Vaikų skiepijimas - didžiausias šiuolaikinės medicinos atradimas.
Per visą medicinos istoriją, pagal išsaugotų gyvybių, išvengto luošumo skaičius, poveikį vaiko ir visos šeimos gyvenimo kokybei, skiepai yra antra veiksmingiausia poveikio priemonė po geriamojo vandens kokybės svarbos.
Skiepijimas yra viena iš natūraliausių poveikio priemonių.
Vakcinų veikliosios medžiagos - tik natūralūs mikroorganizmai ar jų sudėtinės dalys.
Daugiau nei prieš du tūkstančius metų, siekiant išvengti raupų, pradėta ieškoti lengvų ligos formų sukėlėjų, bandyta sergančiųjų lengvomis formomis bėrimų medžiagą įskiepyti sveikiesiems.
Tai davė pradžią gyvų susilpnintų vakcinų klasei.
Visų šiuo metu skiepijamų gyvųjų vakcinų sukėlėjai buvo išskirti iš vaikų, sergančių lengvomis ligos formomis.
Mūsų laikais, taikant modernius mikrobiologinius metodus, mikroorganizmų savybės fiksuojamos ir tokios standartizuotos vakcininės padermės skiepijamos sveikiesiems.
Šiuolaikinių skiepijimų pradininkas, anglų gydytojas Edvardas Dženeris, raupų profilaktikai išpopuliarino karvių raupų pūslelių turinio skiepijimą.
Kaip vėliau nustatyta - veiklioji tokio skiepo medžiaga yra karvių raupų virusas (vaccinia).
Šie darbai davė pradžią vadinamosioms Dženerio tipo vakcinoms, kurių esmė - žmonėms skiepyti vartojami kitų gyvūnų ligas sukeliantys mikroorganizmai, įskiepijus nepavojingi žmogui, tačiau sukeliantys apsaugines imunines reakcijas.
Trečia vakcinų gamybos kryptis - negyvų mikroorganizmų arba atskirų jų komponentų skiepijimas.
XX a. pastaraisiais metais stengiamasi naujai suvokti skiepijimo biologinę prasmę.
Motinos įsčiose vaisius yra sterilus.
Pirmieji kontaktai su aplinkos mikroorganizmais prasideda jau gimdymo metu, o po gimdymo vyksta intensyvus kolonizacijos procesas, kai mikroorganizmai užsėja naujagimio odą, virškinamąjį traktą, viršutinius kvėpavimo takus, formuodami vadinamąją normaliąją organizmo mikrobiotą.
Tai natūralus procesas, ir naujagimio imuninė sistema prie jo yra puikiai prisitaikiusi.
Nuo seno buvo žinomos ligos, kuriomis dažniausiai sirgdavo vaikai, jomis persirgus susidarydavo atsparumas (imunitetas), todėl jos buvo vadinamos „privalomomis vaikiškomis“ ligomis ir laikomos brandos etapais.
Tokia pažiūra susiformavo daugiau nei prieš tūkstantį metų rytų filosofo ir gydytojo Rhazeso (865-925) darbuose.
Deja, dar iki šiol išliko nuomonių, kad persirgta „vaikiška“ liga gerina imunitetą arba leidžia išvengti alergijos ar kitų nepageidaujamų būklių, nors akivaizdu, kad bet kokia liga yra ne tik vaiko kančia, bet ir grėsmė visos šeimos gyvenimo kokybei.
Skiepijimas vakcinomis apsaugo vaikus nuo susirgimo užkrečiamosiomis ligomis.
Pasauliniu mastu skiepijimų programas koordinuoja Pasaulinė sveikatos organizacija.
Kiekviena šalis turi savo nacionalines imunoprofilaktikos programas.
Pirmoji Lietuvos Nacionalinė imunoprofilaktikos programa paruošta 1992 m., vėliau ji buvo tobulinama.
Vienas šios programos elementų - skiepijimo kalendorius.
Jį tvirtina SAM, jame nurodytos vakcinos, kurias visiems Lietuvos vaikams garantuoja mūsų valstybė.
Papildant Nacionalinės skiepijimų programos kalendorių, yra numatyta galimybė skiepyti ir daugiau vakcinų, kurių šiuo metu negali kompensuoti valstybė.
Dažniausiai tai naujausių technologijų, palyginti neseniai mūsų šalyje registruotos vakcinos, suteikiančios papildomos apsaugos.
MMR vakcina skiepijama su pirmąja HB vakcinos doze.
Vėjaraupiai ir MMR Vakcina
2018 metais nuo vėjaraupių pasiskiepijo daugiau žmonių nei 2017, sumažėjo sergamumo vėjaraupiais rodiklis, rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenys.
Pasak ULAC medikų, kasmet daugėja besiskiepijančių nuo vėjaraupių - pernai (2018 m.) buvo įskiepyta 27,5 proc. daugiau vėjaraupių vakcinos dozių nei 2017 metais.
Naujausiais ULAC duomenimis, 2018 m. buvo užregistruota mažiau susirgimų vėjaraupiais nei užpernai - atitinkamai 15812 ir 16005 susirgimai bei registruotas atitinkamai žemesnis sergamumo vėjaraupiais rodiklis - 564,4 atv./100 tūkst. gyv. ir 565,7 atv./100 tūkst.
Vėjaraupiais dažniausiai serga vaikai.
Analizuojant pastarųjų trejų (2016-2018) metų susirgimų tendencijas Lietuvoje pagal amžiaus grupes, kas antras susirgęs vėjaraupiais buvo vaikas iki 4 m. amžiaus bei dar trečdalis susirgusių vaikų buvo 5-9 m. amžiaus, rodo ULAC stebėsenos duomenys.
Vėjaraupiai yra viena iš labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų, o imlumas šiai infekcijai yra visuotinas, kas reiškia, kad susidūrus su virusu, neturintiems imuniteto, išsivystys susirgimas.
Vaikų kolektyvuose dažnas šios ligos plitimas protrūkiais.
Virusas, sukeliantis vėjaraupius, yra itin lakus, jis neilgai išsilaiko aplinkoje - yra jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl dažniausiai užsikrečiama tik uždarose patalpose per oro lašelius, sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant.
Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) - tai ūmi virusinė liga, sukeliama varicella zoster viruso, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu.
Virusų organizme gali išlikti ilgai (latentinė infekcija), o jai aktyvavusis (dažniausiai sulaukus 60 m.) išsivysto juostinė pūslelinė.
Suaugusiems žmonėms vėjaraupiai pasireiškia sunkesnėmis formomis ir komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams.
Vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščioms bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina.
Inkubacinis ligos periodas, iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, trunka 11-21 dieną.
Svarbu žinoti, kad likus porai dienų iki ligos pradžios, ligonis jau gali užkrėsti kitus.
Ligos pradžia ūmi.
Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai - karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta.
Vėliau išberia veido, plaukuotos galvos dalies, rankų, kojų - viso kūno odą, kartais net gleivines.
Beria bangomis, kas 1-2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti skirtingų stadijų bėrimo elementų.
Išbertas vietas labai stipriai niežti.
Vis nauji bėrimo elementai atsiranda iki 5 dienos nuo ligos pradžios.
Asmuo, sergantis vėjaraupiais, aplinkiniams pavojingas dar 5 dienas po paskutinių bėrimų, t.y. 10 dienų.
Šį laikotarpį pacientas vis dar gali užkrėsti kitus, taigi jį būtina atskirti nuo kitų žmonių.
Persirgusiems vėjaraupiais susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas.
Kiekvienoje iš pūslelių - milijonai virusų.
Todėl pasikasius ir ta pačia ranka patrynus akis, virusų patenka į jų junginę.
Gali išsivystyti sunkus virusinis akių uždegimas.
Liga taip pat gali komplikuotis kraujo užkrėtimu, faringotonzilitu, ausų, plaučių ar galvos smegenų uždegimu.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- 2 mėnesių kūdikio skiepas: ką reikia žinoti?
- Laimo Liga Nėštumo Metu: Svarbiausi Patarimai Ir Kaip Apsaugoti Save Ir Kūdikių
- Skiepai nuo erkinio encefalito planuojant nėštumą: būtina apsauga jūsų mažyliui!
- Kaip Saugiai Skiepyti Naujagimius Nuo Tuberkuliozės: Visas Tvarkos Vadovas
- Vaikas miega su tėvais: svarbiausi argumentai už ir prieš, kuriuos privalote žinoti!
- Įspūdingiausi Lietuviškų Dainų Tekstai: Nuo Klasikos Iki Šių Dienų, Kurių Negalite Praleisti!