Jau kuris laikas Lietuvoje populiarios muzikos, šokių ir dailės pamokėlės vaikams. Muzikos užsiėmimai siūlomi net dar negimusiems kūdikiams. Ar verta? Kokia muzika vaikams naudinga? Kokia nauda vaikui?
Specialistai teigia, kad kuo anksčiau kūdikis supažindinamas su muzika, tuo geriau. Tą įrodo ne tik teigiamos pačių tėvų patirtys, stebint ir ugdant savo vaikus, bet ir rimti tyrimai. Tyrimų, kurie įrodytų muzikos naudą - apstu. Tarp jų nemažai ir tokių, kuriuose buvo tirtas ankstyvasis kūdikių muzikinis lavinimas ir muzikos nauda apskritai.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras FOTO: Nustatyta, kad penkių mėnesių žmogaus vaisius jau skiria aplinkos garsus. Mamos balsas, širdies plakimas, kvėpavimas, vidaus organų skleidžiami garsai būsimam kūdikiui susilieja į vientisą skambančią ritmingą muziką, kurią nuspalvina mamos nuotaika, patiriami jausmai. Būsimo kūdikio kalbinimas ir dainavimas palankiai veikia jo vystymąsi.
Ankstyvojo muzikinio lavinimo nauda
Prenatalinis muzikinis ugdymas
Daug mamų pradeda klausytis muzikos su savo atžala ar dainuoti savo vaikui dar jam tebeaugant įsčiose. Kai kurios iš jų tai daro tiesiog intuityviai, tačiau moksliniais tyrimais taip pat įrodyta, kad nėščių moterų dainavimas, klausantis tam tikrų dainų ar grojimas instrumentais yra itin naudingas[1]. Iš tiesų ankstyvas muzikinis ugdymas yra labai svarbus, norint padėti vaikui vystytis. Jau seniai buvo įrodyta, kad prenatalinis muzikinis ugdymas tiesiogiai prisideda prie augančio vaisiaus vystymosi, padeda pasiekti aukštesnį intelektą ir teigiamai veikia ankstyvą kūdikio motorinę koordinaciją[7].
Verta paminėti ir tai, jog nėščiosios, lankančios prenatalinio muzikinio ugdymo programas, padeda ne tik kūdikiui, bet ir sau. Tiriant emocinį tokių užsiėmimų poveikį išaiškėjo[5], kad tai padeda nėščiosioms sumažinti padidėjusį nervingumą ir gimdymo baimę, išgyventi teigiamas, džiaugsmingas emocijas. Net ir moterys, kurios muzikavo savarankiškai, o ne tam pritaikytuose centruose, lygiai taip pat jautė reikšmingus teigiamus pojūčius, tačiau juos dažniau patyrė užsiėmimuose besilankiusios nėščiosios.
Be to, dėl gautos informacijos, išgirstų teigiamų nėščiųjų atsiliepimų, tokia muzikinė veikla skatina į nėštumą bei bendravimą su įsčiose tebeaugančiu vaiku įsitraukti ir vyrus.
Pašnekovės nuomone, šeimyninio muzikavimo tradicija yra nutrūkusi, todėl kuriamos specialios mokyklėlės ir mokymo sistemos. Viena populiariausių, naudojamų visame pasaulyje - Gordono sistema. Ją sukūrė ir pagrindė Kalifornijos universiteto profesorius Gordonas L. Šo (Shaw). Šioje sistemoje svarbiausia yra girdėjimas. Girdi jau 16-os savaičių. Dainavimas nėščiajai egzistavo daugelyje senųjų kultūrų. Specialios dainos ir papročiai yra Lietuvos, Kinijos, Afrikos tautų muzikavimo tradicijoje.
Anot Astos Kerulytės-Morkūnienės, besilaukianti moteris gali klausytis įvairios, jai patinkančios muzikos. Muzika turi padėti sukurti motinai ir jos kūdikiui jaukią, ramią ir saugią aplinką. Tačiau daugelio garsių muzikavimo su nėščiosiomis metodikų pagrindas yra klasikinė muzika. Jos klausytis rekomenduojama nuo pat nėštumo pradžios. Populiariausi - W. A. Mocarto, A. Vivaldžio, G. F. Hendelio ir kitų kompozitorių kūriniai. Nėštumo laikotarpiu muzika itin svarbi, nes kūdikėlis pirmiausia pasaulį išgirsta ir tik vėliau jį pamato. Gyvendamas mamos įsčiose, mažylis pirmiausia girdi mamos organizmo garsus, širdies plakimą ir jos balsą, vėliau - aplinką. Reikia stengtis, kad vaikutis girdėtų gražius, malonius garsus, ir vengti triukšmo, signalizacijų kaukimo, netikėtų stiprių garsų.
Prenatalinio muzikinio ugdymo nauda
- Teigiamai veikia vaisiaus vystymąsi
- Padeda pasiekti aukštesnį intelektą
- Teigiamai veikia ankstyvą kūdikio motorinę koordinaciją
- Mažina nėščiųjų nervingumą ir gimdymo baimę
- Skatina teigiamas emocijas
- Skatina vyrų įsitraukimą į nėštumą ir bendravimą su vaiku
Muzika ir kūdikio vystymasis
Tyrėjų pastebėti rezultatai stebina - vaikai mokosi muzikos jau tada, kai pradeda funkcionuoti jų girdėjimo aparatas. O pakankamai girdėti vaikai moka jau itin anksti, nes klausa sėkmingai vystosi dar motinos įsčiose. Jau seniai buvo pastebėta, kad nuo pat mažumės vaikai reaguoja į girdimą muziką ir net parodo, kurios melodijos ar intonacija jiems labiau patinka. Jie labai anksti pradeda suvokti kuo skiriasi tam tikra muzika, atlikti nesudėtingas muzikines užduotis ir dar labiau lavinti muzikinį suvokimą.
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikutis išmoksta daugiausiai, sparčiausiai auga jo smegenys. Šiuo laikotarpiu formuojasi jo asmenybė, todėl visos „intelektualinės” investicijos yra itin reikšmingos. Pasak D. Račienės, geriausia muzika naujagimiams - mamos balsas, jos dainuojamos lopšinės ir vaikų dainelės. Taip pat folkloro tradicijoje gerai žinomas kykavimas, jodinimas, pirštukų ir delniukų „šokiai”. Taip pat muzikos klausymas.
„Gimusiam vaikeliui geriausia duoti klausytis jau iki gimimo girdėtą „jo muziką”. Tai kūdikiui primins „pilvelio laikus” ir padės jaustis ramiai ir saugiai”, - sako A. Kerulytė-Morkūnienė. „Augant kūdikiui - auga ir jo muzikinė patirtis”, - primena pašnekovė. Kartais tėvai vaikelius migdo įjungę muziką, kad po to šie nebijotų triukšmo.
Taip pat muzikos klausymas. „Gimusiam vaikeliui geriausia duoti klausytis jau iki gimimo girdėtą „jo muziką”. Tai kūdikiui primins „pilvelio laikus” ir padės jaustis ramiai ir saugiai”, - sako A. Kerulytė-Morkūnienė. „Augant kūdikiui - auga ir jo muzikinė patirtis”, - primena pašnekovė.
„Žiūrėdama į savo mokinukus, pastebiu ne tik puikius muzikinius duomenis: gebėjimą intonuoti, pakartoti muzikinius ritmus, šokti pagal muziką ir pan., bet stebiu ir bendrą jų „ūgtelėjimą”, geresnius kalbinius bei socialinius įgūdžius”, - pasakoja A. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad muzika lavina vaikelių girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą. Pasak D. Račienės, muzika taip pat padeda vystyti vaikučio kalbą, įveikti „negirdėjimus”. Be estetinės vertės muzika teikia ir praktinę, „išmatuojamą” naudą.
1993 m. Kalifornijos universitete, Irvine F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus. Tyrimų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atlikdama testą, viena grupė klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. 1995 m. šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai.
Anot Astos ČERNIKAUSKIENĖ, muzika - puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link. Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Tai - veiksmingiausia priemonė ugdyti meilei. Ji daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį, skatina teigiamas emocijas.
Kita KMM Ankstyvojo meninio ugdymo (AMU) skyriaus laisvo muzikalaus judesio mokytoja Angelė NAVICKIENĖ taip pat sutinka, kad vaikams muzikinis ugdymas daro didžiulę įtaką. Lavinami muzikiniai įgūdžiai: muzikinės klausos, ritmo jausmo, dainavimo, muzikos klausymo, suvokimo bei interpretavimo įgūdžiai. Didelė įtaka daroma fizinei raidai: stambiajai, smulkiajai motorikai, sensomotorikai, koordinacijai, kalbai. Emocinei bei psichologinei raidai. Lavinamas emocinis intelektas.
Muzikos terapija
Muzikos terapijos užsiėmimų metu kviečiame būsimas mamas bendrauti su vaikeliu, esančiu mamos įsčiose per muziką, sustiprinti pasitikėjimą savimi muzikuojant. Užsiėmimų metu taikomi muzikos terapijos metodai: improvizacija, muzikos klausymas, muzikos komponavimas, dainavimas, sakoma Vilniaus visuomenės sveikatos biuro išplatintame pranešime spaudai.
Muzikos terapijos nauda:
- Stiprina mamos ir būsimo kūdikio emocinį ryšį;
- Įtakoja kūdikio sveikatą bei intelektinius, muzikinius bei kūrybinius gebėjimus;
- Teigiamai veikia nėščiųjų savijautą, harmonizuoja besilaukiančios moters vidinę būseną.
Praktiniai patarimai tėvams
Jei visgi šalia nėra jokių panašių užsiėmimų ar tiesiog nėščioji neturi galimybės jų lankyti, rekomenduojama stengtis klausytis su vaisiumi muzikos tiesiog namuose. Vaikui gimus taip pat svarbu neužmiršti ankstyvojo muzikinio lavinimo. Galima rasti daug skirtingų užsiėmimų, kuriuos galima lankyti su mažais vaikais nuo pat pirmųjų jų gyvenimo metų ir stengtis kuo daugiau užsiimti su kūdikiu namuose.
Jei neturite galimybių dalyvauti specialiuose užsiėmimuose, galite muzikuoti ir namuose. Įsigykite specialių kompaktinių plokštelių ar paprašykite, kad jas rekomenduotų specialistai. Nėra labai griežto repertuaro, tačiau puiku jei galite klausytis W. A. Mocarto, J. Bramso ir kitų, jau minėtų kompozitorių muzikos. D. Račienė pataria patiems dainuoti lopšines, vaikiškas daineles. Muzikuodami stenkitės kartu su vaikučiu dainuoti, su juo kalbėti. Visada žiūrėkite vaikeliui į akis ir šypsokitės. Jokiu būdu nedėkite kūdikiui ausinių - tai gali jam pakenkti.
Muzikinis užsiėmimas neturėtų trukti ilgiau kaip 30-45 minutes. Ilgiau trunkančius garsus vaikelis linkęs suvokti kaip triukšmą. A. Kerulytė-Morkūnienė taip pat įspėja, kad klausantis muzikos negalima naudoti jokios papildomos įrangos, nebent taip rekomendavo specialistas.
Akivaizdu, jog mažyliams reikia ne tik tinkamo maisto, gražių rūbelių, bet ir teigiamos garsinės aplinkos, draugiškų namiškių santykių.
Panašus:
- Vaikų muzikos instrumentai: kaip išrinkti geriausią ir lavinti vaiko muzikalumą?
- Atraskite Muzikos Pamokų Stebuklus: Kaip Muzika Skatina Vaikų Vystymąsi ir Kūrybiškumą
- Įdomiausios Aktyvios Muzikos Pamokos Vaikams: Veiklos Idėjos, Kurios Uždegs Jų Kūrybiškumą!
- Ar Kūdikio Miegas Prie Atviro Lango Iš Tikrųjų Naudingas? Sužinokite Visa Tiesą!
- „Pinigėnai“ – smagiausias būdas mokyti vaikus finansų ir kurti jų ateitį!