Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių domisi naminių paukščių kiaušiniais ir juos vartoja. Vieni juos įsigyja iš prekeivių, besireklamuojančių skelbimų portaluose, socialiniuose tinkluose, kiti - tiesiai iš ūkių, turgelių.

Diskusijos apie kaimiškus kiaušinius

Socialinėje erdvėje verda diskusijos apie kaimiškus kiaušinius.

„Reklamos - daug. Visur rašoma, kad kiaušiniai - kaimiški, švieži, kokybiški ir skanūs. Teigiama, kad vištos lesinamos savais augintais grūdais, kad jos laikomos laisvai. Žinoma, rizikuojame, bandome, jei kiaušiniai būna skanūs, švieži, ir vėl perkame, rekomenduojame draugams“, - rašoma socialiniuose tinkluose.

Kainos ir pasiūla

Internetinėje erdvėje esančiuose skelbimuose matyti, kad didžiausia kaimiškų kiaušinių pasiūla yra Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Marijampolės rajonuose. Čia ir jų kaina didžiausia, už dešimt kiaušinių prašoma 2-3 Eur. Štai marijampolietis, reklamuojantis močiutės ūkio kiaušinius, nestokoja pagiriamų žodžių kokybiškam paukščių šėrimui ir priežiūrai.

Įvairių rūšių kiaušiniai

Brangūs ne tik suvalkietiški kaimiški kiaušiniai, bet ir žydros spalvos seladonų (Celadon) putpelių kiaušiniai. Vilniaus rajone gyvenančiam Sergėjui 10 spalvotų kiaušinėlių pavyksta parduoti po 10 Eur. Šiuo metu jis taiko 50 proc. nuolaidą ir už vieną kiaušinį prašo 0,50 Eur. „Žydros spalvos kiaušinėliai yra tokio pat dydžio, kaip ir kitų veislių putpelių kiaušiniai. Praeitais metais jų paklausa buvo itin didelė.

Ukmergės rajone vištų kiaušinių kaina svyruoja nuo 1,50 Eur iki 2 Eur. Didžiausia kiaušinių pasiūla - turgavietėse.

Pirkėjų patirtis turgavietėse

Kalbinti pirkėjai prasitarė, kad būtent turgavietėse ir vyksta negražūs „žaidimai“.

„Ieškome natūralių produktų. Kai kurių ūkininkų atvežti vištų kiaušiniai yra ženklinti, ant dėžučių yra parašyta iš kokio ūkio jie atvežti, yra pažymėtas jų galiojimo laikas. O kaip kiti? Jei pasiteiraujame pardavėjų, ar tai naminiai kiaušiniai, atsako, kad taip. Vienas vyras sakė laikantis 49 vištas, todėl kiaušinių neženklinantis. O jų kiekiai - dideli, prikrauta net pus4 „mikriuko“. Tad kaip mums žinoti, ar kiaušiniai naminiai, ar iš paukštyno, ar iš Lenkijos? Kaip juos atskirti? Kiek laiko jie galioja? Nemalonu, kai praėjus savaitei kitai, kai kuriuos kiaušinius tenka išmesti, nes jie jau būna netinkami vartojimui“, - sakė pašnekovai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kontrolė

Ūkininkai atsakė, kad tokia tvarka gyvuoja dėl to, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai prekeivius tikrina tik tuomet, kai gauna skundus.

„VMVT inspektoriai turėtų atvažiuoti tikrinti prekeivių apie tai net neinformavę turgavietės administracijos. O dabar yra daroma didžiausia klaida - pranešama administracijai. Tuomet prekeiviai apie tikrinimą įspėjami ir jie viską labai greitai susitvarko. Inspektoriai atvažiuoja, nieko blogo neranda ir išvažiuoja. O kodėl ūkininkai, jei jie sąžiningai dirba, bijo tikrinimų? Ko jiems bijoti? Manome, kad nesąžiningi pardavėjai, kurie atveža po pusę „mikriuko“ vadinamų „kaimiškų“ kiaušinių, turi būti kontroliuojami. Jie „naminiais“ kiaušiniais prekiauja jau 15 metų. Reikėtų minėtų pardavėjų produkciją atskirti nuo ūkininkų parduodamos produkcijos.

Ūkininkų iššūkiai

Paukščių ūkių šeimininkai teigė, jog išaugusios grūdų, elektros, dujų kainos lemia galutinio produkto savikainą. Todėl jiems skaudu, kad kiaušinių prekeiviai, kurie paukščių neaugina, paukštynų kiaušinius parduoda už tokią pat aukštą kainą, kaip ir naminius.

Vilniaus rajone paukščių ūkį prižiūrintis Vidmantas Krukonis sakė neįsivaizduojantis, ar ilgai paukštininkai šią veiklą temps. „Visi paukščių augintojai vargsta ir žiūri, kas bus toliau. Ar bus verta dirbti? Viskas stipriai pabrango. Pagalvokite, putpelių kiaušiniai prieš 8 metus kainavo tiek pat, kiek ir dabar, tačiau benzinas ir dyzelis pabrango pusantro karto. O pašarai? Apie juos nėra ką kalbėti. Jie dvigubai pabrango. Ūkininkai gamina savo pašarus, visaip sukasi, kad tik išgyventų“, - kalbėjo Vidmantas.

Jis teigė nežinantis, kokia konkurencinė kova vyksta turgavietėse, nes kiaušinius atiduodantis urmu tiesiai iš ūkio. Jų kaina priklauso nuo pakuotės ir nuo dydžio.

Pasak V. Kelmės rajone ūkininkaujantis Simonas Kačinauskas teigė, jog šiuo metu jį gelbsti savame ūkyje užauginti grūdai. Juos jis naudoja paukščių lesalams. Tačiau augant grūdų savikainai, neaišku, ar ateityje apsimokės auginti vištas ir pardavinėti kiaušinius.

„Laikau 50 vištų, todėl turgeliuose neprekiauju. Kiaušiniais aprūpinu savo pirkėjų ratą, kurie yra patenkinti kokybe.

Skuodo rajone paukščius prižiūrintis Romas Stonys atviravo, kad parduodamas vištų kiaušinius, jis šiek tiek prisiduria prie pensijos. Prekyba kiaušiniais šiame rajone - menka, juos perka tik Romo draugai ir pažįstami. Vietiniai žmonės kiaušinių nepageidauja, nes daugelis patys laiko vištas, o miestiečiai juos įsigyja parduotuvėse. Pasak pašnekovo, miestiečiams vienodai šviečia, ar kiaušiniai kaimiški, ar ne.

Panevėžio rajone paukščių ūkį turinti Sandra Stakelytė naminius kiaušinius pardavinėja Vilniaus turgeliuose ir Panevėžyje esančioje parduotuvėlėje. Ji kiaušiniais aprūpina ir tuos vartotojus, kurie ją susiranda per socialinius tinklus.

„Kiaušinių paklausa rinkoje didėja, todėl daugelis pirkėjų teiraujasi, kaip atskirti naminius, kaimiškus kiaušinius nuo kiaušinių, atvežtų iš paukštyno. Mano ūkio kiaušiniams yra suteiktas veterinarinis kodas, kuris yra dedamas ant kiaušinio, išduotas ir veterinarinio patvirtinimo numeris, kurį ūkiui suteikė VMVT. O tai reiškia, kad ta laikymo vieta yra veterinarijos tarnybos kontroliuojama. Ant pakuočių yra užklijuoti lipdukai, o ant jų yra nurodyta kiaušinių galiojimo data. Kiaušinių dydis yra nevienodas, o pramoniniuose ūkiuose auginamų vištų kiaušiniai yra vienodos formos ir dydžio, jų svoris kartais siekia beveik 100 g.

VMVT rekomendacijos pirkėjams

VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Kamilė Petškevičiūtė ŪP sakė, kad kiaušinių ženklinimo reikalavimai netaikomi smulkiems ūkininkams, kurie savo ūkyje augina ne daugiau kaip: 50 vištų, 200 putpelių, 10 beketerių paukščių (pvz., stručių), 50 kitų naminių paukščių (pvz. ančių, žąsų). Smulkūs gamintojai neženklintus kiaušinius gali parduoti turgavietėse, bet prekybos vietoje privalo nurodyti savo vardą, pavardę ir ūkio adresą.

„Naminių paukščių kiaušiniams leidimai išduodami remiantis laikomų naminių paukščių kiekiu bei atitikus ES bei nacionalinius teisės aktus. Jeigu laikoma nuo 51 iki 2 000 vištų dedeklių, nuo 200 iki 3 000 putpelių, nuo 10 iki 50 beketerių paukščių ir nuo 51 iki 500 kitų naminių paukščių bei norima jų sudėtus kiaušinius mažais kiekiais tiekti galutiniams vartotojams gamybos vietoje, į namus, turgavietėse arba vietiniams mažmeninės prekybos subjektams, kurie nuo gamybos vietos nutolę ne didesniu kaip 100 km atstumu, tokia veikla taikant suprastintus nacionalinius reikalavimus patalpoms ir kt. turi būti registruota VMVT. Jei laikoma daugiau naminių paukščių ir jų sudėtais kiaušiniais norima prekiauti, reikia VMVT patvirtinimo rūšiavimo veiklai“, - sakė K.

Mažų ūkių skatinimas

VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė pastebi, kad pastaraisiais metais mažais kiekiais surinktų kiaušinių tiekėjų bei kiaušinių pakavimo centrų didėjimas yra nežymus. 2021 m. lyginant su 2020 m. mažais kiekiais surinktų kiaušinių tiekėjų padaugėjo 11 proc., kiaušinių pakavimo centrų - 5 proc. Šiuo metu Lietuvoje yra registruota 19 mažais kiekiais surinktų kiaušinių tiekėjų ir 21 kiaušinių pakavimo centras.

Ji tikisi, kad praeitais metais patvirtinti naminių paukščių kiaušinių tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veterinarijos reikalavimai paskatins kurtis ir veikti mažus ūkius bei smulkius maisto gamintojus.

Atnaujinti reikalavimai papildyti naujomis naminių paukščių rūšimis, kurių sudėtus kiaušinius nuo šiol smulkieji ūkininkai galės tiekti galutiniams vartotojams tiesiai iš savo ūkio, pristatyti į namus, pardavinėti turgavietėse, vietinėms prekybos vietoms ar viešojo maitinimo įstaigoms, kurios nuo ūkio nutolusios ne didesniu kaip 100 km atstumu.

VMVT kontrolės priemonės

„VMVT visus metus vykdo valstybinę kiaušinių kontrolę, vištų dedeklių laikymo vietose, pakavimo centruose, parduotuvėse, turgavietėse. VMVT specialistai planinės ir neplaninės kontrolės metu nuolat tikrina kiaušinių atitikimą teisės aktų keliamiems reikalavimams, taip pat atrenka mėginius taršai nustatyti.

Pirkėjams, perkantiems kiaušinius turgavietėse, rekomenduojame atkreipti dėmesį į kiaušinių ženklinimą, gamintojo kodą. Pagal gamintojo kodą galima pasitikslinti apie paukščių laikymo vietą. Jei ūkininkas parduoda neženklintus kiaušinius turgavietėje, prekybos vietoje privalo nurodyti savo vardą, pavardę ir ūkio adresą, taip pat galima jo pasiteirauti, kokius naminių paukščių kiekius jis laiko“, - sakė K.

Rūtos Cimakauskienės patarimai

Retai iš kaimynės dabar kiaušinių gausite, sako Rūta Cimakauskienė. Pasak jos, dabar retam kieme vištas pamatysi, jos tapo nebemadingos. „O mes vištas dar laikome. Nes jos dabar tiesiog aukso vertės kiaušinius deda. Kiaušiniai niekuomet nebuvo tokie paklausūs, tokie brangūs ir taip perkami“, - sako ji.

Pasak R. Cimakauskienės, būsimi vištų pirkėjai kelius į Akmenius jau žino. Atvažiuoja net iš Varėnos, Marijampolės. Perka po 10, 20 ir net po 50 vienetų. Kiti perka ir mamoms, močiutėms, kad šios anūkus prie darbo pratintų, su kaimo gyvenimu supažindintų. „Gal ir perpardavinėja kai kurie. Nes mūsų kaina labai simbolinė - po 3 eurus parduodam. Tiek už dešimtį kiaušinių turguje sumokam“,- sako R. Cimakauskienė.

Patyrusi paukščių augintoja sako, kad, norint turėti dėslias vištas, specialių, kombinatuose ruoštų pašarų nereikia atsisakyti. Tiesiog į bendrą pašarų masę jų dėti apie 20 proc., tai yra 4 saujos grūdų ir viena specialių lesalų. Dar geriau, jei dalį pašarų sudarytų kukurūzai. Cimakauskų fermose vištos jų gauna apie 30 proc. lesalų kiekio. Nuo jų, pasak R. Cimakauskienės, priklauso kiaušinio trynio spalva, skonis ir net maistinė kokybė.

Ir akcentuoja, kad vištos nepelnytai buvo ištremtos iš mūsų sodybų. Pasak jos, tai pats tvariausias gyvis - viską, kas lieka nuo šeimos stalo, sulesa, o už tai atsidėkoja kiaušiniais. Darbo nedaug - nauda šimteriopa. Belieka paklausyti patarimo ir išbandyti.

žymės:

Panašus: