Alergija yra imuninės sistemos padidinto jautrumo reakcija į tam tikrą alergeną - išorės dirgiklį. Pastaraisiais dešimtmečiais alergijų mastai sparčiai didėja, o vaikystėje ši problema yra ypač dažna ir jautri. Alergija - tai nenormali žmogaus imuninės sistemos reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai gerai toleruojamos ir nėra pavojingos sveikatai. Šios medžiagos vadinamos alergenais.
Alergijos Priežastys Ir Paveldimumas
Šiuolaikinė genetika atsako į šį klausimą teigiamai, bet paveldėjimo mechanizmai nėra galutinai aiškūs. Iki šiol žinoma, kad alerginės ligos perduodamos šeimose. Apie 60-70 proc. sergančių alergija žmonių tarp artimesnių ar tolimesnių giminaičių turi sergančių bronchine astma, šienlige, maistine ar odos alergija.
Paveldimumo reikšmę alerginėms ligoms rodo mokslinių tyrimų rezultatai. Iš vaikų, kurių tėvai nesirgo alergija, 20 proc. gali susirgti alergine liga. Jeigu nors vienas iš tėvų serga, pavojus vaikams padidėja iki 50 proc. O jeigu alergijos požymių turi abu tėvai, tuomet gali susirgti 70 proc. Alerginė liga vaikams nebūtinai pasireiškia tais pačiais požymiais kaip tėvams ar seneliams: vieni gali sirgti bronchine astma, kiti šienlige ar odos alergija.
Alergijos požymiai sergantiems vaikams gali keistis. Pavyzdžiui, kūdikis serga egzema, vėliau jam atsiranda astma, o egzemos požymiai išnyksta. Taigi alerginių ligų paveldėjimas nereiškia, jog šeimoje sergama ta pačia liga, taip pat ir to, kad alerginis procesas gyvenimo eigoje nesikeičia.
Atopija Ir Alergizacija
Bendrais bruožais atopija galima apibudinti kaip tam tikrą įgimtą organizmo savybę, kai į įvairius maisto produktus, medžiagas bei dirginančius poveikius organizmas reaguoja alergine reakcija. Jeigu atopijos nėra, organizme šitie dirgikliai alerginės reakcijos nesukelia. Reikia pažymėti, kad ir vaikui, turinčiam atopija, ne visada atsiranda alergijos požymių. Optimaliomis gyvenimo sąlygomis jis gali niekada nesusirgti alergine liga.
Jeigu namuose, kur yra nuolatinis kontaktas su alergenais, gyvena du vaikai, tai alergine liga susirgs tas, kuris turi atopija. Kasdieninio gyvenimo pavyzdys- alergija gyvūnų plaukams. Vaikams, turintiems atopija, būtinai atsiras alergijos požymių nuo jų namuose gyvenančių katės ar šuns plaukų.
Kai kurie iš minėtų požymių yra būdingi ir atopijai. Mažo vaiko organizme fiziologinė disfunkcija sumuojasi su atopija. Toks organizmas alergizuojasi greičiau negu vyresniame amžiuje. Kūdikio svoris iki vienerių metų patrigubėja. Greitai didėjant svorio prieaugiui reikia daug daugiau maisto. Ne visai suvirškintas maistas ir jo apykaitos produktai gali būti alergenų šaltinis, juolab, kad virškinimo trakto gleivinė šiais vaiko metais yra pralaidesnė.
Maitinant naujagimį motinos pienu į organizmą patenkantys baltymai nėra svetimi ir nealergizuoja. Kai kurių mokslininkų nuomone, kuo anksčiau kūdikis pradedamas maitinti dirbtinai, tuo daugiau jo organizme atsiranda antikūnų pieno antigenams. Taigi kūdikių maitinimas motinos pienu užkerta kelią maisto alergijai.
Išorinės Aplinkos Veiksniai
Didžiausią poveikį turi alergenai - esantys ore, gaunami su maistu, vaistais, buityje naudojami cheminiai junginiai (skalbimo, valymo priemonės, kosmetika). Antroje vietoje yra dirginantys veiksniai, kurie pasunkina alerginės ligos eigą.
Daugelis stebėjimų patvirtina, kad meteorologinės sąlygos - temperatūra, drėgmė, vėjo kryptis - taip pat turi įtakos alergine liga sergančiam žmogui. Žolių žydėjimo metu, esant šiltam ir sausam orui, didėja žiedadulkių kiekis. Aplinka, kurioje vaikas praleidžia daugiausia laiko, yra namai, jei ten daug alergenų ir dirginančių veiksnių, jo savijauta blogėja. Dėl to alerginės ligos priežasčių pirmiausia reikia ieškoti jo namuose.
Emocinė Būklė Ir Alergija
Pastebėta, kad atopines ligas lydi padidėjusi vegetacinės nervų sistemos įtampa. Vegetacinės nervų sistemos veiklai turi įtakos žmogaus nuotaika. Susijaudinus pakinta vegetacinės nervų sistemos įtampa, pradeda ryškėti alerginės ligos klinika. Vaiko ir jo aplinkos emocinė būklė lemia alerginės ligos sunkumą, recidyvų dažnį.
Atidi, rūpestinga, rami tėvų globa sukelia vaikui saugumo jausmą, sumažina emocinę įtampą ir pašalina ligos paūmėjimą. Tačiau perdėtas tėvų rūpestingumas, nerimas, neryžtingumas persiduoda vaikui ir pablogina jo savijautą.
Pieno Netoleravimas Ir Alergija Pienui
Nuo pilvo dieglių iki vėmimo ir viduriavimo - pieno netoleravimo ir alergijos pienui simptomai labai panašūs. Kūdikiai gali būti alergiški pienui arba jo netoleruoti. Alergija pienui pasireiškia imunine organizmo reakcija į piene esantį vieną ar daugiau baltymų, o netoleravimo atveju imuninė sistema nedalyvauja. Netoleravimą sąlygoja organizmo negebėjimas susidoroti su tam tikromis piene esančiomis medžiagomis, tokiomis kaip laktozė.
Jeigu jūsų kūdikis alergiškas pienui, jis reaguos į mišinį karvės pieno pagrindu ir kartais, bet labai retai, į žindančios mamos pieną su jos suvalgytu maistu patekusius karvės pieno baltymus. Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra pilvo diegliai, vėmimas, viduriavimas, bėrimas, dilgėlinė, egzema ir apsunkintas kvėpavimas.
Deja, nėra vieno diagnostinio testo nustatyti alergiją karvės pienui ir dažnai reikia testų derinio arba kelių maisto produktų eliminavimo iš kūdikio mitybos, pakartotinai juos įtraukiant ir stebint nepageidaujamas reakcijas. Pateikdami jūsų kūdikio sveikata besirūpinančiam gydytojui kuo daugiau informacijos apie savo kūdikio simptomus, galite paspartinti diagnozės nustatymą.
Alergijos karvės pienui valdymas, tai bet kokio karvės pieno išėmimas iš kūdikio mitybos, todėl būtina atidžiai skaityti maisto etiketes ir sudėtį, nes pieno baltymai gali slypėti pačiose netikėčiausiose vietose. Jeigu jūsų kūdikis maitinamas mišiniu ir jam nustatyta alergija karvės pienui, jūsų gydytojas gali paskirti labai hidrolizuotą mišinį.
Retais atvejais jūsų kūdikis gali reaguoti į pieno baltymus, patenkančius iš jūsų maisto į pieną, kuriuo maitinate kūdikį. Tik apie 2 - 7,5 proc. kūdikių iki vienerių metų yra alergiški karvės pienui. Iki trejų metų daugumai vaikų alergijos pienui simptomai išnyksta, tačiau daliai ji gali tęstis iki kol jiems sukaks 6 - 8 metai.
Kūdikiui, kuris netoleruoja laktozės, paprastai pasireiškia ne tokios stiprios reakcijos lyginant su tais, kuriems nustatyta alergija karvės pieno baltymui. Kaip ir alergijos pienui atveju, laktozės netoleravimo simptomai gali būti viduriavimas, vėmimas ir pilvo diegliai, tačiau paprastai nebūna dilgėlinės arba apsunkinto kvėpavimo.
Viena dažniausių problemų pradėjus papildomą maitinimą - kūdikiui pasireiškia alergija. Kol kūdikis nėra ragavęs papildomo maisto, o valgo tik mamos pieną, tikėtina, kad jam alergija nepasireikš, nes mamos pienas nesukelia alergijos. Vis dėlto 0,5 proc. Alergija dažniausiai pasireiškia pradėjus maitinti pieno mišiniais, pagamintais karvės pieno pagrindu.
Alergijos Diagnostika
Prieš atliekant tyrimus, bus prašoma rašyti mitybos dienyną ir laikytis eliminacinės dietos. Tai trunka apie 2 savaites, kol alergijos simptomai susilpnėja arba išnyksta. Po to atliekamas provokacinis mėginys duodant kūdikiui nedidelį įtariamo produkto kiekį, prižiūrint gydytojui ir po truputį didinant produkto kiekį. Jei atsiranda alergijos simptomų, alergija įtariamam maisto produktui patvirtinama.
Odos dūrio mėginiai greito tipo alerginėms reakcijoms - tai specialia adatėle vidinio dilbio paviršiaus odoje atliekami dūriai, ant jų lašinamas standartizuotas alergeno ekstraktas (arba atliekami dūrio-dūrio mėginiai, kai nereikia lašinti, o jau dūrio metu alergenas patenka į organizmą), po 15 minučių vertinamas susidaręs spuogelis.
Galima kreiptis į privačias laboratorijas ir atlikti bendro Imuglobulino E (IgE) ir specifinių IgE tyrimą kraujo serume. Taip pat galima atlikti odos lopo mėginius (lėto tipo alerginėms reakcijoms) - ant nepažeistos nugaros odos 48 valandoms klijuojamas specialaus hipoalerginio pleistro lopas su hipoalerginio metalo dubenėliais, kuriuose yra įdėti natūralūs maisto alergenai. Reakcija vertinama po 48 valandų ir po 72 valandų. Nustačius alergizuojantį produktą, jis pašalinamas iš vaiko (ar žindančios motinos) raciono 6-12 mėnesių, po to vėl bandoma pamažu sugrąžinti produktą į dietą.
Tikroji alergija kūdikiams patvirtinama tyrimais gana retai - apie 10 proc. Mažyliams augant tik 3-6 proc. iš jų lieka alergiški iki 3-4 metų, vadinasi - 90-95 proc. kūdikių alergija praeina. Vos 2-3 proc. lieka alergiški iki mokyklinio amžiaus ir tik 1-2 proc. Vadinasi, teiginys, kad alergija išaugama, nėra iš piršto laužtas.
Kita vertus, net ir visiškai išnykus alergijos simptomams, negalima teigti, kad alergija niekada nebepasikartos. Vaikams iki 3 metų net 90 proc. alerginių reakcijų sukelia karvės ar ožkos pienas (90 proc. alergiškų karvės pienui vaikų yra alergiški ir ožkos pienui, 35 proc. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems 85 proc. alerginių reakcijų sukelia žemės riešutai, žuvys, vėžiagyviai, lazdyno riešutai, šokoladas. Alergija žuviai ir žemės riešutams dažnai išlieka visą gyvenimą, tačiau apie 20 proc.
Paprastai alergijos forma priklauso nuo vaiko amžiaus. Vaikai iki 3-4 metų dažniausiai būna alergiški maistui. Darželinukams dažniau pasireiškia bronchų astma. Paauglius ir suaugusius žmones daugiau vargina šienligė. Tai viena į kitą pereinančios alergijos pasireiškimo formos, kurios gali būti ir atskirai, ir visos vienu metu. Kūdikiams iki metų 90 proc. atvejų alergija pasireiškia odos simptomais ir tik 6-8 proc. kvėpavimo takų ar virškinamojo trakto simptomais.
Taip pat žinokite, kad gaminant maistą kai kurie produktai tampa nebe tokie alergiški. Vaikas vieną kartą suvalgė braškių, ir nieko neatsitiko, o kai suvalgė antrą kartą, išbėrė. Laikotarpis tarp alergeno patekimo į organizmą ir alergijos pasireiškimo vadinasi sensibilizacijos periodu. Polinkį sirgti alerginėmis ligomis lemia įgimti pakitę genai. Jau atrasta apie 20 pakitusių genų, lemiančių alergines ligas.
Atopinis Dermatitas
Atopinis dermatitas skirstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų pagal tai, kiek išberta oda, ar ji šlapiuoja, ar yra šašų. Pažeistas atopinio dermatito odos vietas reikia nuolatos tepti tam skirtais gydomaisiais tepalais. Kartais gydytojas skiria, o tėvai išbando keletą tepalų rūšių, kol atranda veiksmingiausią būtent jų vaikui.
Vis dėlto, jei atopinio dermatito stadija yra sunki, gydytoja gali skirti tepalo su hormonais. Tėvai tuomet pamato, kad odelė greitai apgyja, įsidėmi tepalo pavadinimą ir po to perka bei tepa savavališkai. Tiesa, hormoninis tepalas veikia greitai, bet tai neišsprendžia problemos, o kartais gali daugiau pakenkti nei padėti, nes oda labai suplonėja, tampa negyvybinga, nebegali atsistatyti pati. Kitaip tariant, hormoniniai tepalai yra tik gaisro gesinimo priemonė. Jais negalima piktnaudžiauti.
Kai atopinio dermatito paūmėjimas praeina, pakanka naudoti drėkinamuosius tepalus - emolientus. Pažeista oda yra tarsi rėtis - iš jos lengvai pasišalina drėgmė, į organizmą iš išorės lengviau praeina virusai ir bakterijos. Todėl tokiai odai reikia padėti - keletą kartų per dieną tepti drėkinančia priemone.
Atopiniam dermatitui gydyti netinka priemonės iš prekybos centrų. Paprasti kremai, kurie sudėti prekybos centrų lentynose, nebūna aukštos kokybės, jie prikvėpinti, su parabenais. Kūdikio drabužėlius, patalynę reikėtų skalbti antialerginiais milteliais arba ūkiniu muilu, nenaudoti jokių minkštiklių ir kvapų. Jei mėgstate vaikelį pasiguldyti į savo lovą, tai ir savo patalynę turite skalbti tais pačiais milteliais. Drabužėliai, ypač tie, kurie liečiasi prie odelės, turėtų būti medvilniniai ir šviesių spalvų. Kambaryje, kur vaikutis miega, neturėtų būti kilimų, gėlių, grindis reikia dažnai valyti drėgna šluoste.
Alerginės Ligos Ir Jų Dažnumas
Dažniausios alerginės vaikų ligos yra alerginis rinitas, dar vadinamas alergine sloga, su alergija susijęs atopinis dermatitas, vis dažnesnėmis tampa alergija maistui, bronchų astma. Alerginis rinitas paveikia apie 10-30 proc. vaikų, atopinis dermatitas diagnozuojamas maždaug 15-20 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, maisto alergija pasireiškia apie 6-8 proc. vaikų iki 3 metų, o bronchų astma nustatoma 5-10 proc.
Alerginė reakcija yra vienkartinis epizodas, kuris įvyksta ūmiai arba gali būti lėtinio tipo. O alerginė liga yra ilgalaikė problema. Alerginės ligos dažniau vargina vaikus, kurių tėvai alergiški. Alergijai atsirasti įtakos gali turėti ir aplinka, gyvenimo būdas, tarša, mityba, kai vaiko imuninė sistema į natūraliai esančius alergenus reaguoja kaip į svetimkūnius.
Šiuo metu duomenų, kad alergenų reikėtų saugotis dar prieš vaikelio gimimą, nėra. Specifinių papildų, kurie galėtų sumažinti alergijos riziką būsimai atžalai, vartojimas taip pat nėra įrodytas.
Kaip Atpažinti Alergiją Ir Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Alerginis mechanizmas yra sudėtingas, o alerginės reakcijos visuomet individualios. Kai kurios mamos tuoj po gimdymo išgirsta: jūsų vaikas alergiškas. Tiesa, taip nutinka retai. Naujagimiams ir kūdikiams kvėpavimo takų alergijų įprastai nebūna, juos dažniau vargina alergija maistui. Sausa, paraudusi, pašiurkštėjusi odelė, atsiradę bėrimai, pilvo diegliukai gali būti ne tik alergijos simptomai, bet ir kitų problemų pranašai.
Vienas iš svarbiausių alergijos diagnostikos faktorių - žinomas alergenas. Kalbant apie alergines maisto reakcijas, reikia prisiminti, kad alergizuojantis produktas turi būti labai dažnai vartojamas. Jeigu tam tikras produktas yra kasdienės mitybos dalis ir tik kartą atsirado bėrimas, mažai tikėtina, kad jis gali būti alergijos priežastimi.
Atopinis dermatitas yra odos liga, nors labai susijusi su alergine patologija. Vaikams, kuriems diagnozuotas vidutinis ar sunkus atopinis dermatitas, ypač jei sunkiai sekasi gydyti, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju vaikų alergologu, nes alergija gali būti viena, bet ne vienintelė iš priežasčių, kuri gali paūminti bėrimus.
Jeigu vaikas vartoja priešalerginius vaistus, juos reikėtų nutraukti bent prieš 5 dienas iki konsultacijos, žinoma, jeigu tai įmanoma. Kai kurie testai negali būti atliekami tol, kol yra priešalerginių vaistų poveikis.
Alerginiai Tyrimai Vaikams
Alergenų yra be galo daug. Gydytojas alergologas turi parinkti alergenus, kurie konkrečiai aktualūs būtent tam pacientui, t. y. pacientas galėjo būti su jais susidūręs: valgęs, įkvėpęs, gal buvo reakcija vienam ar kitam vaistui, vabzdžio įgėlimui. Nėra tikslo tirti to, su kuo negalėjo būti kontakto, todėl pirmaisiais mėnesiais alerginių tyrimų vengiama, dažniausiai jie atliekami nuo 4 mėnesių amžiaus, kai jau planuojama vaikutį primaitinti. Tačiau jeigu yra labai patikimi anamnezės duomenys, tyrimus galima ir paankstinti.
Pagrindinė tendencija - testuoti tokius alergenus, kuriems reakcija jau yra įvykusi: vaikui davus pieno mišinio ar po mamos suvartotų tam tikrų produktų, kurie vaikui galėjo patekti per motinos pieną. Neretai ankstyvo ištyrimo metodas yra mamos eliminacinė dieta. Dažniausiai eliminuojami alergenai yra gyvulinis pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir riešutai.
Alergijos Gydymas
Alergijos su amžiumi linkusios kisti. Naudojamas tai apibūdinantis terminas - atopijos maršas, kai vaikams, kūdikystėje turėjusiems atopinio dermatito simptomus, vėliau išsivystė alerginis rinitas, o kai kuriems net ir bronchų astma. Liga gydyti pradedama kai tik vaikas suserga.
Pirmasis ir svarbiausias alerginių ligų gydymo būdas yra alergeno vengimas: dauguma alerginių ligų gali būti suvaldytos ar reikšmingai palengvinamos pašalinus alergeną. Tolesni alergijos gydymo žingsniai priklauso nuo konkrečios alerginės ligos. Vienas išskirtinių alerginių ligų gydymo metodų yra alergenų imunoterapija - tai tarsi organizmo pripratinimas prie alergeno, taikoma vaikams nuo 5 metų amžiaus. Standartinė šio gydymo trukmė 3-5 metai. Tai kasdienė namuose atliekama poliežuvinė imunoterapija - poliežuviniai purškalai. Dar taikoma ir poodinė terapija, kai į gydymo įstaigą atvykusiems pacientams vaistai suleidžiami į poodį.
Daugelį vaikų alerginių ligų gydo laikas. Alergenų specifinė imunoterapija gali iš esmės pakeisti ligos eigą ir kai kuriais atvejais net išgydyti. Ypač atopinį dermatitą - jis turi tendenciją būti „išaugtas“.
Mitai Apie Alergiją
- Mitas: Kai namuose nuo pat vaiko gimimo laikomas šuo ar katė, vaikas pripranta prie alergenų. Tai yra netiesa.
- Mitas: Svarbu sudaryti vaikui sterilias sąlygas. Perdėtas sterilumas, gausiai naudojama chemija ne tik nepadeda, bet sukuria sąlygas alergijoms vystytis.
Nebūtinai po kiekvieno susidūrimo su alergenu alergija stiprėja. Namuose turi būti antihistamininių (alergiją slopinančių) vaistų atsargų. Jeigu vaikas turi alerginių problemų, šių vaistų vertėtų turėti. Dėl antihistamininių vaistų vartojimo vertėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų parinkti tinkami vaistai, tinkama dozė. Profilaktinių alergijos tyrimų atlikti nepatariama. Galutinę alergijos diagnozę nustato gydytojas alergologas.
žymės: #Naujagimio
Panašus:
- Megztas vokelis naujagimiui: šiluma ir jaukumas pirmosiomis dienomis
- Sveikinimai sulaukus naujagimio: gražiausi žodžiai ir originalios idėjos
- Dovana Naujagimio Mamai: Praktiški ir Atmintini Patarimai
- Spalvoti vištų kiaušiniai: Įdomiausios veislės ir jų paslaptys
- Neįtikėtini Patarimai: Kaip Palengvinti Kūdikių Dieglius ir Ką Valgyti