Dirigentas Modestas Pitrėnas įsitikinęs - šalia didžiųjų pasaulio scenų, gražiausių simfonijų, neįkainojamo meno ir disciplinos, jo širdis visada arčiausiai jo šeimos, kurioje jis gali grįžti į savo mėgstamiausią būseną - stebėtojo būseną. LRT.lt laidoje „Lengvai su Ignu“ M. Pitrėnas pasakoja, ko linki savo vaikams ir kaip kompensuoja prarastą laiką su artimiausiais žmonėmis.
Modestas Pitrėnas: tarp dirigento ir stebėtojo
M. Pitrėnas teigia, kad save priskiria prie normalesnių žmonių, nes yra vadovaujančiose pareigose, kur yra mažai demokratijos. Jis save stebi ir mėgsta stebėti kitus. Vaikystėje save įsivaizduodavo iš šalies, tarsi būtų kamera ar Dievo akis, kuri jį stebi, o jis yra savo gyvenimo pagrindinis veikėjas.
Emocinis intelektas ir vertybės
M. Pitrėnas galvoja, kad mes su savimi labai daug atsinešame ir kuo daugiau turime bagažo iš vaikystės, tuo daugiau turime potencialo išsivystyti. Jis stengiasi neprarasti emocinio intelekto, kuris susiformuoja vaikystėje ir paauglystėje, o vėliau turi visą laiką stengtis prižiūrėti ir saugoti. Šeima padeda derinti jo kompasą, tai yra visuotinai priimtini dalykai, kurie jam yra brangūs ir valdo jo žvėrį.
Šeima - svarbiausia vertybė
M. Pitrėnas bando kompensuoti laiką, kurį su šeima praleidžia atskirai. Tačiau, kita vertus, dirbdamas svetur, jis nepamiršta, iš jo neįmanoma atimti šeimos. Jo piramidėje svarbiausia - Modestas, šeima, tėtis ir profesionalas. Vaikai muzikuoja, bet kaip ir mes su Ieva niekuomet nebuvo leidžiami į muziką per prievartą, taip ir jie. Svarbiausia, kad vaikai būtų laimingi, svarbiausia, kad užaugtų be nereikalingų lūkesčių ir štampų, akmenų po kaklu, kuriuos jie turėtų traiškyti psichologų kabinetuose.
Karjeros keliai ir šeimos palaikymas
Pastaruoju metu M. Pitrėnas su savo šeima nemažai laiko praleidžia Šveicarijoje, kur ir jį, ir žmoną nuvedė karjeros keliai. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prieš aštuonerius metus debiutavo Sankt Galeno operoje, o nuo šio sezono yra ir jos vyriausiasis dirigentas. Į Šveicariją išvyko ir maestro žmona, ir abi dukros - Veronika (7 m.) ir Magdalena (3 m.). Todėl ryžomės iškeliauti su vaikais.
Artimieji dirigentą su Tėvo diena pasveikins Šveicarijoje, tačiau birželio pradžioje šeima sugrįš į Vilnių. Bet ši šventė bus kitokia, nes pats Modestas išgyvena savo tėvo netektį. L.Pitrėno gyvybė užgeso einant 74-uosius metus.
Ryšys su tėvu
M. Pitrėno tėtis nebuvo muzikas, bet jo karjera intensyviai domėjosi, lankydavosi kone visuose jo diriguojamuose koncertuose. Skirtingais keliais tėvai pasuko dar jo paauglystėje. Tėtis kažkokiu būdu pirmas pastebėdavo spaudos straipsnius apie jį, koncertų reklamas ir tuoj pat jam skambindavo. Pagirdavo arba susirūpindavo, nelygu rašinio turinys. Nuolat jautė jo smalsų žvilgsnį ir susidomėjimą.
Muzikavimo sėkla buvo pasėta, kai tėvai tarpusavy pasitarę nuvedė jį į LRT vaikų chorą. Bet tuo pat metu manęs nevertė pasirinkti muziko kelio. Kai atėjo laikas apsispręsti, kur stoti baigus devynias klases, sprendimą eiti specializuotus muzikos mokslus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje priėmiau pats. Žinoma, su tėvų palaiminimu.
M. Pitrėno tėtis yra meniškos sielos, ko gero, iš jo paveldėjęs polinkius į humanitarinius žanrus, menus. Sužinojęs onkologinę diagnozę tėtis, rodės, nepalūžo, puolė kovoti mus ramindamas, užtikrindamas, kad netrukus ir vėl važiuosime, darysime... Visą pastarąjį laiką stengiausi skirti jam, mums.
Tėtis nesikišo į jo šeimą, už tai esu jam dėkingas. Bet kalbant delikačiomis temomis jausdavau jo poziciją ir nuotaikas, taupius patarimus. Žavėjosi anūkėmis ir Ieva. Rodės, pasididžiavimas mumis jį laikė „vandens paviršiuje“, kai prasmės jo gyvenime sumažėdavo.
Veronika ir Magdalena - mūsų su Ieva kūnas ir kraujas. Todėl tėvystė jam - pirmiausia dovana, kurią gera ir sunku priimti. Už ją dėkoju ir be jos jau negalėčiau savęs įsivaizduoti, pasikeisti, savęs įprasminti.
Jis yra nuolaidesnis dukroms nei jų mama. Nesu šia prasme išskirtinis, todėl lydausi nuo savo panelių žvilgsnių, pasakymų, įžvalgų, poelgių. Dar ir todėl, kad mano profesija mus dažnai išskiria porai savaičių ir kartkartėmis ilgiau. Tada Ievai tenka tramdyti jau nebe dvi dukras, o mus tris.
Tėvo diena
Tėvo institutas pas mus - labai aptrintas reliktas. Fasadinis patriarchatas slepia daug vyriškų visuomenės bėdų, kai moteris tiesiog priversta tapti „galvos kaklu“, imančiu šeimines, pilietines, kultūrines ir valstybines iniciatyvas kaip misiją. Todėl ir ta Tėvo diena tokia pablukusi, sunkiai tradicijomis dogmatizuojama.
Pitrėnas jaučia labai didelį poreikį ir malonumą būti su vaikais. Būtinasis poreikis būti su vaikais sutampa su pareiga, todėl, kaip Ieva sako, prioritetus dėliojiesi kitaip. Reikalinga investicija į draugus, į socialinę aplinką, gyvenimą, bet visąlaik žinai ir jautiesi mažai besąs šeimoje. Grįžęs iš kelionių, savaime suprantama, stengiuosi būti kiek galima arčiau Ievos ir vaikų. Tas bendravimas tada galbūt nėra šimtaprocentinis, nes esi pavargęs ir žvilgsnis jau nefiksuojantis po skrydžių, bet vis tiek buvimas kartu su vaikais harmonizuoja, gydo. Pasiilgsti šių šiltų padarėlių, pasigendi jų kvapo ir prisilietimo.
Ieva Prudnikovaitė-Pitrėnė: šeima ir karjera
Operos solistei Ievai Prudnikovaitei-Pitrėnei ir dirigentui Modestui Pitrėnui gimė antroji atžala. Pora birželio 21-ąją sulaukė mergaitės. Emocijos labai geros. Kai vaikas planuotas ir lauktas, viskas yra tvarkoje. Ir pirmoji dukra labai džiaugiasi.
Ieva pasakoja nemėgstanti savo dukrų užkrauti svetimiems žmonėms, net ir trumpam laikui. Tik būtinais atvejais prašo močiučių ar net garsiojo senelio prof. Vladimiro Prudnikovo pagalbos. Todėl atostogos ar bent nedidelė išvyka su vyru - vis dar neįmanoma misija, pripažįsta sutuoktiniai.
Keturių garsių muzikų šeima
Keturių garsių Lietuvos muzikų šeima - solistas Vladimiras Prudnikovas, jo žmona koncertmeisterė Nijolė Ralytė, jų dukra solistė Ieva Prudnikovaitė ir jos vyras dirigentas Modestas Pitrėnas - žmonės, jau nuo ankstyvos vaikystės žinoję, kuriuo gyvenimo keliu pasuks. Priėję kryžkelę, jie vadovaudavosi vidiniu pojūčiu ir neklysdavo - pasirinkti keliai tikrai buvo jų.
„Kai dirbame, išspaudžiame iš savęs viską, - visos šeimos nuomonę išsako Ieva Prudnikovaitė, - jeigu ko nors nepadarome, būname sau negailestingi.“
| Šeimos narys | Profesija |
|---|---|
| Vladimiras Prudnikovas | Solistas, vokalo pedagogas |
| Nijolė Ralytė | Koncertmeisterė |
| Ieva Prudnikovaitė-Pitrėnė | Operos solistė |
| Modestas Pitrėnas | Dirigentas |
Paklausta, kaip dukra Ieva pasirinko dainininkės kelią, atsako profesorė Nijolė Ralytė: „Ieva yra mūsų tęsinys, o mes - savo tėvų tęsinys. Nelinkėjome jai muziko profesijos, nes žinojome, kokia ji nelengva. Tačiau supratę, kad dukra pasirinko eiti tuo pačiu keliu, nenustebome. Juk ji, galima sakyti, užaugo Muzikos akademijoje. Buvo nedarželinis vaikas, tad nuo trejų metukų vesdavomės ją į darbą. Juokaujame, kad į pirmą klasę ji nuėjo jau turėdama bakalauro diplomą, juk Muzikos akademiją lankė ketverius metus.“
„Paaugus dukrytei, regis, sėkmingai derinote karjerą su šeima - dainavote režisierės Dalios Ibelhauptaitės operose ir Eseno operos teatre. Minėjote, kad į Vokietiją, kai dirbsite, vyksite visa šeima, nes norite matyti, kaip auga vaikas, juo rūpintis. Ar nebuvo sunkumų, kad ir kelioms dienoms, šeimai paskui jus vykti į Eseną?“ - paklausiau I.Prudnikovaitės.
„Išties esu kategoriška šiuo klausimu - vaikus privalo auginti tėvai. Todėl natūraliai susidėliojo, kam teikti pirmenybę: kol darbas nekenkia šeimai ir neapvagia vaiko, tol jis yra priimtinas ir juo galima džiaugtis.
Esu laiminga, kad sėkmingai pavyko suderinti grįžimą į naujus darbus ir motinystę. Tačiau tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti, - kelionių planavimas, auklės klausimas, patrigubėjusios išlaidos ir visa kita sukuria įtampą. Todėl, stengdamasi neįsitempti, darbus dėlioju taip, kad būtų patogu mums visiems.“
„Jūsų dukrai Veronikai - jau ketveri. Susituokėte prieš penkerius metus. Esate iš tų porų, kurioms puikiai sekasi derinti tėvystę ir karjerą. Ar tam reikia didelių pastangų, kurios ne kiekvienam gali būti matomos?“
„Pastangų reikia nemažų. Bet kai tavo sutuoktinis yra dar ir tobulas tėtis, tai tampa visiškai įmanoma.“
„Jūs ir Modestas savo šeimose augote vienturčiai. Ar jautėte dėl to liūdesį?“
„Tiesą sakant, niekada tos tuštumos nejaučiau, nes ją užpildė tėvai. Mūsų bendravimas niekada nebuvo tuščias ar nuobodus. Gyvenome itin aktyviai, spalvingai, pasiutiškai smagiai. Man tėvai buvo ir yra patys įdomiausi kompanionai, draugai, guru, broliai ir seserys - viskas kartu.“
Panašus:
- Modesto Naudžiaus Biografija: Išskirtinė Gyvenimo Kelionė ir Pasiekimai
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Butinasis Darbo Stažas Motinystės Atostogoms Lietuvoje – Ką Reikia Žinoti?
- Efektyvūs būdai gydyti kūdikių kosulį ir svarbiausi ženklai, kada būtina kreiptis į gydytoją