Per anksti gimusių naujagimių organizmas dar nebūna spėjęs visiškai išsivystyti, todėl jiems dažniau reikalinga medicininė intervencija ir ilgesnė hospitalizacija. Sužinoję mažylio diagnozę, pirmiausia išsiaiškinkite viską apie jo būklę ir gydymą. Nebijokite klausti personalo tiek kartų, kiek jums reikia.
Neišnešiotų Naujagimių Problemos
Daliai ankstukų tenka kovoti su sunkiomis ligomis, kurios gali kartotis augant. Kuo mažesni ar labiau neišnešioti mažyliai, tuo daugiau praranda svorio. Neišnešiotukams reikia daugiau kalorijų ir energijos, nes jų būklė reikalauja daugiau pastangų bei resursų. Be to, jie turi mažyčius skrandukus ir vienu metu gali priimti nedaug maisto. Todėl maitinami ne rečiau, kaip kas 2-4 valandas. Slaugantis personalas nustatys tinkamą maitinimo režimą ir normas, reguliariai (kasdien) matuos kūdikio svorį bei stebės augimą. Užtikrins, kad vaikas gautų pakankamai skysčių.
Svorio Augimas ir Priežiūra
Net jei ankstukas pradeda priaugti svorio, iš pradžių augimas gali būti nestabilus. Stebėdami vaikutį, tėvai turėtų stengtis užtikrinti komfortą ir ramybę. Kuo patogiau vaikas jaučiasi, tuo daugiau kalorijų sutaupo augti. Svarbu - neprarasti vilties. Kiekvienas kūdikis yra unikalus ir kiekvienas turi savo specifinius svorio augimo būdus. Stebėkite savo vaikutį, - kaip jis atrodo, kokia odos spalva, ar pakankamai ramus, ar jam patogu?
Šilumos Palaikymas
Ankstukai gimsta nespėję sukaupti pakankamai riebalų poodyje, todėl neturi natūralios apsaugos nuo šalčio. Todėl visiems neišnešiotiems naujagimiams būtina pagalba. Ankstukai gyvena šiltuose inkubatoriuose, o visi naujagimių skyriai yra pačios šilčiausios vietos. Kad ankstukui nebūtų šalta, tinkamos visos kasdienės atsargumo priemonės. Visi daiktai, kurie bus naudojami, turi būti pašildyti - rankos, inkubatorius, apklotai, patalynė, drabužiai, čiužinys, vanduo prausti, rankšluosčiai džiovinti, inkubatorius arba vaikiška lovelė, net papildomas deguonis. Prieš guldant vaikutį ant vėsių paviršių (svarstyklės, rentgeno aparatas ir pan.) būtina patiesti šiltą apklotą.
Odos Priežiūra
Neišnešiotų kūdikių oda yra labai gležna. Saugant mažylio odą imamasi daug priemonių: naudojami specialūs medicininiai pleistrai, minkšti barjerai tarp odos ir intraveninių kateterių bei tvarsčių. Prausimuisi naudojamas specialios temperatūros šiltas vanduo. Tiesa, iš pradžių nerekomenduojama naudoti muilo, be gydytojo paskyrimo negalima tepti kremų, losjonų ar kitų medžiagų, kol nėra būtina, nes jos gali per lengvai susigerti. Kadangi Intensyvios terapijos skyriuje šilta ir sausa, gyvybiškai svarbu kūdikio odą drėkinti. Todėl inkubatoriuje nuolat palaikoma tinkama oro drėgmė. Pasistenkite užtikrinti, kad visi, kas liesis ir laikys kūdikį, darytų tai labai švelniai ir atsargiai.
Kvėpavimo Sutrikimo Sindromas (KSS)
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) - tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Tam, kad naujagimis galėtų savarankiškai kvėpuoti, jo plaučiai turi būti ne tik pakankamai išsivystę, bet ir subrendę. Kvėpavimo funkciją plaučiai gali atlikti jau nuo 22-24 nėštumo savaitės, tačiau tuo metu dar nebūna iki galo susiformavę smulkūs kvėpavimo takai ir alveolės. Maža to, kvėpavimo takų epitelio ląstelės nepagamina specialios medžiagos - surfaktanto, neleidžiančio plaučių alveolėms subliūkšti. Surfaktanto ankstuko organizme pakankamai būna tik apie 34-35 nėštumo savaitę.
Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba. Naujagimis bando kvėpuoti pats, tačiau labai dažnai ir apsunkintai, įtraukdamas krūtinkaulį ir tarpšonkaulinius raumenis. Mažylis dejuoja, jam juda nosies sparneliai.
Gydymas
Kvėpavimo sutrikimo sindromu sergančiam naujagimiui papildomai skiriama deguonies, kuris, sumaišytas su kambario oru, gali būti tiekiamas įvairiais būdais. Jei papildomo deguonies nepakanka, kvėpavimo takuose sudaromas nuolatinis teigiamas slėgis. Jei mažylio kvėpavimas yra ypač apsunkintas ir CPAP gydymas neefektyvus, tada į vaikučio trachėją įkišamas specialus vamzdelis. Dirbtinis kvėpavimas gali būti taikomas nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Pačiais sunkiausiais atvejais, dažniausiai, kai naujagimiui tenka įkišti vamzdelį į trachėją, kartu į plaučius sušvirkščiamas dirbtinis surfaktantas.
Apnėjos
Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės. Apnėjos, atsiradusios dėl kvėpavimo centro nesubrendimo, vadinamos centrinėmis. Tačiau nustoti kvėpuoti mažylis gali ir dėl minkštų bei nestabilių neišnešioto naujagimio kvėpavimo takų užsivėrimo (užsikišimo). Įvykus apnėjai vaiko kūnas tampa blyškus ir suglebęs, aplink lūpas oda tampa melsva.
Pagalba Apnėjos Atveju
Dažniausiai kvėpavimas atsistato savaime, tačiau kartais tenka jį vienaip ar kitaip skatinti: paglostyti naujagimio nugarą, paplekšnoti per padukus ar tiesiog pajudinti lovelę. Apnėjoms gydyti, skatinant naujagimio kvėpavimo centrą, skiriamas medikamentas kofeinas, kuris gali būti vartojamas per burną arba suleidžiant į veną. Kartais, kai apnėjos būna gilios ir dažnos, naujagimį tenka prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparato. Apnėjų profilaktikai rekomenduojamas kengūros metodas, naudojami specialūs čiužinėliai, padedantys apsaugoti nuo kvėpavimo sustojimo.
Stebėti nustojusį kvėpuoti kūdikį tėvams atrodo grėsminga, vis dėlto reikia pasistengti nepanikuoti. Reikėtų žinoti, kad neišnešioti naujagimiai gali turėti gerokai ilgesnes kvėpavimo pauzes nei suaugusieji be žalingo poveikio. Atidžiai įvertinkite vaiką, ar patogiai guli, ar nepasikeitė odos spalva. Pabandykite patrinti savo kūdikio pėdutę švelniai, bet tvirtai. Tai paprastai paskatina kvėpavimą.
Cianozė
Ankstukų oda pirmosiomis valandomis po gimimo atrodo mėlyno atspalvio, ypač jei jiems šalta. Jei vaiko rankų ir kojų pirštai yra švelniai melsvos spalvos, gydytojai tai vadina periferine cianoze, kurią sukelia nebrandi kraujotakos kontrolės sistema. Visai kitaip, jei kūdikio oda yra melsvo atspalvio aplink burną, melsvas liežuvis, lūpos arba apskritai visa odos spalva yra melsvai rožinė, kitaip vadinama „sutemų”. Tada galimai mažylis turi sunkesnę problemą - centrinę cianozę. Jei problemos priežastis yra apnėja, kad paskatintų kvėpavimą, švelniai patrins kūdikio pėdas. Jeigu kvėpavimo problema yra sunkesnė, gali duoti papildomai deguonies.
Naujagimių Gelta
Net 80-90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Tik gimęs vaikutis pradeda kvėpuoti plaučiais, todėl jo organizmui nereikia gausybės eritrocitų, kurie motinos įsčiose aprūpindavo jį deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurį organizmas turi pašalinti. Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai nebrandesni. Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Vaikučiui pagelsta oda ir akių obuoliai. Ši būklė vadinama fiziologine naujagimių gelta, ji neišnešiotam mažyliui labiausiai išryškėja 3-5 gyvenimo dieną.
Dažniausiai dėl geltos baimintis nereikia, nes tai yra ne liga, o tranzityvioji, kitaip tariant, praeinamoji naujagimių būklė, kurių būna ne viena. Jei mažylis pagelsta pirmą parą, gelta ryškėja greitai, nustatomas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje, būtina gydyti. Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais - vadinamąja fototerapija. Dėl mėlynosios šviesos poveikio bilirubinas žymiai lengviau bei greičiau pasišalina iš organizmo. Tai saugus ir efektyvus naujagimių geltos gydymo būdas.
Plaučių Vystymasis
Plaučių vystymasis prasideda trečią gestacijos savaitę ir priklausomai nuo amžiaus toliau vystosi per penkias tarpusavyje persidengiančias fazes: embrioninė, pseudoliaukinė, kanalikulinė, galinių maišelių ir alveolinė. Trūkstant surfaktanto gali kilti sunkus kvėpavimo nepakankamumas. Po 24 nėštumo savaitės jau galima pradėti brandinti vaisiaus plaučius bei skatinti surfaktanto gamybą, skiriant motinai gliukokortikoidų. Taigi nuo 24 sav. vaisius gali išgyventi. Gimus prieš laiką, alveolių skaičius priklausomai nuo gestacinio amžiaus būna mažas, todėl gali sutrikti kvėpavimo funkcija.
Po gimimo plaučiai nenustoja vystytis, nors vis dar nesutariama, kokiu amžiaus tarpsniu šis procesas baigiasi. Iškart po gimimo dujų apykaitos vykdymą iš placentos perima plaučiai. Manoma, kad jau minėtas alveolinis vystymosi periodas, prasidėjęs 36 nėštumo savaitę, tęsiasi dar kelis pirmuosius gyvenimo metus. 85 proc. alveolizacijos proceso vyksta postnataliniu laikotarpiu. Jei naujagimis gimsta tarp 24 ir 32 savaičių, jo plaučių vystymasis vis dar yra galinio maišelio fazės. Todėl dar nebūna pasibaigęs alveolinių maišelių ir takų dalijimasis į alveoles, taip pat dar nėra iki galo susiformavęs kapiliarų tinklas. Be to, surfaktanto sistema dar nefunkcionuoja visavertiškai. Visi šie veiksniai lemia dujų apykaitos sutrikimus.
Bronchopulmoninė Displazija (BPD)
Bronchopulmoninė displazija (BPD) - lėtinė naujagimių plaučių liga, sukelta neišnešiotumo, pasižyminti dideliu sergamumu bei mirtingumu. Dėl alveolinės hipoventiliacijos, sutrikusios dujų apykaitos, hipoksemijos ir hiperkapnijos padidėja kvėpavimo darbas bei paryškėja dispnėjos simptomai. Tai gali sukelti plautinę hipertenziją, padidėjusį kvėpavimo takų hiperreaktyvumą, pabloginti plaučių funkciją bei plaučių imuninį atsaką, dėl to didėja infekcijų rizika.
Lėtinės Obstrukcinės Plaučių Ligos
Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, tokios kaip astma ar LOPL, yra plačiai paplitusios. Priešlaikinis gimimas yra vienas iš ankstyvųjų veiksnių, galintis sukelti obstrukcinę plaučių ligą vėlesniame amžiuje. Nėra visiškai aišku, kaip rizikos veiksniai, veikdami vaisiaus ir ankstyvuoju postnataliniu periodu, sukelia lėtinę obstrukcinę plaučių ligą vyresniame amžiuje. Veikdami kritinių plaučių vystymosi fazių metu, šie veiksniai gali keisti plaučių struktūrą ir metabolizmą, sukelti netinkamą atsaką į žalojančius veiksnius.
Astma
Astma - tai lėtinė kvėpavimo takų uždegimo liga, kurios paplitimas pasaulyje yra labai opi problema. Manoma, kad neišnešiotumas yra vienas iš veiksnių, didinančių astmos atsiradimo riziką, tačiau vis dar tebėra daug neatsakytų klausimų šia tema. Tyrimai rodo, kad mažesnis gestacinis amžius gimimo metu ir didesnis svorio prieaugis kūdikystėje yra susiję tiek su švokštimo, tiek su didesne astmos rizika. Didžiausia astmos rizika buvo nustatyta vaikams, kurie gimė nesulaukę 32 savaičių ir po to buvusiu dideliu svorio prieaugiu.
Lėtinė Obstrukcinė Plaučių Liga (LOPL)
Literatūroje pateikiama vis daugiau naujų įrodymų, kad lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) negali būti paaiškinama vien tik vyresniu amžiumi ar rūkymu, taigi reikia ieškoti kitų svarbių veiksnių išsivystyti šiai ligai. Priešlaikinis gimimas yra vienas iš rizikos veiksnių vystytis lėtinei kvėpavimo takų ligai. Mokslininkai ieško vis daugiau sąsajų tarp neišnešiotumo ir LOPL išsivystymo suaugus.
Ankstyvas Naujagimių Sepsis
Ankstyvas naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimio sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta daugiau nei 1 milijonas naujagimių, 42% iš jų per pirmą gyvenimo savaitę. Dažniausias ankstyvos naujagimių infekcijos sukėlėjas yra B grupės streptokokas. Žinant, kad gimdanti moteris yra BGS nešiotoja, stacionare jai bus skirti antibiotikai, galintys pilnai ar iš dalies apsaugoti naujagimį.
Vitaminas K ir Hemoraginė Liga
Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, jo atsargos tik gimusio naujagimio kepenyse yra labai mažos, todėl rizika kraujuoti po gimimo yra labai didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama. Naujagimių žarnyne bakterijų atsiranda per pirmąsias gyvenimo savaites, todėl pirmomis dienomis po gimimo vitamino K organizme trūksta ir dėl jo trūkumo gali prasidėti kraujavimas. Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai. Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti.
Motinos Pienas
Motinos pienas (MP) - vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmų 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas, atitinka naujagimio poreikius. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam gyvenimui. Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda taip greit, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val. po gimimo. Naujagimis žindomas pagal poreikį, tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis, tačiau pirmomis paromis po gimimo naujagimiai turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau kaip 8 -12 kartų per parą ir ne trumpiau kaip 30-40 min. vieną krūtį. Kuo motinos organizmas gaus daugiau signalų iš savo naujagimio, tuo sklandžiau vyks pieno gamyba, jo gausės, susireguliuos pieno pasiūlos ir paklausos mechanizmas, pavyks išvengti pieno sąstovio (laktostazės).
Jei naujagimis gimė per anksti, jei gimusiam naujagimiui nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, žindymas gali būti neįmanomas, kol naujagimis nepaaugs ir išmoks žįsti arba kol jo būklė nepagerės. Tuo atveju naujagimis maitinamas ištrauktu MP, jei reikia - pro skrandžio zondą. Neišnešiotam naujagimiui augti būtinas didesnis baltymo kiekis ir kaloringesnis maistas, todėl neretai MP reikia papildyti.
Naujagimių Gaivinimas
Prieš naujagimiui gimstant placenta tiekia deguonį ir maisto medžiagas į naujagimio kraują bei pašalina iš jo anglies dvideginį. Naujagimui gimus, deguonį į kraują tiekia ir anglies dvideginį iš jo pašalina plaučiai. Dauguma naujagimių šį etapą pereina sklandžiai, be pagalbos. Kai kuriems naujagimiams reikia padėti palaikyti atvirus kvėpavimo takus, kvėpuoti, užtikrinti kraujotaką. Kiekvienas tolesnis gaivinimo veiksmas atliekamas vertinant naujagimio būklę kas 30 sek. Gaivinimas gali būti nutrauktas, jei širdis nepradeda plakti daugiau kaip po 10 min. Po gaivinimo, jei prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos arba krūtinės ląstos paspaudimų bei medikamentų, naujagimio būklė gali išlikti labai sunki.
Anemija (Mažakraujystė)
Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus. Kaulų čiulpuose per pirmasias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du - tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste. Ji negydoma. Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai.
žymės: #Naujagimio
Panašus:
- Megztas vokelis naujagimiui: šiluma ir jaukumas pirmosiomis dienomis
- Sveikinimai sulaukus naujagimio: gražiausi žodžiai ir originalios idėjos
- Dovana Naujagimio Mamai: Praktiški ir Atmintini Patarimai
- Neįtikėtina kiaušinių marginimo pynimo technika – išmokite žingsnis po žingsnio!
- Sužinokite, kodėl išmatų nelaikymas po gimdymo vyksta ir kaip efektyviai gydyti!