Pirmąją gyvenimo savaitę mažylis adaptuojasi prie naujos aplinkos. Reikia stebėti naujagimio elgesį. Naujagimiai žagsi, čiaudi - dažniausiai tai normali būsena.
Odos pokyčiai naujagimiams
Naujagimiai gimsta raudoni, oda būna padengta riebiu, į varškę panašiu tepalu. Odoje ant kaktos, viršutinių vokų, popakaušinėje duobutėje gali būti rausvų dėmių - „gandro žnybis“, „angelo pabučiavimas“.
Pirmosiomis savaitėmis būna aktyvi riebalinių liaukų sekrecija, liaukų kanalėliai užsikemša, todėl 60-80 proc. naujagimių ant nosies sparnelių, kaktos, smakro atsiranda 1-2 mm skersmens baltai gelsvų mazgelių.
Trumpalaikiai bėrimai
Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybinės eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo.
Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami.
Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo.
Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).
Dažniausios naujagimių odos būklės:
- Naujagimių aknė (baltieji spuogai, lot.
- Prakaitinis išbėrimas (lot.
- Naujagimių toksinė eritema (lot.
- Naujagimių raudonė (lot.
- ,,Gandro žnybis” (lot.
- Naujagimių pleiskanojimas (lot.
Naujagimių odos būklių diagnozavimui dažniausiai pakanka duomenų iš paciento apžiūros ir tėvų apklausos. Visoms šioms odos būklėms būdinga tai, jog jos yra normali naujagimio organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, todėl dažniausiai nereikalauja specifinio gydymo ir praeina savaime. Svarbu teisingai jas atpažinti ir nesumaišyti su reikalaujančiomis gydymo būklėmis.
Bėrimų priežastys ir gydymas
Toksinė naujagimių eritema
Būdinga net 31-72% išnešiotų naujagimių, o neišnešiotiems pasitaiko rečiau. Šiai naujagimių odos būklei būdingas bėrimas daugybinėmis raudonomis dėmelėmis ir papulėmis (1-3 mm dydžio), kurios greitai virsta pūlinukais ant paraudusio pagrindo. Labiausiai beria liemenį, žastus ir šlaunis, o delnai su padais lieka nepažeisti.
Kartais vaikas jau gimsta išbertas, visgi dažniausiai išberia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Toksinė naujagimių eritema diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kartais atliekama mikroskopinis ištyrimas, nors dažniausiai tai nereikalinga. Esant reikalui (ypač, jei bėrimo vaizdas netipinis) atliekamas pasėlis.
Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė
Kiek rečiau sutinkama odos būklė nei toksinė naujagimių eritema, ir dažnesnė tamsaus gymio vaikams. Diagnozė nustatoma remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Kaip ir toksinės naujagimių eritemos atveju, galima atlikti mikroskopinį tyrimą, tačiau jis nebūtinas.
Naujagimių aknė
Būdinga apie 20% visų naujagimių ir neturi šeimyninio polinkio. Anksčiau buvo manyta, kad naujagimių aknę sukelia riebalinių liaukų stimuliacija (motinos ir endogeniniai androgenai), tačiau dabar dauguma mokslininkų pradėjo abejoti šia hipoteze. Dažniausiai naujagimių aknė išryškėja 3-iąją gyvenimo savaitę.
Gydymui užtenka kasdienio prausimo švelniu muilu ir vandeniu, taip pat rekomenduojama vengti tepalų, aliejų ir losjonų. Kito papildomo gydymo dažniausiai neprireikia, nes bėrimai pranyksta savaime, be randų, 4-ių mėnesių bėgyje.
Kūdikių aknė
Tai kitas nozologinis vienetas, t. .y, ne ta pati liga, kaip naujagimių aknė. Ji pasireiškia 3-4-ą gyvenimo mėnesį. Kūdikių aknė dažnesnė berniukams, ji atsiranda dėl riebalinių liaukų hiperplazijos. Klinikiniai simptomai panašūs į naujagimių aknės, tik kiek sunkesni - būdingi komedonai, uždegiminės papulės ir pūlinukai, kartais veidelyje formuojasi mazgai.
Kartais prireikia gydymo, kadangi bėrimai ilgai savaime nepraeina ir gali sugyti palikdami randelius (priešingai negu naujagimių aknė). Kai uždegimas silpnas ar vidutinio sunkumo, skiriami silpni keratolitiniai preparatai (pvz., benzoilperoksidas), vietiniai antibiotikai (pvz., eritromicinas, klindamicinas) ar vietiniai retinoidai.
Prieš pradedant gydymą vietiniais vaistais, tėvams duodama instrukcija, kaip patikrinti odos reakciją į tą ar kitą medikamentą (mėginį reikia atlikti prieš tepant didesnius odos plotus). Iš pradžių vaistai tepami kas antrą dieną, vėliau - kasdien (jeigu gerai toleruojami).
Prakaitinė
Dažnas reiškinys, ypač gyvenantiems šilto klimato sąlygomis. Prakaitinė atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas. Retai kada prakaitinė būna gimimo metu. Dažniausiai atsiranda per pirmąją gyvenimo savaitę, ir yra ypač susijusi su šilta aplinka, pvz., buvimu inkubatoriuje, gausiu aprengimu, karščiavimu. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Odos mikroskopija galima, bet dažniausiai nebūtina.
Prakaitinis bėrimas gali būti įvairus, pradedant nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Nuprausus bėrimų vietas galima tepti mažylių odos priežiūrai skirtais specialiais kremais.
Svarbiausia, kad kūdikis visą laiką būtų švarus, saikingai aprengtas, neperkaistų ir nesikasytų spuogelių, kurie per kelias dienas išnyksta. Bėrimui sustiprėjus, plečiantis, būtina kreiptis į gydytoją.
Kitos odos būklės
- Naujagimių akropustuliozė: Gerybinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė, kuriai būdinga lėtinė eiga.
- Miliumai: Balti „spuogeliai“, kurie atsiranda dėl keratino ir riebalų sankaupų plauko folikule.
- Pūslės, atsiradusios dėl čiulpimo: Neuždegiminės kilmės, ovalios formos, storų sienų, pripildytos sterilaus skysčio pūslės ant riešo ar rankų pirštų.
- Marmurinė oda: Simetrinis, tinklinis odos spalvos pakitimas, labiausiai išreikštas galūnėse ir liemens srityje, sukeliamas odos kraujagyslių atsako į šaltą aplinką.
- Arlekino spalvos pokytis: Intensyvus paraudimas to šono, ant kurio gulima, o kita pusė pastebimai pabąla.
- Įgimta dermos melanocitozė („Mongolo“ dėmė): Mėlynai-pilkos spalvos dėmė, dažniausiai atsirandanti kryžkaulio - sėdmenų srityje.
- Bronzinio vaiko sindromas: Viso kūno odos pilkai rudos spalvos pasikeitimas, praėjus 1-7 dienos nuo fototerapijos.
- Seborėjinis dermatitas: Odos paraudimas ir riebios, gelsvos pleiskanos, gali berti ne tik galvos odą, bet ir veidą, ausis, kaklą, vystyklų sritį.
- Riebalinis apgamas: Įgimtas darinys, dažniausiai pastebimas ant veido ar skalpo.
- Įgimta odos aplazija: Lokali odos stoka.
- Erozinė pustulinė skalpo dermatozė: Pūlingi, eroziniai, šašais padengti bėrimai skalpo srityje.
- Gerybinė skalpo histiocitozė: Smulkios, gelsvai raudonos ar gelsvai rudos dėmės galvos ir kaklo srityje.
Kada kreiptis į gydytoją?
Visada kreipkitės į gydytoją, jeigu naujagimio gelta tęsiasi ilgiau nei 14 dienų. Stebėkite naujagimio būklę, kaip jis žinda ir miega, atkreipkite dėmesį, kokia šlapimo ir išmatų spalva.
Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei bėrimą lydi kūdikio negalavimas, dirglumas ar vangumas, karščiavimas ar apetito stoka.
žymės: #Naujagimio
Panašus:
- Naujagimio veido bėrimas: Sužinokite pagrindines priežastis ir efektyviausius gydymo būdus!
- Megztas vokelis naujagimiui: šiluma ir jaukumas pirmosiomis dienomis
- Sveikinimai sulaukus naujagimio: gražiausi žodžiai ir originalios idėjos
- 10 Neįtikėtinų Vaikų Skaitymo Skatinimo Būdų, Kuriuos Turite Išbandyti Dabar!
- Neįtikėtinai Įdomios Užduotys Vaikams: Lavinimas, Ugdymas ir Kūrybiškumo Skatinimas