Kūdikio oda yra švelni, jautri ir lengvai paveikiama įvairių veiksnių: šilumos, šalčio, bakterijų, išmatų, alergijų, grybelių ir dažniausiai - šlapių sauskelnių, kurios turėjo ilgesnį kontaktą su oda. Anot I. Girdvainienės, gimus naujagimiui, jo oda keičiasi, todėl jam yra būdingos pereinamosios odos būklės, kurios ankstyvuoju laikotarpiu yra pastebimos kaip įvairūs organizmo pokyčiai. Dėl to tėveliai turėtų žinoti, kuriais požymiais reikėtų susirūpinti, o kurie iš jų - natūrali augimo dalis.
Naujagimių odos būklių diagnozavimui dažniausiai pakanka duomenų iš paciento apžiūros ir tėvų apklausos. Visoms šioms odos būklėms būdinga tai, jog jos yra normali naujagimio organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, todėl dažniausiai nereikalauja specifinio gydymo ir praeina savaime. Svarbu teisingai jas atpažinti ir nesumaišyti su reikalaujančiomis gydymo būklėmis.
Dažniausios naujagimių odos būklės
- Naujagimių aknė (baltieji spuogai, lot. Milia): Dėl aktyviųjų riebalų liaukų sekrecijos gali užsikimšti odos kanalėliai, todėl, vos gimus vaikeliui, ant jo nosies, kaktos ar smakro gali atsirasti balti mazgeliai ar spuogai, vadinami milia. Visgi jie išnyksta savaime, todėl nerimauti dėl to nereikėtų. Baltieji naujagimių spuogai - tai maži 1-2mm skersmens balti spuogai ant žandų, smakro, kaktos, nosies, gali būti randami ant gomurio ar gleivinių. Kartais atsiranda ir ant kūno odos, ypač liemens srityje, ant kojų bei rankų. Jie atsiranda dėl nebrandžios naujagimio odos struktūros, kai keratinui sunku pasišalinti iš riebalinių liaukų. Pasitaiko, kad keratino cistos jau būna ant kūdikio odos jam gimus, o neišnešiotiems naujagimiams spuogeliai pasirodo vėliau.
- Naujagimių aknė (lot. Acne neonatorum): Tai inkštirai ir papulės, kurios tampa pustulėmis dėl padidėjusio testosterono ir per placentą perėjusių mamos androgenų. Jie atsiranda ant kūdikio žandų, nosies, kaktos, tačiau gali berti ir kitas kūno vietas. Hormoninis bėrimas paprastai atsiranda 2-6 savaitę, tačiau naujagimis gali gimti jau turėdamas aknę. Jei bėrimas atsiranda vėliau nei šeštą savaitę gyjimas gali užtrukti ilgiau. Kad neliktų randų rekomenduojama odą tepti tam tikrais kremais ir losjonais, kuriuos paskiria gydytojas.
- Naujagimių toksinė eritema (lot. Erythema toxicum neonatorum): Tai raudonos dėmės su 1-3mm skersmens gelsvomis viršūnėlėmis, atsirandančiomis pirmą naujagimio gimimo savaitę. Bėrimas aptinkamas ant krūtinės, pilvo, žandų. Toksinė eritma nėra pavojinga, tačiau jos priežastys nėra aiškios. Manoma, kad bakterijos patekusios į plaukų folikulus sukelia tokią odos reakciją. Galbūt tai natūralus imuninės sistemos formavimosi etapas.
- Naujagimių raudonė (lot. Miliaria): Ko gero visi tėvai sutinka prakaitinį bėrimą - jis dažniausiai išryškėja raudonų taškelių pavidalu ant vaikelio sprando, pilvuko ar žandų. Dažniausios to priežastys - naujagimių perkaitimas, aprengus juos per šiltai, kontaktas dažnai liečiantis. Šis bėrimas turėtų pranykti naujagimį išmaudžius vonelėje, panaudojus kūno priežiūros priemones ir atlikus „oro vonias“ - leidus vaikeliui pabūti be sauskelnių. Prakaitinis bėrimas gali būti įvairus, pradedant nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Nuprausus bėrimų vietas galima tepti mažylių odos priežiūrai skirtais specialiais kremais. Svarbiausia, kad kūdikis visą laiką būtų švarus, saikingai aprengtas, neperkaistų ir nesikasytų spuogelių, kurie per kelias dienas išnyksta. Bėrimui sustiprėjus, plečiantis, būtina kreiptis į gydytoją.
- ,,Gandro žnybis” (lot. Naevus simplex)
- Naujagimių pleiskanojimas (lot. Seborrhoeic dermatitis): Dažnai tėvai išsigąsta dėl įvairių pleiskanojimų, galinčių atsirasti ant plaukuotų kūno vietų - antakių ar galvelės srities. Reikėtų žinoti, kad ši būklė taip pat praeina su laiku, tačiau padėti paspartinti procesą gali specialūs kūdikių aliejukai, kuriuos galima tepti ir ant plaukų.
- Iššutimas: Tai neinfekcinis odos pažeidimas, kai bėrimas atsiranda ant kūdikio užpakaliuko bei kitose odos vietose, kur oda nekvėpuoja: tarpupirščiuose, ant kaklo, kojų ir rankų sulenkimuose, po žinduku. Atsiranda raudoni ir blizgūs lopai, odos lupimasis, šerpetojimas. Pagrindinė iššutimo priežastis yra kūdikio odos sąlytis su sauskelnių turiniu ir trintis. Jei pažeista kūdikio oda nėra gydoma gali išsivystyti infekcija, todėl svarbu nedelsiant pasirūpinti odos sveikata.
Kūdikio odos priežiūra
Devynis mėnesius kūdikis gyvena mamos gimdoje, kur jį supa skysta terpė - amniono skystis, o jo oda būna padengta varškine mase- verniksu, kuris apsaugo nuo vandeningos aplinkos ir sušvelnina gimusio naujagimio adaptaciją. Gimęs kūdikis iš vandens patenka į oro aplinką, taigi jo oda turi prisitaikyti. Maždaug dvi savaites kūdikio oda būna sausa, šerpetoja ir lupasi. Vaikui augant oda darosi tvirtesnė. Tačiau iki to laiko, kai pamatysite persikinę ir švelnią odą, mažyliui sueis keturi mėnesiai.
Pagrindiniai odos priežiūros elementai:
- Oras: Naujagimiui gryname ore pakanka būti apie 15-20 minučių per dieną vis ilginant laiką iki poros valandų. Vėdinkite namus, tačiau venkite skersvėjo. Optimali kambario temperatūra 20-22 laipsniai, drėgmė- 40-60 procentų. Leiskite bent keletą minučių kūdikiui pagulėti be drabužėlių ir sauskelnių. Oro vonios naudingos ne tik kūdikiams bet ir vaikams. Žiemą tai darykite kambaryje, o vasarą- lauke.
- Vanduo: Kūdikį maudykite 36-37 laipsnių vandenyje. Kad odelė neišsausėtų patariama maudynėmis mėgautis 2-3 kartus per savaitę.
- Saulė: Venkite tiesioginių saulės spindulių, rinkitės pavėsį. Net per kelias minutes ant saulės mažylis gali nudegti, ištikti saulės smūgis. 0-6 mėnesių kūdikiams nerekomenduojama būti saulėje, o 6-12 mėnesių su stipria apsauga nuo saulės SPF 50 galima būti apie penkiolika minučių. Vaikams nuo 1 iki 3 metų su stipria apsauga nuo saulės SPF 40 rekomenduojama saulėje būti daugiausiai 20 minučių.
- Odos drėkinimas: Po maudynių švelniai nusausinkite kūdikio odą rankšluosčiu ir sudrėkinkite patepdamos kremu, losjonu ar aliejumi. Gležnai kūdikio odelei tinka natūralūs migdolų, simondsijų aliejai, kuriuos įmasažuokite į kūdikio odą sukamaisiais judesiais, kol įsigers.
Sauskelnių parinkimas ir naudojimas
Mažyliui šlapinantis ir tuštinantis odą veikia drėgmė, šiluma, bakterijos ir rūgštys. Sauskelnės dažnai spaudžia, trina sėdmenis ir kirkšnis, todėl atsiranda iššutimai. Kūdikis gali būti neramus, verkti, ypač kai liečiamas ar plaunamas užpakaliukas, priešintis keičiant sauskelnes. To priežastis yra netinkamo dydžio ar tiesiog uždelstos pakeisti sauskelnės. Kai kurių kūdikių oda jautri medžiagoms, iš kurių gaminamos sauskelnės.
Pirmaisiais mėnesiais sauskelnes rekomenduojama keisti prieš kiekvieną maitinimą ir po jo bei iš karto naujagimiui pasituštinus. Atkreipkite dėmesį į sauskelnių dydį. Jos turi būti prigludusios, tačiau nespausti. Nelaukite kol sauskelnės išsipūs nuo jose susikaupusio šlapimo. Net ir nedidelis kiekis šlapimo dirgina jautrią kūdikio odelę. Nenaudokite sintetinių sauskelnių. Įsitikinkite, ar naudojamos sauskelnės yra laidžios orui ir nesukelia šiltnamio efekto. Taip pat nebijokite pakeisti sauskelnių rūšies.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei bėrimas sustiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat, jei oda rausta, nuo sauskelnių atsiranda iššutimai ir ji darosi šlapia - reikėtų naudoti specialų cinko tepalą, kurį irgi rekomenduojama naudoti po „oro vonių“ ar jų metu. Ji priduria, kad renkantis tepalą, lygiai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į priemonės kokybę, ženklinimą ir įsitikinti, ar jis skirtas kūdikiams.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
- Kūdikio vonelės: kaip išsirinkti geriausią? Patarimai ir kainos
- Vaikiškas Dušo Želė HiPP – Tikri Atsiliepimai ir Išsamus Produkto Vertinimas
- Antakalnio Ligoninės Paskaitos Nėščiosioms: Naujausias Tvarkaraštis ir Būtina Informacija