Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Konsultuodama tėvus dėl kūdikio raidos, sulaukiu klausimų dėl gulėjimo ant pilvo: nuo kada galima jau guldyti ant pilvo? Kiek laiko laikyti ant pilvo? Kaip turi gulėti ant pilvo? Kada turi pakelti ir išlaikyti galvutę? Jei labai lošia atgal galvą, ar verta sunerimti? Ką daryti, jei virsta ant šono gulėdamas ant pilvo?

Gulėjimo ant pilvo svarba

Didžiąją dalį pirmąjį savo gyvenimo pusmetį kūdikis turėtų praleisti ant pilvo. Juk pagal naujausias rekomendacijas dar gimdykloje naujagimis uždedamas mamai ant pilvo (ne krūtinės!), ir laukiama kol jis pats nušliaužia iki krūties ir pradeda žįsti.

Kūdikio raida gulint ant pilvo

Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimis galvą nuolat kelia įstrižai iš šono. Ji keletą sekundžių svirduliuoja ties vidurio linija, o kampas tarp veido ir pagrindo linijos sudaro maždaug 20-30 laipsnių. Gulėdamas ant pilvo galūnes laiko visiškai suriestas, t. y. Gulėdamas ant pilvo pasuka galvą iš vidurio linijos į šoną (dažniausiai į šviesos šaltinį) ir įstengia ją akimirkai šonu kilstelėti. Gulėdamas ant pilvo turi refleksinius rėpliojimo judesius. Jei padus paremiame pakaitomis su savo plaštakomis (duodame atramą), naujagimis rėpliojimą primenančiais judesiais ant slidaus pagrindo pasistumia. Mažiausiai 3 sekundes išlaiko pakeltą galvą.

Pakelti galvą mažiausiai 45 laispnių kampu, apytiksliai atitinka 5 cm atstumą tarp smakro ir pagrindo. Tai gali padaryti apie 90 proc. Laiko galvą pakeltą ne mažiau kaip 10 sekundžių. Remiasi simetriškai dilbiais. Viršutinė krūtinės dalis šiek tiek pakelta, žastai prispausti prie šonų. Remiasi abiem dilbiais. Tvirtai remiasi dilbiais. Žastai iškišti į priekį taip, kad kampas tarp jų ir dilbių sudaro daugiau kaip 90 laipsnių kampą. Plaštakos pusiau atgniaužtos.

Pakeldamas rankas, nustoja rėmęsis dilbiais ir tuo pačiu metu pakeltomis kojomis atlieka pakartotinius tiesimo judesius. Liemuo ir stuburas ištiesiamas iki juosmens. Kūno svorį iš esmės dar tebelaiko pilvas. Kūdikis vis dažniau nustoja rėmęsis dilbiais ir ima suptis ant pilvo. Supantis jo galva, krūtinės ląsta ir rankos yra pakeltos aukštyn, o kojos atlieka simetriškus trūkčiojančius tiesimo judesius. Pečiai atitraukti nuo kaklo, rankos sulenktos, o plaštakos atgniaužtos.

Pakėlęs ranką aukštyn, kūdikis gali pasyviai persiversti ant nugaros dėl to, kad pakreipęs galvą, praranda pusiausvyrą. Ištiesęs rankas, remiasi pusiau arba visai atgniaužtomis plaštakomis. Liemuo ištiestas iki juosmens srities stuburo. Kūno svorį laiko plaštakos ir dubens sritis, nors daržnai dar ir apatinė pilvo dalis. Nuožulniai pakėlus pagrindą iš šono, atsiranda aukščiau esančios pusės rankos ir kojos atitraukimas (pusiausvyros reakcija). Mažiausiai 3 sekundes išlaiko ranką, pakeltą virš pagrindo. Kūdikiui viena ranka griebiant pasiūlytą žaisliuką, kitos rankos dilbis perima atramos funkciją.

Pasirengęs atsiremti rankomis. Patikrinti pasirengimą galima kūdikį laikant už liemens iš abiejų pusių, pakeliamas aukštyn ir staigiai leidžiamas žemyn. Vartosi, gulint ant pilvo sukasi ratu apie savo ašį. Pereinamoji fazė tarp 7-ojo ir 9-ojo mėnesių. Intensyviai mėgina judėti į priekį. Judėjimas gali būti labai individualus ir neatitikti tipiško šliaužimo arba ropojimo. Vis dar vyrauja judėjimas vietoje, pavyzdžiui, suriečiant ir ištiesiant visą kūną.

Tuo metu keletą sekundžių kūną išlaiko plaštakos ir kojos (keliai): keturpėsčia padėtis. Kai kurie šio amžiaus kūdikiai jau gali atsistoti ant keturių ir šioje padėtyje suptis, t. y. Šliaužia. Šliaužimas į priekį sulenktomis rankomis ir alkūnėmis. Kita kūno dalis tempiama pagrindu iš paskos. Kojos dažniausiai beveik ištiestos, tačiau kartais neryškūs pakaitomis abiem kojomis atliekami judesiai gali padėti šliaužti. Iš pradžių šliaužiant dažniausiai krypstama į šoną (slenka ratu), o vėliau pajudama į priekį.

Sūpuojasi, remdamasis plaštakomis ir keliais. Pasirėmęs rankomis, kūdikis jomis pasistumia atgal taip, kad sėdmenys atsiduria ant blauzdų. Vidutiniškai ištiesus kelius ir klubų sąnarius, pasikelia sėdmenys, ir kūnas atsiduria ant plaštakų ir kelių (stovėsena ant keturių). Ropoja ant plaštakų ir kelių kryžminės koordinacijos būdu. Ropojimas jau turi būti koordinuotas, t.y. vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu tokiu ritmu: kairė koja-dešinė ranka-dešinė ranka-kairė koja ir t.t.

Apibendrinant pirmųjų kūdikio metų gulėjimo ant pilvo dinamiką, tiek gulėjimas ant pilvo, sukimasis apie savo ašį, tiek šliaužimas padeda sustiprinti pečių juostos, ropojimas - dubens raumenis. Būtent ropojimas yra pradinis savarankiško vaikščiojimo pradžia, nes pečių juosta ir dubuo imituoja eisenos modelį, tik šiuo atveju horizontalioje padėtyje. Ropojimas skatina kūdikį mąstyti, priimti ir apdoroti informaciją. Juk norite, kad kūdikis būtų protingas, kūrybingas.

Teisingas kūdikio nešiojimas

Augindama antrą vaikelį, pastebėjau, kad teisingai nešiojant ir laikant kūdikį nuo pirmų dienų, padėsime kūdikiui išvengti tokių motorinės raidos sutrikimų, kaip padėties ir judesių asimetrijos, plokščias pakaušis, asimetriškai nugulėta galva. Pagrindinė taisyklė, kurią turite prisiminti nešiodami kūdikį - NEKRATYKITE IR NEJUDINKITE SAVO RANKŲ (tokiu atveju yra kratomos kūdikio smegenys). JŪSŲ RANKOS TURI BŪTI VISADA RAMIOS. Jei norite nuraminti kūdikį, tuomet judinkite liemenį apie savo ašį, tupinėkite, vaikščiokite lėtais, ilgais žingsniais.

Pirmąjį mėnesį, kol naujagimis dar silpnai kontroliuoja galvutę, pasiguldykite mažylį ant savo dilbio. Jūsų delnas turi būti ant vaikučio pilvuko. Kita ranka tarp kojyčių. Kai jau kūdikis pradeda kontroliuoti galvą, vieną savo ranką dėkite po kūdikio krūtine, kitą - tarp kojyčių ant pilvo. Galite kūdikį nešioti ir ant vienos rankos.

Jei norite, kad kūdikis po valgio atsirūgtų ir/arba matytų aplinką, tuomet kelkite jį ant savo peties. Abi kūdikio rankutės turi būti ant Jūsų pečių, vaikučio ir Jūsų ausys vienoje linijoje. Tos rankos ant kurio peties laikote kūdikį prilaikykite su savo pirštais galvutę, su savo nykščiu neleiskite vaikučio rankytei skleistis į šoną. Su priešinga ranka prilaikykite dubenį. Nepamirškite, kad nešiojant kūdikį reikia nuolat keisti puses.

Kai jau kudikėlis pradeda kontroliuoti vertikalioje padėtyje galvą, galite nešioti atsukę veidu nuo savęs. Atminkite, teisingos nešiojimo padėtys, tai raktas į sveiką ir sėkmingą vaiko vystymąsi.

Kaip išvengti plokščios galvytės sindromo

Kūdikio priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik stengiantis išvengti bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Spaudimas yra neišvengiamas. Svarbu! Subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis.

Subalansuotą spaudimą galima pavaizduoti piramide, kuri savo struktūra primena mitybos piramidę (viršuje tai, ką reikėtų vartoti saikingai, apačioje daugiausiai vartotini dalykai). Šioje piramidėje raudona spalva pavaizduotos pozicijos, kuriose kūdikiai dažnai praleidžia daugiausia laiko ir kurios pasižymi spaudimu į tą pačią vietą, t,y. miegantis lovelėje, besisupantis gultuke (įrangos naudojimas) ar besispardantis ant lavinamojo kilimėlio (guli ant nugaros ir žiūri į viršų) kūdikis, patiria spaudimą į tą pačią kaukolės vietą.

Ši piramidė neapibrėžia konkrečių laiko intervalų, kiek kūdikis turėtų gulėti ant pilvuko ar miegoti ant nugaros. Saugus kūdikio miegas yra svarbiausias, kadangi šioje pozicijoje jis praleidžia daugiausiai laiko.

Patarimai, kaip užtikrinti subalansuotą spaudimą:

  • Švelniai pakreipkite kūdikio galvą į kairę arba dešinę pusę kiekvieną kartą guldydami į lovelę.
  • Keiskite savo kūdikio padėty lovelėje, t.y. jeigu turite galimybę stebėti savo kūdikį, migdykite jį ant įvairių šonų. Jeigu kūdikis atsiverčia atgal ant nugaros, galite pakišti susuktą rankšluostį po šonu.
  • Nuo gimimo naudokite Mimos pagalves, kurios specialiai sukurtos kūdikiams migdyti ant nugaros.

Kūdikių priežiūrai skirta įranga (automobilinės kėdutės, gultukai, vibro kėdutės, supynės, pagalvės ir kt.) dažniausiai turi pusiau gulimą padėtį ir neužtikrina laisvų kūdikio judesių. Yra atlikta tyrimų, kurių metu paaiškėjo, kad kūdikiai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 val. įvairiose kūdikių priežiūros priemonėse. Visgi, jeigu jūsų gyvenimo būdas ir įpročiai tokie, kad kūdikis turi praleisti daug laiko automobilinėje kėdutėje, rekomenduojame įsigyti specialią Mimos pagalvę, skirtą automobilinėms kėdutėms ir vežimėliams.

Kūdikio guldymas ant šonų yra labai svarbi padėtis, siekiant išvengti kreivos galvytės. Kūdikio galva - tai ne popieriaus lapas, taigi, jeigu kūdikis guldomas tik ant nugaros ir pilvuko, kaukolės kaulams trūksta šoninio spaudimo. Kūdikis ant abiejų šonų turėtų praleisti maždaug vienodai laiko. Guldymas ant šonų yra efektyvus tol, kol kūdikis nesivarto. Jei kūdikis dar mažas ir atsiverčia atsitiktinai, galite paremti jį suvyniotu rankšluosčiu ar net cukraus pakeliu!

Kūdikio guldymas ant pilvuko reikalingas ne tik tam, kad kūdikis išmoktų laikyti galvytę. Paguldytas ant pilvuko kūdikis stiprina krūtinės ir kaklo raumenis. Kaklo raumenys tvirtinasi prie kaukolės kaulų ir gali juos kreipti. Tvirti, vienodai abejose pusėse išsivystę kaklo raumenys, gražiai ir simetriškai kreipia kaukolės kaulus. Jeigu kūdikis turi vienoje pusėje silpnesnius kaklo raumenis, galvytė nevalingai gali svirti į tą pusę, tokiu atveju formuosis plagiocefalija (bus nugulėtas galvytės šonas).

Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį. Prisiminkite, kad vienas pagrindinių kūdikio galvytės nugulėjimo kaltininkų - vaikų priežiūrai skirta įranga. Naudokite ją tik tuomet, kai būtina.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar nešiojamas kūdikis neturi išreikštų padėčių, gal jam kur kas labiau patinka žiūrėti per kairį jūsų petį. Tai ženklas, kad yra atsiradęs raumenų disbalansas. Taip pat nešiodami kūdikį stenkitės tai daryti vienodai abejomis pusėmis. Dažnai tėvai nešioja kūdikius taip, kaip patogu jiems. t.y. guldo ant tos pačios rankos ar peties, nešioja tik keliomis padėtimis.

Kreivakaklystė

Kodėl kartais naujagimis gimsta su pakreipta galvyte į vieną pusę? Stebėdami naujagimį ar kūdikį galime įtarti kreivakaklystę, jeigu galva yra palenkta į vieną pusę (pažeisto kaklo raumens link), o veidas ir akys pasuktos į kitą pusę. Jeigu kaklo raumuo yra smarkiai pažeistas, net ir rankomis ne visada įmanoma pakreipti kūdikio galvytę į kitą pusę arba labai sunku tai padaryti.

Kreivakaklystė gali būti įgimta (dažniausiai vadinamoji raumeninė) ir įgyta (ją gali sukelti raumens uždegimas, neurologinės bėdos). Pirmoji - ydinga kūdikio padėtis mamos įsčiose. Pasitaiko, kad vaisius mamos pilvelyje įsitaiso netaisyklingai ir užspaudžia vieną kaklo raumenų, kurio reikia, kad pasuktų galvą. Antroji - sunkus gimdymas. Gimdant gali būti pažeistas vienas kūdikio galvos sukamųjų raumenų. Jis gali įplyšti, vėliau plyšimo vietoje atsiranda randas, o pats raumuo trumpėja ir kūdikis netaisyklingai laiko galvą. Dažnai ant pažeisto raumens susidaro kietas poodinis gumbelis.

Kreivakaklystę gali paskatinti ir regos sutrikimai, ypač žvairumas. Būtina nustatyti ne tik kreivakaklystę, bet ir surasti jos priežastį bei ją išgydyti. Tada vienos jo kūno pusės raumenų tonusas yra aukštesnis, kitos - žemesnis. Kartais kreivakaklystė išsivysto vėliau, todėl jei kyla įtarimų, kad mažylis netaisyklingai laiko galvą, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Labai svarbu žinoti kreivakaklystės priežastis. Jeigu ją sukelia raumens pažeidimai, dažniausiai yra gydoma specialia minkšta ortopedine apykakle. Tokią apykaklę kūdikis turi dėvėti nuolatos, negalima jos nuimti nakčiai ar tuomet, kad mažylis miega. Pasitaiko, tėvai, norėdami, kad mažylis patogiau miegotų, nuima apykaklę nakčiai, kai ji ypač reikalinga.

Gydant kreivakaklystę skiriama ir gydomoji mankšta, kurios tikslas - lėtai, be didesnės jėgos, ištempti sutrumpėjusį kaklo raumenį. Dažniausiai kreivakaklystė išgydoma mankštomis ir ortopedine pagalve, kurią kūdikis dėvi nuo gimimo maždaug iki metų. Paprastai operuojami metukų ar šiek tiek vyresni mažyliai, kuriems chirurginiu būdu yra išlaisvinamas galvos sukamasis raumuo. Uždelsus operuoti pažeistas raumuo yra išgydomas, tačiau veido deformacijos išlieka.

Pirmiausia atliekamas kineziterapinis įvertinimas (pasyvių ir aktyvių judesių amplitudę, raumenų įtempimą, raumenų jėgą ir stambiąją motoriką). Kineziterapeutas taip pat patikrins ar nėra kitų sutrikimų, kurios gali atsirasti kūdikiams turint kreivakaklystę pvz.: plagiocefalija arba brachiocefalija, klubo dispazija ir stuburo problemos.

Kai kuriose literatūrose rašoma, kad kreivakaklystė gali laikui bėgant išnykti savaime. Kineziterapeutė Gerda Jarukaitė teigia, kad reikalinga kūdikiui kineziterapeuto pagalba, kad galėtų toliau normaliai vystytis kūdikystėje ir vaikystėje. Nes neatpalaidavus kaklo raumenų gali atsirasti kitos problemos kai vaikas bus didesnis: stuburo deformacijos, kaklo raumenų sutrumpėjimas, kojos raumenų disbalansas, pėdos deformacija, stambios motorikos sutrikimas ir t.t.

Kaip laikyti naujagimį

Šiuo gyvenimo tarpsniu tai yra pačios trapiausios naujagimio kūno dalys. Galva yra gana sunki, o kaklo raumenys nėra pakankamai išvystyti, todėl reikalingas tinkamas prilaikymas. Naujagimiui augant galvos bei kaklo kontrolė gerėja, tačiau prilaikymas bus reikalingas beveik iki 3-4 mėnesių, su amžiumi pamažu mažinant atramą.

Laikymo būdai:

  1. Lopšio padėtis (laikymas glėbyje). Taip vienas patogiausių ir geriausių būdų laikyti naujagimį. Mažylis laikomas horizontaliai, krūtinės lygyje, viena ranka prilaiko mažylio nugarą bei sėdmenis, o kita ranka prilaiko kaklą bei galvą, alkūnės linkyje (labai tinka maitinimui bei odos prie odos kontaktui ("kengūros" metodui)).
  2. Laikymas prie pečių. Naujagimis pakeliamas vertikaliai prie peties, viena ranka prilaikoma kūdikio galva ir kaklas, o kita - užpakaliukas. Šioje padėtyje naujagimis ilsisi prigludęs prie jūsų (gera padėtis kūdikiui nuraminti, nes girdimas jūsų širdies plakimas ramina).
  3. Laikymas veido prieš veidą. Ši laikymo padėtis rekomenduojama, kai norite bendrauti su kūdikiu. Norėdami laikyti naujagimį „veido į veidą“ padėtyje, vieną ranką pakiškite po kūdikio galva ir kaklu, o kitą - po kūdikio nugara. Laikykite mažylį tiesiai priešais save, šiek tiek žemiau savo krūtinės. (labiau tinka šiek tiek vyresniems kūdikiams, kurie jau pradeda daugiau reaguoti į aplinką).
  4. Laikymas ant pilvuko. Tai laikymo padėtis, kai naujagimio pilvas remiasi į jūsų rankas. Paguldykite kūdikį pilvuku žemyn ant savo dilbio, galvą - ant alkūnės, kojos gulės ties delnu. Tai lengva laikymo padėtis, leidžianti kūdikiui po maitinimo atsirūgti ar atsikratyti dujų.
  5. Futbolio kamuolio laikymas. Mažylis paguldomas nugara ant jūsų rankos dilbio, ta pati ranka delnu prilaiko galvą ir kaklą. Laikanti ranka yra priglausta prie jūsų šono. Jei reikia - kita ranka papildomai prilaikome kūdikį ties galva ar kūnu.

Ką daryti, jei kūdikis ilgai nelaiko galvytės

Vaiko gimimas - didžiulė šventė šeimoje. Tačiau, ką daryti, jeigu pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius aptemdo nerimas dėl galvytės nelaikymo? Kur kreiptis ir, kokius pratimus atlikti pasakoja kineziterapeutė Austėja Gliaudytė. Kiekvieno gimusio vaiko vystymosi (judesių) raida yra individuali. Susirūpinti reikėtų, jeigu 4-5 mėnesių kūdikis galvos nenulaiko tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje.

Kūdikio galvos neišlaikymas 4-5 mėnesį yra signalas kreiptis į gydytojus, nes gimusio kūdikio judesio vystymasis prasideda nuo galvos išlaikymo, vėliau tikslesnių judesių (galvos nukreipimo į norimą pusę). Dar vėliau atsiranda judesiai rankose, krūtinėje, juosmenyje ir kojose. Todėl stebint galvos silpną išlaikymą gali būti sulėtėję ir kiti stambiosios motorikos judesiai.

Esant šioms problemoms galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas neurologą. Jeigu nutinka taip, kad neturite galimybės greitai patekti pas šį specialistą, rekomenduoju tuo pačiu metu susirasti profesionalų kineziterapeutą. Kol lauksite neurologo įvertinimo ir tolimesnių nurodymų, kineziterapeutas atsakys į visus rūpimus klausimus ir esant reikalui pradės stiprinančią programą. Apsilankymas pas kineziterapeutą būtinas tam, kad žinotumėte kaip atlikti pratimus padėsiančius kūdikiui. Pratimų išmokimas priklauso nuo kiekvieno tėvelio įgūdžio.

Mankštelės kūdikiui

Mankštelės priklauso nuo kūdikio amžiaus ir jo stambiosios motorikos raidos išsivystymo. Vystymasis paprastai progresuoja nuo galvos link pėdų. Pirmiausiai mažylis išmoksta valdyti galvą ir rankas, ir tik paskui - kojas bei pėdas. Dar anksčiau nei rankas ir pirščiukus jis išmoksta valdyti liemenį.

Svarbiausi kūdikių pasiekimai ir patarimai, kaip paspartinti vaiko motorinių įgūdžių formavimąsi:

  1. Galvytės laikymas

    Vienas pirmųjų dalykų, kurių išmokomi tėvai - tai prilaikyti kūdikio galvytę, nes jis pats to nesugeba padaryti maždaug iki 3 mėn. Sustiprėjus kaklo raumenims, jis išmoksta daryti „mini atsispaudimus“ - ima kelti galvą ir krūtinę. Sulaukęs 7 mėn, kūdikis jau mokės kontroliuoti galvą ir sugebės ją išlaikyti, kai sėdės jums ant kelių ar bus laikomas ant rankų.

    Patarimai, kaip padėti vaikui greičiau išmokti laikyti galvytę:

    • Keletą kartų per dieną paguldykite kūdikį ant žemės pilvuku žemyn ir leiskite jam praktikuotis.
    • Priešais kūdikį padėkite nedūžtantį veidrodėlį ar didelį paveikslą arba atsigulkite ant žemės veidu į jį.
  2. Siekimas ir sugriebimas

    Daugelis kūdikių pradeda mojuoti rankomis objekto kryptimi sulaukę maždaug 3 mėn, ir netrukus ištobulina šį impulsą. Dar po 2-3 mėn. mažyliai ne tik žiūri į objektą, bet ir jo siekia ir jį sugriebia. 8-9 mėn vaikas jau moka nykščiu ir smiliumi suimti smulkius objektus, pavyzdžiui, maisto trupinius (o taip pat ir dulkių bei purvo gumulėlius nuo grindų!). Stebėkite vaiką, nes jam smalsu visa tai paragauti.

    Patarimai, kurie padės vystyti kūdikio akies-rankos koordinaciją:

    • Virš vaiko lovytės pakabinkite žaisliukų, kad vaikui būtų stimulas jų siekti. Dėl saugumo juos nukabinkite iškart, kai vaikas išmoks sėdėti.
    • Kai kūdikis guli ant nugaros, paimkite žaisliuką ir iškelkite jam priešais akis (7-20 cm atstumu). Pamojuokite juo, kad kūdikis užsimanytų jo siekti.
    • Norėdami padėti savo 4 mėn. kūdikiui mokytis sugriebti objektus, duokite jam barškučių ar panašių saugių daiktų. Daiktai, kurie kratomi kelia garsą arba kuriuos malonu kišti į burnytę ir čiulpti, skatina vaiką mokytis tvirtai juos laikyti savo rankytėse.
    • Paguldykite kūdikį ant pilvo, o netoliese padėkite keletą žaisliukų. Leiskite mažyliui bandyti jų siekti.
  3. Apsivertimas

    Nulaikyti galvytę kūdikiai mokosi po truputį, o apsiverčia staiga ir kartais visiškai netikėtai. 4-5 mėn. kūdikis moka verstis tik į vieną pusę (nuo nugaros ant pilvo arba nuo pilvo ant nugaros). Verstis į kitą pusę jis tikriausiai išmoks tik sulaukęs 6-7 mėn.

    Patarimai, kaip paskatinti mažylį verstis:

    • Kai kūdikis mokosi verstis, drąsinkite jį (geriausia treniruotis ant grindų).
    • Šalia padėkite barškutį ar nedūžtantį veidrodėlį. Susidomėjęs vaikas gali bandyti verstis, kad geriau jį matytų.
  4. Sėdėjimas

    Išmokęs persiversti, netrukus kūdikis pradeda ir sėdėti. Kai taip nutinka, jis ima matyti pasaulį iš kitos perspektyvos. Smagu ne tik tėveliams, bet ir jam pačiam! 4 mėn. kūdikis gali sėdėti paramstytas, o 6 mėn mažyliui kartais jau pavyksta sėdėti ant aukštos kėdės. Dar nesulaukę 1-erių metų, mažyliai puikiai sėdi ir be tėvelių pagalbos.

    Patarimai, kaip padėti kūdikiui išmokti sėdėti:

    • Atsisėskite ant žemės sukryžiuotomis kojomis ir pasisodinkite vaiką veidu nuo savęs. Jūsų pilvas ir kojos bus puiki atrama jo nugarai.
    • Pasodinkite kūdikį ant įprastos ar U formos pagalvės ir leiskite pajusti, ką reiškia sėdėti (su jūsų pagalba).
  5. Šliaužiojimas ir vaikščiojimas

    Būdamas 8-13 mėn., jūsų vaikas išmoks judėti iš vieno taško į kitą. Šliaužiojimas ir vaikščiojimas tėvams dažnai atrodo kaip didžiausias fizinis kūdikio pasiekimas. Taip, tai labai smagus metas, bet nepamirškite, kad kiekvienas kūdikis vystosi skirtingai, savo paties tempu. Jei manote, kad kūdikis jau turėtų šliaužioti ar vaikščioti, bet to nedaro, pasikalbėkite su pediatru.

    Skatinkite kūdikį šliaužioti žaisdami šiuos paprastus žaidimus:

    • Šliaužkite paskui jį, sakydami: „Tuoj tave sučiupsiu!” Tada imkite šliaužti į kitą pusę, taip skatindami kūdikį jus sekti. Pasislėpkite už baldų ir leiskite jus „surasti“.
    • Sukurkite kliūčių ruožą. Pasirūpinkite, kad kambaryje būtų daiktų, per kuriuos, po kuriais ir aplink kuriuos galėtų šliaužioti jūsų kūdikis.

žymės: #Naujagimio

Panašus: