Kraujo grupė - mūsų tėvų ir senelių palikimas, užkoduotas genuose, ją atsinešame gimdami ir ji per visą gyvenimą nesikeičia. Išskyrus labai retus atvejus sergant tam tikromis ligomis arba po kai kurių medicininių intervencijų, tačiau dažniausiai tai trunka tik tam tikrą laiko tarpą. Šis mūsų sveikatos parametras labai svarbus.
Kraujas skirstomas į grupes pagal raudonųjų kraujo kūnelių membranose randamus antigenus ir kraujo plazmos antikūnus. Antigenai, kurių yra daugiau nei 500 rūšių, suskirstyti į skirtingas kraujo grupių sistemas. Dažniausiai naudojamos dvi - ABO ir Rezus (Rh). Antigenai ir antikūnai atlieka svarbų vaidmenį imuninės sistemos gynybiniame mechanizme.
Baltosios kraujo ląstelės gamina antikūnus, kurie atakuoja antigenus, jeigu palaiko juos svetimomis organizmui medžiagomis. Įdomu, kad kraujo grupes lemiančių antigenų ir antikūnų yra ir kituose organizmo skysčiuose, pavyzdžiui, seilėse, virškinimo sistemos gleivinės ląstelėse, inkstuose, odos bei įvairiose kitose ląstelėse.
Vieni antigenai yra stipresni, kiti - silpnesni (tai priklauso nuo jų dydžio, kiekio ir vietos eritrocito membranoje). Kai kurie antigenai būna susiformavę jau vaisiui esant gimdoje, tačiau aptinkami jo kraujyje tik jam sulaukus 4-6 mėn., kiti formuojasi maždaug iki 5-10 metų amžiaus.
Kraujo grupių sistemos
Pagal ABO sistemą išskiriamos O, A, B ir AB kraujo grupės. Jos priklauso nuo to, ar žmogaus kraujyje yra tam tikrų A ir B antigenų, o jų kraujo serume (plazmoje) antikūnų A ir B. O kraujo grupės žmogaus kraujyje nėra nei A, nei B antigenų ir yra abiejų tipų antikūnų. A kraujo grupės žmogaus kraujyje yra A tipo antigenų ir B tipo antikūnų, B kraujo grupės žmogaus kraujyje yra B tipo antigenų ir A tipo antikūnų.
Pagal ABO sistemą kraujo grupės skirstomos į keturias (A, B, AB ir O), o pagal Rh - dar į dvi, Rh teigiamą ir Rh neigiamą. Taigi, iš viso žmonės gali turėti net aštuonių skirtingų grupių kraują.
Jeigu tėvų kraujo grupės skirtingos, vieno A, o kito B, vaikas gali paveldėti iš vieno A, o iš kito B, tada jo kraujo grupė bus AB. Jei jis paveldės B genus iš abiejų tėvų, turės B kraujo grupę, o jei abu A - grupę A. O grupės kraujas neturi specifinių antigenų, tad jei iš mamos paveldėsite A grupę, o iš tėvo O, jūsiškė bus A. Tas pats ir su B grupe. Įmanoma, kad dviejų žmonių, kurių kraujo grupės A arba B palikuonio kraujo gupė bus O. Taip atsitinka tais atvejais, kai tėvai yra O grupės geno nešiotojai. Nereikėtų nustebti, o juolab suabejoti tėvyste.
Paveldimas ir rezus faktorius, vadinamas Rh. Jeigu žmogaus kraujyje yra tam antigenų D, jis bus Rh teigiamas, o jei jų nėra - Rh neigiamas. Yra atvejų, kai motina ir tėvas turi teigiamą Rh, o vaikas - neigiamą. Tai visada stebina tėvus ir neretai dėl to kyla daug klausimų, abejonių ir įtarimų. Svarbu žinoti, kad šis kraujo požymis perduodamas genetiniu lygmeniu. Priežastis slypi tame, kad vienas iš vaiko senelių turėjo neigiamą Rh faktorių. Baltymų trūkumas eritrocituose buvo dominuojantis ir buvo perduotas anūkams.
Kraujo grupių paplitimas
Pagal naujausią statistiką, O Rh teigiamą kraujo grupę turi apie 33 proc. Europos gyventojų, A Rh teigiamą - 35 proc., B Rh teigiamą - apie 12 proc., AB Rh teigiamą - apie 5 proc. O Rh neigiamą - 5,9 proc., A Rh neigiamą 6,2 proc., B Rh neigiamą 2,1 proc., AB Rh neigiamą - 0,9 proc.
Kituose žemynuose kraujo grupių paplitimas gana stipriai skiriasi priklausomai nuo šalies ir nuo joje vyraujančios rasės. Vidutiniškai Rh faktorių turi apie 85 proc. pasaulio žmonių ir jų kraujo grupė yra užrašoma kaip Rh teigiama, likę 15 proc.
Iš maždaug 7,9 bilijonų pasaulio populiacijos, gyvenančios 195 šalyse ir 7 žemynuose, labiausiai paplitęs O Rh teigiamos grupės kraujas (daugiau nei 39 proc.) Daugiausiai ją turinčių gyventojų gyvena Pietų Amerikoje (net 70 proc.), Kanadoje ir JAV. Rečiausia kraujo grupė visame pasaulyje yra AB Rh neigiama, ją turi vos 0,4 proc. asmenų, daugiausiai jų Europoje. Azijoje daugiau nei kitose pasaulio dalyse yra turinčių B grupės kraują. Europos gyventojai pirmauja pagal A Rh teigiamos grupės kraujo statistiką - ją turi 35 proc.
| Kraujo grupė | Procentas |
|---|---|
| O Rh teigiama | 33% |
| A Rh teigiama | 35% |
| B Rh teigiama | 12% |
| AB Rh teigiama | 5% |
| O Rh neigiama | 5.9% |
| A Rh neigiama | 6.2% |
| B Rh neigiama | 2.1% |
| AB Rh neigiama | 0.9% |
Kraujo grupės ir sveikata
Tyrimais įrodyta, kad O grupės žmonės rečiau linkę sirgti tromboze ir kasos vėžiu. Pastebėta, kad antros kraujo grupės žmonės dažniau serga skrandžio opalige, pirma kraujo grupė siejama su skrandžio vėžiu, tačiau kol kas trūksta moksliškai pagrįstų įrodymų, kad taip iš tiesų yra. AB kraujo grupės turėtojai gali susidurti su padidėjusia kognityvinių sutrikimų (susilpnėjusia atmintimi, sunkumais įsimenant) rizika. O kraujo grupę turintys asmenys 23 proc.
O neigiamą kraują, kuriame nėra nei A, nei B, nei Rh antigenų turintys asmenys yra universalūs donorai, nes jų kraujas tinka bet kurios kraujo grupės savininkams. Dėl to šios grupės donorinio kraujo visame pasaulyje labiausiai trūksta. AB kraujo grupę turintiems žmonėms galima perpilti bet kokios rūšies kraują, nes šios grupės kraujyje jokių antikūnų nėra. Pacientams, kurių Rh faktorius neigiamas, gali būti perpiltas tik Rh neigiamas kraujas. A grupės kraują galima perpilti pacientams, kurių kraujo grupė yra A arba AB. B grupės - turintiems B arba AB.
Jeigu perpilamas netinkamos grupės kraujas, pavyzdžiui, turinčiam B grupės antigeną donoro kraujas su antigenu A, A tipo antikūnai, esantys šio asmens kraujo plazmoje ima atakuoti antigeną A, esantį perpiltame kraujyje, nes laiko jį svetima organizmui medžiaga. Šio proceso metu perpilto netinkamo kraujo ląstelės sunaikinamos, jos pradeda irti. Dėl to kraujas gali sutirštėti, iškyla rizika, kad ims formuotis kraujo krešuliai, kurie gali užkimšti kraujagysles. Taip pat galimos alerginės reakcijos, gali prasidėti tokios pavojingos komplikacijos kaip inkstų nepakankamumas, dažnai pažeidžiami kiti gyvybiškai svarbūs organai, dėl to gali ištikti mirtis. Įtakos turi ir koks kiekis kraujo perpiltas, jei jis didesnis, reakcija būna audringesnė.
Rh faktorius ir nėštumas
Planuojančioms šeimos pagausėjimą poroms svarbi ne kraujo grupė, o Rh faktorius. Jeigu ir moters, ir vyro Rh yra vienodi - arba abu teigiami, arba abu neigiami, jokių problemų neiškils.
Pavojaus nėra ir kai tėvo Rh faktorius yra neigiamas, o motinos - teigiamas. Bet jei tėvo Rh yra teigiamas, o motinos - neigiamas, tuomet besilaukianti moteris gali patirti įvairius sveikatos sutrikimus, gali iškilti grėsmė kūdikio gyvybei. Kai būsimosios mamos Rh neigiamas, jos organizme nėra specifinio Rh antigeno. O vaisiaus organizme jų gali būti, jeigu jis paveldėjo iš tėvo. Tokia tikimybė nemaža - siekia apie 50 proc.
Jeigu jų kraujas susimaišo, taip gali atsitikti persileidimo metu, nutraukiant nėštumą, patyrus pilvo traumas ar atliekant kai kurias procedūras nėščiąjai. Tada Rh antigenai patenka į mamos kraują ir jos organizmas pradeda gaminti su jais kovojančius antikūnus, kurie lieka organizme. Tačiau antrojo ir vėlesnių nėštumų metu, jei vaisiaus kraujas ir vėl bus Rh teigiamas, šie antikūnai iš mamos kraujo per placentą prasiskverbia į vaisiaus kraujotaką ir ima naikinti jo eritrocitus, dėl to gali išsivystyti vaisiaus mažakraujystė.
Atsiranda ir vidaus organų pakenkimų, gali imti kauptis skysčiai, sutrikti širdies, veikla, netgi gali būti pažeistos smegenys. Tai gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą. Planuojat nėštumą svarbu ne tik žinoti savo kraujo grupę, bet ir pasirūpinti savo širdies ir kraujagyslių veikla.
Siekiant išvengti netinkamo kraujo perpylimo, kiekvieną kartą prieš donorui duodant kraują jo kraujo grupė yra nustatoma iš naujo. Be to, prieš perpilant kraują yra iš naujo nustatoma tiek kraujo gavėjo kraujo grupė, tiek perpilamo kraujo grupė.
Kraujo grupės svarba
Kraujo grupė - tai svarbus biologinis veiksnys, turintis įtakos sveikatai, medicininiams sprendimams ir kraujo donorystei. Nors daug žmonių yra susipažinę su savo kraujo grupe, nemaža dalis vis dar nežino, kokią įtaką ji daro jų kasdienybei. Kraujo grupė yra unikalus klasifikavimo būdas, paremtas specifiniais antigenais, esančiais raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje.
Kraujo grupė yra labai svarbi žmogaus sveikatos būklei, pavyzdžiui, lemia suderinamumą transfuzijoms, nėštumui ir net turi įtakos tam tikroms ligoms: kai kurios kraujo grupės žmonės gali turėti didesnę riziką susirgti širdies ligomis, o kitos - būti labiau atsparūs tam tikroms infekcijoms.
Kaip sužinoti kraujo grupę?
- Kraujo tyrimai medicinos įstaigose.
- Kraujo donorystės metu.
- Kraujo bankai tikrina donorų kraujo grupes, siekdami užtikrinti tinkamumą kitų žmonių gydymui.
- Paveldimumo analizė. Kartais kraujo grupę galima numatyti pagal tėvų kraujo grupes.
Žinodami savo kraujo grupę, galite tinkamai reaguoti skubiais atvejais arba dalyvauti kraujo donorystės programose.
Kraujo grupių tipai
- 0 kraujo grupė: žinoma kaip universali donoro grupė, ypač, jei ji yra Rh- (0-). Tokia kraujo grupė gali būti perpilama bet kuriam recipientui.
- B kraujo grupė: retesnė nei A ar 0, taip pat svarbi transfuzijų metu.
Egzistuoja ir labai retos kraujo grupės, turinčios specifinių genetinių variantų. Rečiausia pasaulyje kraujo grupė, vadinama „Auksinis kraujas“ (Rh null), neturi Rh antigenų raudonuosiuose kraujo kūneliuose.
Kraujospūdis ir kraujo grupė
Kraujospūdžio matavimas yra svarbi procedūra, padedanti įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Reguliarus kraujospūdžio stebėjimas gali padėti nustatyti hipertenzijos ar hipotenzijos riziką ir užkirsti kelią su tuo susijusioms komplikacijoms.
Moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikros kraujo grupės gali būti susijusios su polinkiu į širdies ir kraujagyslių ligas, pavyzdžiui, A grupės kraują turintys žmonės gali turėti didesnę riziką susirgti hipertenzija. Reguliariai tikrinti kraujospūdį yra svarbu visų kraujo grupių žmonėms.
Kraujo grupės paveldimumas
Kraujo grupė paveldima pagal genetinius dėsnius. Ją lemia du genai, kuriuos po vieną gauname iš kiekvieno tėvo. Šis paveldimumo mechanizmas aiškiai parodo, kodėl svarbu žinoti šeimos narių kraujo grupes, ypač planuojant nėštumą arba ruošiantis medicininėms procedūroms. Dar išsamiau šią informaciją padeda suprasti genetiniai tyrimai.
Kraujo grupės reikšmė medicinoje
Kraujo grupė yra kritinė informacija medicinos kontekste:
- Skubios pagalbos atvejais.
- Kraujo donorystė. Kraujo grupė lemia, kam galite duoti savo kraujo arba iš ko galima jo gauti.
- Nėštumas. Rh faktorius ypač svarbus, nes Rh- motinai ir Rh+ vaisiui gali kilti komplikacijų.
- Sveikatos priežiūra. Maisto papildai gali padėti pagerinti kraujotakos funkciją.
Kraujo perpylimo svarba
Kraujo perpylimas yra gyvybiškai svarbus procesas, kuriame kraujo grupių suderinamumas atlieka lemiamą vaidmenį. Todėl labai svarbu, kad ligoninėse ir kraujo bankuose būtų pakankamai visų kraujo grupių atsargų, ypač retų.
Naujagimių gelta
Naujagimių gelta pasireiškia 60-80 proc. visų naujagimių. Neišnešiotiems naujagimiams ji pasitaiko dažniau. Gelta atsiranda per pirmąsias 2-3 gyvenimo paras. Gimus vaikučiui, jis pradeda kvėpuoti savo plaučiais.
Vaisiaus kraujyje esantis didelis eritrocitų kiekis, kurie nešiojo deguonį vaikui būnant mamos įsčiomis, nebereikalingas ir jie pradeda irti. „Už bilirubino perdirbimą atsakingos kepenys, tačiau pirmą savaitę jos nėra brandžios ir kepenų fermentai yra mažiau brandūs ir aktyvūs, todėl nespėjama perdirbti šio pigmento“, - geltos atsiradimo priežastį įvardija S. Narbutienė.
Geltos rūšys
Gelta skirstoma į fiziologinę ir pataloginę. Fiziologinė gelta atsiranda 2-3 gyvenimo parą, aktyviausia būna 4-6 paras ir tada pradeda blėsti. Tiesa, išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių geltos sirgimo laikotarpis gali skirtis: išnešiotiems vaikams ji trunka apie savaitę, o neišnešiotiems - dvi.
„Gelta turi savo eiliškumą kaip ji atsiranda. Pirmiausiai ji atsiranda veido srityje, o po to leidžiasi link krūtinės, liemens, pilvuko ir galiausiai galūnių. Ji nyksta priešinga kryptimi - nuo galūnių. Vėliausiai ji išnyksta nuo veidelio. Jeigu naujagimis pagelsta pirmąją gyvenimo parą, tai greičiausiai yra pataloginė gelta ir gydytojai turi ieškoti priežasties, sukėlusios šį susirgimą.
„Priežastys gali būti kelios. Viena iš dažnesnių gali būti hemolizė - ji gali atsitikti dėl kraujo rezus faktoriaus netapatumo tarp mamos ir naujagimio. Dabar gelta dėl šios priežasties pasitaiko rečiau, nes mamos, kurios turi neigiamą rezus faktorių yra tiriamos ir joms suleidžiamas anti-D imunoglobalinas 28 nėštumo savaitę. Dėl to šių geltų mes matome mažiau. Lietuvoje sergamumas dėl šios priežasties yra 1,6/1000 gimusių naujagimių.
Dažnesnė gelta gali būti dėl kraujo grupių netapatumo. Jeigu mamos kraujo grupė yra O, o naujagimio A arba B, irgi gali atsirasti ryškesnė gelta dėl hemolizės. Tokių naujagimių mes matome dažniau ir sergamumas 11,2/1000 gimusių naujagimių, - nurodo S. Narbutienė.
Gydytoja sako, kad jeigu geltą sukelia kraujo rezus faktorius, tuomet ją numatyti galima ir iki kūdikio gimimo, tačiau dėl kraujo grupės netapatumo atsiradusi gelta gali būti nustatyta tik po gimimo, kai ištiriamas kraujas iš naujagimio virkštelės.
„Mamos, kurios turi minus rezus kraujo faktorių ir joms gimė naujagimis su RhD teigiamu faktoriumi turi pasitikslinti, ar joms per 72 valandas po gimdymo buvo suleista anti-D imunoglobalinas.
Kitos geltos priežastys
Kitos priežastys, kodėl pirmomis kūdikio gyvenimo dienomis gali atsirasti gelta yra kitų antigenų sistemų netapatumai, taip pat gali būti dėl fermentų nepakankamumo, paveldima sferocitozė, įgimta infekcija.
„Vaikui pavojingiausios įgimtos infekcijos, pavyzdžiui, toksoplazmozė, citomegalija, raudonukė. Konsultacijose moterys yra tiriamos dėl šių ligų. Ryškesnę vaiko odos spalvą gali lemti ir naujagimio veide atsiradusios kraujosruvos arba ant galvos esanti hematoma, kurioje yra susikaupusio kraujo. Taip pat gali būti, kad naujagimio kraujas labai tirštas, todėl negavus reikiamo skysčių kiekio, gelta suintensyvėja.
„Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jeigu gelta trunka ilgiau nei 21 dieną. Tam gali būti įvairios priežastys: infekcija, hipotirozė, žarnyno obstrukcija, tai gali būti ir dėl motinos pieno. Jeigu tai dėl hepatito, tulžies latakų obstrukcijos ar tulžies latakų neišsivystymo, būna padidėjęs tiesioginio bilirubino kiekis, šlapimas būna tamsus, išmatos - šviesios, panašios į molį. Gali padidėti kepenys ir blužnis. Tokius naujagimius reikia būtinai paguldyti į ligoninę ir atlikti reikiamus tyrimus: vidaus organų echoskopiją, kepenų fermentų, kitus reikiamus tyrimus ir pradėti gydymą“, - nurodo S. Narbutienė.
Motinos pieno gelta
Taip pat gelta gali paryškėti ir dėl motinos pieno. Dėl šios priežasties kilusi gelta nėra pavojinga kūdikio sveikatai. 10 procentų motinos pienu maitinamų naujagimių gelta gali laikytis iki 1 mėn.
„Motinos pieno geltos gali būti dviejų rūšių: viena iš jų gali pasireikšti per pirmas 72 valandas naujagimiui, tai nepakankamo maitinimo krūtimi gelta. Dalis naujagimių per pirmąsias paras gauna mažesnį maisto kiekį, būna didesnis svorio kritimas. Iš pirmo žvilgsnio ši priežastis nematoma, bet pasvėrus ir įvertinus maitinimą, priežastis paaiškėja. Tam, kad išgydytume šią geltą kartais užtenka koreguoti maitinimą, pakeisti žindymo padėtį ir dažniausia tokia gelta neužsitęsia ilgai. Kitos priežastys nėra galutinai aiškios. Kartais ji siejama su mutacija gene ar tam tikrų medžiagų buvimu motinos piene. Tačiau dažniausiai jos metu bilirubino kiekis auga ne taip greitai ir jeigu kūdikio būklė yra gera, specialaus gydymo neprireiks“, - sako gydytoja neonatologė.
Kada gelta tampa pavojinga?
Nors dauguma atvejų naujagimių gelta nėra pavojinga mažylių sveikatai, tačiau yra tam tikri bilirubino kiekiai, kurie gali negrįžtamai paveikti kūdikių smegenis. Tai dažniausiai nutinka, kai bilirubinas pasiekia ribą nuo 425 iki 510 µmol/l. Neišnešiotiems naujagimiams pavojinga riba yra nuo 340 µmol/l. Tokiais atvejais bilirubinas gali pažeisti smegenis ir sukelti jų nekrozę“, - nurodo gydytoja.
S. Narbutienė pataria pastebėjus, kad po kurio laiko naujagimis įgauna geltoną odos atspalvį ir jis nemažėja, o pats kūdikis pasidaro vangus, mieguistas, mažiau valgo - jam būtini tyrimai, nes atsiradus dirglumui, padidėjus raumenų tonusui ir cerebriniam riksmam - jau gali būti pažeistos naujagimio smegenys.
„Geriausiai vaiką apžiūrėti natūralioje šviesoje, nes lempų skleidžiama šviesa gali suteikti kitokį odos atspalvį nei yra iš tikrųjų“, - nurodo gydytoja. Taip pat ji pataria tėvams, kurie sunerimsta dėl vaiko sveikatos, visada kreiptis į gydytojus, kurie apžiūrėtų naujagimį. Tai ypatingai svarbu pirmojo vaiko susilaukusiems tėvams, kurie dar neturi daug patirties vaikų ligų klausimais.
žymės: #Naujagimio
Panašus:
- Megztas vokelis naujagimiui: šiluma ir jaukumas pirmosiomis dienomis
- Sveikinimai sulaukus naujagimio: gražiausi žodžiai ir originalios idėjos
- Dovana Naujagimio Mamai: Praktiški ir Atmintini Patarimai
- Kokią patalynę rinktis kūdikiui: patarimai, medžiagos ir saugumas
- Kaip Lengvai Užregistruoti Vaiko Gimimą ir Gauti Pilietybę Anglijoje: Išsamus Vadovas