Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaiko gimimas - tai įvykis, keičiantis visos šeimos gyvenimą. Iš vienos pusės, jis džiugina ir įkvepia, o iš kitos - atneša nemažai rūpesčių ir išbandymų. Pirmais gyvenimo metais mama vaikui dažnai yra svarbiausia.

Būtent ji turi patenkinti didelę dalį fizinių ir psichologinių mažylio poreikių. Todėl motinystė stipriai keičia moters gyvenimo būdą, santykius su aplinkiniais, iškelia nemažai auklėjimo klausimų. Tapsmas mama ne visuomet būna sklandus ir lengvas. Šalia esantis vyras taip pat gali jaustis prieštaringai, bet nedrįsti apie tai kalbėti.

Motinystės Instinktas: Įgimtas ar Primestas?

Skaitant naujausius mokslinius straipsnius aiškėja, kad nėra motinystės instinkto, kuris automatiškai moterims sukeltų norą turėti vaikų. O moterys nėra išskirtinai emocingesnės ir geresnės vaikų auklėjime nei vyrai. Motinystės instinktą nulemia daugiau kultūra, kurioje gyvena moteris.

Taip pat svarbus tėvų auklėjimas ir žaislų parinkimas vaikams. Natūraliai tėvai dažniau perka mergaitėms lėlytes, o berniukams mašinėles. Jei iš tikrųjų egzistuotų motinystės instinktas, gimstamumas išliktų toks pats per amžius. Dabar galima pastebėti, kad moterų, nenorinčių susilaukti vaikų, vis daugėja.

Kas yra Motinystės Instinktas?

Motinystės instinktu vadinamas - stiprus noras susilaukti vaikų, gebėjimas juos auginti ir auklėti su begaliniu atsidavimu ir meile.

Kodėl Vienoms Moterims Jis Pasireiškia, O Kitoms - Ne?

Išskirčiau šias psichologines priežastis dėl ko moterys nenori turėti vaikų:

  1. Baimė: Baimė gali kilti, kad nepavyks būti gera mama savo vaikui. Moteris taip pat gali bijoti net pačio nėštumo ir gimdymo. Baimės dažniausiai kyla iš nepasitikėjimo savimi ir neigiamų prisiminimų. Baimė turėti vaikų gali lemti ir žinojimas, kad yra didelė rizika susilaukti vaikų, kurie paveldėtų retas genetines ar psichines ligas.
  2. Nenoras Turėti Vaikų: Antroje vietoje išskirčiau tas moteris, kurioms dar nekilo noras turėti vaikų. Gali būti, kad jos dar nesutiko joms skirto partnerio, gal dar nepasiekė savo užsibrėžtų karjeros tikslų, o gal dar neaplankė visų šalių. Arba paprasčiausiai, draugės dar nesukūrė šeimų ir nejaučia gimtosios šeimos ar visuomenės spaudimo susilaukti vaikų.
  3. Prioritetai: Taip pat yra dalis moterų, kurios tiesiog nenori vaikų. Šias moteris erzina vaikų keliamas triukšmas, verkimas. Jos nesupranta, kaip galima mėgautis košių virimu ir pokalbiais apie kūdikio išmatų ar vežimėlių spalvas. Jos mėgaujasi gyvenimu, save realizuodamos moksle, ar siekdamos karjeros tikslų, ar kūrybingai leisdamos laisvalaikį. Moterims nepakeliama mintis, kad reiktų derintis prie vaiko neracionalių užgaidų.

Kas Daro Didžiausią Įtaką Šio Instinkto Stiprumui?

Stipriausią įtaką vis gi daro kultūra, vakarietiškose kultūrose moterys gimdo vėliau arba iš vis atsisako gimdyti ir auginti vaikus. Vakarų kultūroje gausu populistinių, feministinių straipsnių, kad moteris nėra egoistė, jei neplanuoja gimdyti. Moteris yra laisva rinktis. Žinoma, moterys, užaugusios mylinčioje šeimose tiek tėčio ir mamos, turi stipresnį motinystės instinktą.

Visuomenės Spaudimas ir Kaip Jį Atlaikyti

Tiesiog visuomenei atrodo keista ir egoistiška, jei moteris nori gyventi dėl savęs, o ne dėl vaikų. Žmonėms, atrodo normalu gyventi taip, kaip gyveno mūsų tėvai ir seneliai. O tie, kas laužo nusistovėjusias visuomenės normas, visada pradžioje yra sutinkami priešiškai.

Svarbiausia yra atsakyti sau vienareikšmiškai į klausimą, kodėl aš apsisprendžiau neturėti vaikų. Priežastys gali būti pačios įvairiausios, nuo dalykų, ką tektų paaukoti, jei taptumėte mama, iki asmeninių savybių, kodėl būtumėte netinkama mama. Išsikelkite gyvenimo tikslus ir norus, kam skirsite savo laiką ir energiją. Jei jausite iš aplinkinių spaudimą, drąsiai galite atsakyti, kad tiesiog nenorite apie tai kalbėti.

Jei vis tik nuspręsite apie savo apsisprendimą kalbėti, nesmerkite ir nekritikuokite kitų žmonių, kurie augina vaikus. Geriau kalbėkite apie savo jausmus su pagarba ir supratimu. Taip pat nepamirškite, kad gyvenate visuomenėje, kur galima rinktis, kaip gyventi. Kuo jūs labiau abejosite savo sprendimu, tuo labiau jausite aplinkos spaudimą susilaukti vaikų.

Vyrai nesmerkiami, nes tik nuo XX amžiaus pradėta tyrinėti tėvystės svarba vaikų auginime ir auklėjime. Tik XX-XXI amžiuje tėčiai daugiau pradėjo įsitraukti į vaikų priežiūra nuo kūdikystės iki suaugystės. Lietuvoje iki šiol vyrauja stereotipas, kad po skyrybų mama vaikais gali pasirūpinti geriau. Ir tuo labiau niekas nesmerkia vyrų, jei jie atsisako sutartu laiku pasiimti vaikus savaitgaliui. Visgi manyčiau didėja tendencija, kad tėčiai vis labiau ir labiau įsitraukia į vaikų auginimą ir džiaugiasi save realizuodami tėvystėje.

Kaip Veikia Moterų Smegenys Vaikų Neturėjimas?

Niekaip, gimus vaikui, moteriai suaktyvėja tos pačios smegenų sritys, kurios aktyvuojasi ir įsimylėjimo metu. Taigi jei moteris įsimyli savo gyvenimo žmogų ar vaiką vyksta panašūs pokyčiai smegenyse. Todėl mamoms savo kūdikiai kvepia skaniausiai ir yra patys gražiausi.

Motinystė Neteikia Džiaugsmo: Kodėl Taip Yra?

Labai dažnai moterims, kurios nusivilia motinyste ir savimi, pakiša koją per aukšti turėti lūkesčiai nėštumo metu. Kuo jos svajoja apie idealesnį buvimą mama - graži ir gerai besijaučianti mama, vaikas ramus tik miegantis ir besišypsantis, vyras ir visi kiti artimieji labai daug padedantys, bet ir nekontroliuojantys - tuo vaikas ir motinystė teikia mažiau džiaugsmo.

Kartais labai nusiviliama savimi kaip moterimi, kaip mama, jei nepavyko suplanuotas gimdymas, maitinimo pradžia. Tada išgyvenamas stiprus kaltės jausmas, kad nepavyko duoti savo vaikui visa ko geriausia. Taip pat po gimdymo hormoniniai pokyčiai, nemigo naktys gali išprovokuoti depresijos pradžią.

Ką Daryti, Jei Motinystė Neteikia Džiaugsmo?

Jei vis tik taip laukta motinystė neteikia džiaugsmo ir moteris panyra į liūdesį ar savęs kaltinimą, pirmiausia reiktų išdrįsti paprašyti artimųjų pagalbos prižiūrėti mažylį ar padėti susitvarkyti namuose. Tada skirkite laiko tik sau - išsimiegokite arba užsiimkite malonia veikla. Antra, reiktų mažiau skaityti straipsnių ir mažiau sekti socialiniuose tinkluose tobulas mamytes, kurios švyti grožiu ir kelia nuotraukas su tobulai besišypsančiais kūdikiais ir idealiai sutvarkytais namais. Trečia, neišsigąskite, kad meilė vaikui gimsta ne iš karto, tai gali vykti ir po truputį. Mėgaukitės buvimu su kūdikiu ir nekritikuokite savęs, kad ką padarote netobulai. Su pirmu vaiku mokomės būti pakankamai gera mama.

Išoriniai Veiksniai Ir Motinystės Instinktas

Motinystės instinktą stiprina išmoktas tinkamas pavyzdys šeimoje. Ypač jei moteris buvo lauktas, planuotas ir mylimas vaikas tiek kūdikystėje, tiek vaikystėje. Jautė, iš savo mamos meilę, natūralų rūpestį, o nesuvaidintą atsidavimą šeimai. Jei moteris gavo supratimą, kad ne karjera yra svarbiausia, kad galima save atrasti motinystėje.

Motinystės instinktą slopina nepatirta meilė iš abiejų tėvų, prisilietimų trūkumas, patirtas šeimoje fizinis ir psichologinis smurtas. Tokios moterys sako, kad ,,aš nemoku mylėti savo vaiko, galiu tik nupirkti drabužių, žaislų“. Jų nejaudina vaiko verksmas, sunku apkabinti, pabučiuoti vaiką. Labai sunku duoti tai, ko pats negavai vaikystėje. Žinoma, motinystės instinktą veikia ir socialinė aplinka, kultūra, žiniasklaida.

Pogimdyminė Depresija

Vaiko gimimas - didžiulis įvykis kiekvienos moters gyvenime. Tačiau jis gali sukelti nerimą, nuovargį ir neviltį. Liūdesys po gimdymo yra dažnas reiškinys. Tačiau jeigu slogi nuotaika užsitęsia ilgiau negu dvi savaites, ir darosi vis blogiau, tai gali būti liga. Pradeda kamuoti nuolatinė nevilties būsena, nebeįdomi įprastinė mėgstama veikla, nesugebama užsiimti kasdieniais darbais.

Pogimdyminės Depresijos Simptomai:

  • Bejėgiškumo jausmas
  • Dažnos ašaros be aiškios priežasties
  • Teigiamų emocijų vaikui, meilės vaikui stoka
  • Abejonės dėl gebėjimo pasirūpinti savimi ir vaiku
  • Dirglumas, pyktis ir neapykanta

Depresija po gimdymo gali būti susijusi su hormoniniais pokyčiais moters organizme, psichologiniais veiksniais, lemiančiais reakciją į pasikeitusias gyvenimo sąlygas gimus kūdikiui.

Ką Daryti?

Pasidalinkite savo jausmais su artimaisiais ir kreipkitės į juos pagalbos. Jei trūksta miego, išsimiegokite. Miegas yra svarbus gerai nuotaikai. Kiek įmanoma daugiau laiko leiskite gryname ore. Po gimdymo atsiradusi depresija ne tik labai suprastina moters savijautą, santykius su vyru, bet ir kenkia kūdikio emociniam bei fiziniam vystymuisi. Jeigu jokios priemonės nepadeda, kreipkitės į gydytoją.

Tyrimai rodo, kad depresijos po gimdymo pasekmes matome ir tolesniame mamos gyvenime, ir vaiko elgesyje. Tokių vaikų lėtesnė kognityvinė raida, paauglystėje jie dažniau patirią depresiją. Mamai, kuri serga depresija, labai sunku kurti empatišką santykį su vaiku. Jos psichika blokuoja jausmus, sako - jaučiuosi kaip robotas, darau dalykus ir nieko nejaučiu. O vaikui vystytis pirmaisiais metais labai svarbus santykis su mama.

Jei moteris nesusivokė, kad patyrė depresijos epizodą po gimdymo, ji ir vėliau bus linkusi į stresą reaguoti depresija. Kai kurios nutaria nebeturėti daugiau vaikų, nes pirmąjį auginant „buvo baisu“. Arba įsitikina, kad tokia ir yra motinystė (baisi), tik visos susitvarko, bet ji nesugeba su tuo susitvarkyti.

Dauguma moterų, kurios gimdė sovietmetyje, turėjo trauminę motinystės patirtį. Gimdymų jos neatsimena, niekas nesirūpino, kaip jos jautėsi. Jos motinystę tiesiog išgyvendavo. Dabar mes, psichoterapeutai, dirbame su tų mamų vaikais, suaugusiais žmonėmis. Jie pasakoja, kad mamos niekada nebūdavo namuose, mama visada būdavo pikta, kaltindavo vaiką - „tu sugadinai mano gyvenimą“ arba „aš viską dėl tavęs padariau, o tu keli bangas“. Kad jos nereagavo, tai nereiškia, kad jos nekentėjo. Tiesiog kultūriškai nebuvo kur padėti savo skausmo ir jausmų. Kai nėra pagalbos, psichika uždaro ir sako - aš nieko nejaučiu.

Niekada mamoms nebuvo keliami tokie dideli lūkesčiai. Prieš 100 buvo metų lūkestis, kad mama kūdikį pamaitins - ir jis išgyvens. O jeigu surašytumėte lūkesčius šiuolaikinei mamai? Visus reikalavimus, kuriuos ji gauna nuėjusi pas bet kokį specialistą - dantistą, logopedą, raidos specialistą, pedagogą? Visi sako „tu turi padaryti šitą, šitą, šitą“. Mamos galvoje - ilgiausi sąrašai reikalavimų ir dar pasirinkimų bei galimybių srautas. Nes renkamės ne iš supuvusios ir geros bulvės, o iš 100 auklėjimo, lavinimo, maitinimo metodų. Mama patiria didžiulį krūvį, nes kažką pasirinkdama ji kažko nepasirinks. Ji nuolatos išgyvena jausmą, kad yra nepakankama, nes kažko nepadarė.

Lietuvoje apklausų rezultatai rodo, jog depresija galėtume diagnozuoti apie 21 proc. pagimdžiusių moterų. Sunku šias moteris „pagauti“, nes tyrimai rodo, kad pusė jų net pačios nefiksuoja, kad joms kažkas negerai. Be to, visuomenės lūkestis yra visiškai priešingas - visi tikisi, kad tu turi džiaugtis vaiku, viskas tau turi būti gerai, o tai skatina moteris depresines nuotaikas slėpti. Mamai labai sunku pripažinti, kad jai blogai, kai tas žmogeliukas toks fainas, sveikas.

Kai moteris pradeda lauktis, ji eina pas gydytojus ne tik dėl medicininių dalykų. Medicininė sistema daliai moterų suteikia ir emocinį supratimą, kas yra motinystė. Kai medikai sako - „ko tu veiki, juk pagimdei sveiką vaiką“ arba „ko rėki gimdymo metu, ar negali dėl savo vaiko pakentėti“, jie tarsi pasako - tu neturi teisės jausti. Tokie pasakymai sužeidžia bazinį jausmą, kad aš esu gera mama, sužeidžia pasitikėjimą. Jos tada bando įrodyti sau ir pasauliui bei vaikui kad tikrai yra geros mamos.

Vaistai - sudėtingas dalykas, ypač jei moteris žindo. Šeimos gydytojas gali skirti vaistų, dabar to juos moko psichiatrai. Pasiruošimas motinystei/tėvystei yra labai svarbus, taip mes susidedame sau pagalbos psichologinį kraitelį. Pasirūpinti savimi - labai svarbus prevencinis aspektas nuo depresijos po gimdymo. Jeigu nėra kažko labai ūmaus, vis dėlto pirmiausia siūlyčiau nueiti pas psichologą. Lengvą ir vidutinio lygio depresiją jis gali gydyti.

Laukti, kol liga praeis savaime, labai rizikinga, nes depresija linkusi gilėti. Tad linkėčiau nelaukti, jei jaučiat, kad reikia susivokti, padėti sau. Tai nereiškia, kad jūs bloga mama.

žymės:

Panašus: