t. t.

Gana dažnai vaikams nustatomas astigmatizmas. Tai tokia akies struktūros anomalija, kai ragenos priekinis paviršius yra netaisyklingai išgaubtas, ragenos kreivumo spindulys įvairiuose meridianuose yra netolygus. Dalis patenkančių į akį šviesos spindulių susikerta viename taške, kita dalis - toliau. Todėl atvaizdas tinklainėje susidaro neryškus ir iškreiptas.

Šiai regėjimo ydai ištaisyti skiriami cilindriniai arba sferocilindriniai lęšiai. Šios refrakcijos ydos yra koreguojamos jau 10 mėnesių amžiaus kūdikiams. Laiku nepradėjus nešioti akinių labai dažnai išsivysto žvairumas.

Tai ne tik kosmetinis trūkumas, o gilus sutartinio binokulinio akių matymo sutrikimas, dažnai susijęs su žymiu regėjimo aštrumo sumažėjimu. Jei akis žvairuoja nuo prigimties arba ankstyvo amžiaus, nukrypusi akis daugeliu atveju yra beveik akla.

Žvairuojantys vaikai gydomi nuo 10 mėnesių amžiaus, jiems nuolatiniam nešiojimui skiriami akiniai (kartais binokuliniai), naudojamos specialios priemonės: dengiama gerai matanti akis, švitinama įvairiais aparatais, taikomas ortoptinis ir chirurginis gydymas.

Ar padės morkos?

Negalima paneigti mitybos svarbos tiek bendram organizmo vystymuisi, tiek akių būklei. Vitaminas A dalyvauja tinklainėje vykstančiose fotocheminėse reakcijose. Šio vitamino yra morkų sultyse, todėl tikrai verta jas gerti.

Tik nepamirškite, kad vitaminas A tirpsta riebaluose, tad norint, kad organizmas įsisavintų šį vitaminą, morkų sultis būtina pagardinti grietinėle ar prieš tai suvalgyti riebalų turinčio maisto.

Gydotojai pastaruoju metu nesutaria, ar lemiamos reikšmės akių sveikatai iš tikrųjų turi skaitymas transporte, gulint lovoje ir panašiai. Tačiau miego trūkumas, sėdėjimas ilgas valandas sukumpus prie kompiuterio, gyvenimas troškiose ar prirūkytose patalpose tikrai niekam neišeis į naudą.

Tėvai turėtų vaikui padėti formuoti teisingus įgūdžius, patys rodydami pavyzdį, kad nereikia kiauras dienas kiūtoti prie kompiuterio ar leisti laiką prie televizoriaus, nes nukentės ne tik akys, bet ir dvasinė bei fizinė sveikata. Dar vienas principas, kurio šventai reikia laikytis - nešioti gydytojo išrašytus akinius.

Nors vaikai šiais laikais ne itin gėdijasi nešioti akinius, juolab kad tokių vaikų vis daugėja ir vaikas su akinukais anaiptol nėra balta varna, tačiau kartais vaikai ignoruoja akinius, mokykloje taikosi juos įsikišti į kurpinę. Tėvams tokiais atvejais reikia būti taktiškiems ir atkakliems, sakykim, paklausti mokytojo, ar mokykloje vaikas nešioja akinius.

Žinoma, vaikui reikia parinkti tokius akinius, kurie jam tiktų ir patiktų - tai palengvins užduotį. Kartais gydytojai pernelyg skuba skirti vaikams akinius ir neturi laiko pakalbėti apie akių pratimus, kurie sergant tam tikromis ligomis duoda neblogų rezultatų net suaugusiems žmonėms.

Gydomieji akių pratimai vaikams ir suaugusiesiems skiriami sergant trumparegyste, toliaregyste, žvairumu ir kitomis akių ligomis. Jei gydytojas jų neskiria, jums reikėtų to pasiteirauti patiems.

Kitos galimos priežastys

Autizmas

Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką.

Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:

• 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
• 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
• 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
• 24 mėn.

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

• Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
• Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
• Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas. Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas.

Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą.

Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų. Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis.

Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.

Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą.

Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui. Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus.

Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).

Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo.

Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.

Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.

Parengta bendradarbiaujant su Asociacija Lietaus vaikai ir gyd. Tomui Eicher-Lorkai oficialiai diagnozotas Aspergerio sindromas, vienas iš autizmo spekttro sutrikimų. Jis tikina - diagnozė netrukdo jam išvysti visas gyvenimo spalvas, siekti savo asmeninių ar profesinių tikslų.

Sinkinezija

Jei vaikas iš mokyklos grįžta be jėgų, pavargęs ir „išsisėmęs“, kaltiname per didelį mokymosi krūvį. Jei užmiega per pamokas - save, neva esame per „minkšti“ tėvai ir nenuvarome laiku miegoti. Bet, gali būti, priežastis visai kita - sinkinezijos.

Tai nevalingi judesį lydintys kiti judesiai. Pavyzdžiui, vaikas skaito, rašo ar piešia ne tik kaire ar dešine ranka, o tarsi visu kūnu: judina liežuvį, lūpas, kojas, pečius ar antakius. Tokie judesiai gali lydėti kalbą ir sunkinti tartį, o vaikui „kainuoja“ daug jėgų, nes ką nors sakydamas jis įtempia veido, kaklo raumenis, suraukia ir atleidžia antakius, varto akis, daro įvairias grimasas.

O kartais tik pešioja drabužio kraštelį, sukioja plauko sruogą, judina kojas ir rankas, tačiau to visiškai pakanka, kad „išsikrautų“ greičiau, nei sinkinezijų nekamuojami jo bendraamžiai. Juk kad parašytų raidę „a“, toks vaikas sunaudoja perpus daugiau energijos - ir raidei išraityti, ir liežuviui judinti.

Tokių vaiko elgesio ar būsenos pokyčių nepastebėti ne­įmanoma, tačiau daugybė sinkinezijos atvejų dažnai yra tiesiog praleidžiami pro akis, nes lyg ir tampa vaiko savasties dalimi. Sakome: „Jis visada pakelia antakius kalbėdamas“ arba „Visada sukioja tą sagą/supa koją/kilnoja pečius“ ir pan.

Vis dėlto kuo daugiau papildomų ir nereikalingų judesių atlieka, tuo daugiau energijos išeikvoja, tuo greičiau pavargsta ir nebeturi jėgų nei mokytis, nei sportuoti, nei žaisti. Sinkinezija - tai nevalingi judesį lydintys kiti judesiai. Parašęs penkių raidžių žodį ir kiekvieną jų palydėjęs liežuvio „malimu“ ar veido grimasomis, tiesiog fiziškai nebeįstengia pabaigti sakinio, būti nuoseklus, laikytis taisyklių.

Tokie vaikai ilgainiui apskritai liaujasi kuo nors domėtis, ypač jei tai reikalauja kokių nors pastangų. Taigi, nors išoriškai sinkinezijos nesukelia bėdų, tas išorinis papildomas judesys rodo, kad yra vidinių bėdų. Kodėl taip nutinka?

Pavyzdžiui, kai turime parašyti raidę A, pirmiausia pagalvojame, kad reikia parašyti raidę A. Smegenyse susiformuoja raidės vaizdas, „atsiranda“ programa, ką ir kaip turime daryti, tada nervinis signalas nukeliauja iš smegenų į ranką, mes imame tušinuką, spaudžiame jį, pradedame rašyti. Tačiau jei tam tikros giliosios smegenų struktūros nėra pakankamai susiformavusios, tai, vaizdžiai kalbant, tas pats signalas (nervinis impulsas) keliauja ne vienu tiesioginiu kanalu „smegenys-ranka“, o „pasiklysta“ ir keliauja dviem keliais - į ranką ir į liežuvį.

Vienu metu „įsijungia“ iškart du judesiai, energija, skirta raidei parašyti, taip pat pasidalija perpus. „Sinkinezijos yra tik vienas požymių, rodančių, kad vaikas turi vadinamąjį požievio nepakankamumo sindromą, kuris lemia visą psichinę veiklą ir organizmo silpnumą.

Ankstyvojo ugdymo madą, matyt, sukėlė garsi japonų knyga „Po trejų metų bus vėlu“ apie tai, kaip svarbu vaiką mokyti, lavinti ir ugdyti, kol jam sukanka treji. Psichologės A.Sadauskienė ir S.Gumeniuk: „O kas nutinka iš tikrųjų? Smegenų požievio funkcijos susiformuoja baigiantis pirmiesiems vaiko gyvenimo metams, dešinysis pusrutulis - tik apie šeštuosius-aštuntuosius, kaktos skiltys ir didžiosios smegenų jungtys (atsakingos, pavyzdžiui, už gebėjimą sukaupti dėmesį, laikytis taisyklių ir kt.) - dvyliktais-penkioliktais vaiko gyvenimo metais.

Psichologė A.Sadauskienė: „Kad turėtų jėgų būti konkurencingi, pirmiausia tokie vaikai nuo vaikystės turi būti mokomi emocinės savisaugos, psichinės higienos, tausoti ir planuoti savo energijos išteklius, laikytis darbo ir poilsio režimo, visavertiškai maitintis, mankštintis, lankyti baseiną ir t.t.

Tikai

6 metų dukra pradėjo stipriai mirkčioti akimis. Manėme, kad tai dėl akių infekcijos, palašinome dezinfekuojančių lašų, bet nepadėjo. Užrašėme pas akių gydytoją, kuri iškart, pamačiusi tą mirksėjimą, nusiuntė mus pas neurologę. Diagnozė - tikas. Dabar geriame gydytojos skirtus magnio-kalcio-cinko papildus. Būklė negerėja - namuose dukra beveik nemirkčioja, bet darželyje, kai žiūrėjau karnavalinį pasirodymą, pati vos neapsiverkiau - ji mirkčiojo taip stipriai, taip skaudžiai… To neįmanoma nepastebėti. Ar tikai išaugami?

Dažniausiai pasitaiko veido srities tikų - trūkčioja akys, lūpos, skruostai. Kartais vaikas gali trūkčioti petukais, sukioti galvą, taisytis plaukus, juos pešioti. Tai nėra tikai, tai įkyrumai. Ir kosulys gali būti tikas. Tai dažniausiai tik pakrenksėjimas, tarsi užsitęsęs sausas kosulys be infekcijos. Tiko simptomų pikas būna prieš brendimą. Ligos pradžia, eiga, trukmė yra individuali. Kai vaikui kartojasi tiko judesiai, jam neskauda.

Tačiau besikartojantys judesiai vaiką vargina. Gali pradėti skaudėti atskiras raumenų grupes, kurios įtrauktos į judesį. Jeigu vienam iš tėvų buvo tikas, didesnė tikimybė, kad ir vaikučiui bus tikas. Žinoma, paveldimas tik polinkis. Galima manyti, kad jei vaikutis, kuris linkęs į tiką, augs labai ramioje, nervus tausojančioje aplinkoje, jei nepatirs jokių stresų, gali būti, kad jokio tiko jam ir nebus. Deja, nebūtinai, nes tikas - kur kas gilesnis sutrikimas.

Kai yra polinkis ir dar susiklosto stresinė situacija ar vaikas pasigauna infekciją, tikas gali prasidėti ar paūmėti. Gimsta brolis, tėvai keičia butą, reikia eiti į darželį - visa tai permainos, stresai, kurie ir gali sukelti tiką. Kartais vaikai būna tokie jautrūs, kad menkiausias subarimas jiems trauma. Vos mama pakelia balsą, vaiko akys jau trūkčioja. Tokie jautruoliai turi turėti aiškiai apibrėžtas veiklos ribas.

Tikas būdingas vaikams, linkusiems į neurozes, turintiems neuropsichologinių problemų. Atlikta daug klinikinių tyrimų ir įrodyta, kad net 42 proc. ir daugiau vaikučių šalia tiko turi ir kitų neuropsichologinių problemų. Greta tiko gali būti dėmesio ir/ar hiperaktyvumo sindromas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas ir kt.

Pamatę, kad vaikas mirkčioja, ar išgirdę, kad kosčioja, tėvai gana greitai supranta, jog tai tikas, o ne kita liga. Juk kosulio nelydi temperatūra ar bloga savijauta, o mirkčiojančios akys nebūna paraudusios, pūliuojančios. Pirmiausia tėvai bando drausminti vaiką, kad jis tiko judesius numalšintų valios pastangomis.

Tėvai sako vaikui „nemirkčiok“, „nekosėk“, „nekrenkšk“. Ar tai padės? Vaikai tikrai gali numalšinti, sustabdyti tiko judesius valios pastangomis, bet po to eis ištisas tiko judesių pliūpsnis. Tad pamačius tiką tėvams patariama ne drausminti vaiką, o pasitarti su gydytoju.

Pirmiausia vaikas siunčiamas pasikonsultuoti pas tą gydytoją, kuris „kuruoja“ trūkčiojantį organą. Jei vaikui trūkčioja akys, jis siunčiamas pas okulistą - kad šis ištirtų, ar vaikutis mirkčioja ne dėl akių ligos. Tik tada, kai kiti gydytojai neranda ligos, vaikas siunčiamas pas neurologą.

Kaip ir gydant visas ligas, taip ir tiką, svarbiausia panaikinti priežastį. Neišplitę ir epizodiniai tikai negydomi vaistais. Tiką turintiems vaikams skiriama psichologo konsultacija. Tačiau ne visais atvejais ir tai padeda. Kartais sunku pasakyti, kas padėjo gydant tiką. Ar praėjęs laikas, o gal homeopatiniai lašiukai.

Dažnai tiką turintiems vaikas skiriamas griežtas režimas, raminamosios arbatos. Kartais tėvai klausia - jei tikas neskausmingas, jei gydymas beveik neskiriamas, tai gal nesukti galvos - pamirkčios, pakosčios ir praeis? Iš tikrųjų po tiko diagnoze gali slėptis ir kitos ligos: intoksikacija, apsinuodijimas vaistais, traumos pasekmės, reumatinė chorėja, encefalitas, miokloniniai epilepsijos priepuoliai, raidos sutrikimai ir kt.

Trumparegystė vaikams

Trumparegystė vaikui atsiranda, kai dėl tam tikrų aplinkybių, jas aptarsime vėliau, akys pradeda per greitai augti, jos tampa didesnės, ilgesnės nei turėtų būti. Populiariai tariant, trumparegė akis yra didesnė nei gerai matanti akis. Kai akis jau tampa trumparege, taigi didesne, jos sumažinti neįmanoma.

Trumparegystė yra negrįžtama būklė. Vaikui tapus trumparegiu, mes galime tik siekti, kad akis ateityje augtų kuo lėčiau ir „priaugintų“ mažiau dioptrijų, tai yra trumparegystė progresuotų lėčiau. Kol kas nėra medicinos mokslo išrastų būdų, kaip „sumažinti akį“ arba panaikinti trumparegystę. Dažnai tėvai viliasi, kad suaugus vaikui, padarys lazerinę korekciją, ir viskas bus gerai.

Dažnai tėvai vizito pas akių gydytoją metu susikoncentruoja tik į tai, kiek vaikas mato eilučių regėjimo tikrinimo lentelėse. Iš tiesų yra svarbu, kiek trumparegystės dioptrijų (D) yra ar kiek jos pasikeitė per tam tikrą laikotarpį (akies optikos būklė). Taip pat gydytojui svarbu apžiūrėti akies „vidų“ - akių dugną, lęšiuką ir kt. (tai yra ištirti akies sveikatą).

Trumparegystės dažnis dramatiškai auga ir siekia 70-80% Rytų Azijos šalyse, 25-40% Vakarų šalyse. Kinijoje trumparegystės dažnis vienas didžiausių: 10% vaikų trumparegiai 7 m. Didėja vidutinis trumparegystės dydis.

Didelio laipsnio miopija (virš -6,0D) aštuoniolikmečių tarpe Taivane padažnėjo nuo 11 % 1983 m. Kuo anksčiau vaikui trumparegystė prasideda, tuo labiau tikėtina, kad iki pilnametystės ji išsivystys į didelio laipsnio trumparegystę. Kuo vėliau trumparegystė prasidės, tuo mažesnis bus trumparegystės dydis vaikui suaugus.

Didelė trumparegystė yra sveikatos problema dėl galimų komplikacijų: centrinės retinopatijos - miopinės makulos degeneracijos (MMD), tinklainės atšokos, kataraktos, glaukomos. Šitos komplikacijos neatsiranda iš karto, jos paprastai pasirodo apie 40-50 metus, kai žmogus būna pačiame darbingo amžiaus viduryje.

Tikslios trumparegystės atsiradimo priežastys ir patogeninis mechanizmas nėra žinomi.

žymės: #Vaika

Panašus:

• Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
• Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
• Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
• 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
• Neįtikėtinas Motiejaus Valančiaus vaikų knygelių sąrašas, kurį privalo žinoti kiekvienas tėvas!
• Bendravimo su vaiku psichologija: Atraskite efektyviausius būdus kurti ryšį ir stiprinti pasitikėjimą savimi