Šiandien visuomenėje ypač populiarus „supermamos“ apibūdinimas. Bet kaip psichologai vertina „supermamas“?
Kas yra „supermama“?
Supermama yra ta moteris, kuri turėdama šeimą - vyrą, vaikus ir dar šunį - viską puikiai suspėja, ir dar "start up" kursuose dalyvauja. Tos mamos, kurios tingi būti aktyvios, juokiasi iš jų, nes pavydi ir dėl vidinės kultūros stokos ima šaipytis.
Kita vertus, tas „supermamos“ įvaizdis yra toks makalavimasis išorėje. Išoriškai aktyvias moteris aš skatinu nurimti, sustoti, nes tas, kas labai intensyviai gyvena išorėje, beveik negyvena viduje.
Moters prigimtis
Moteris yra didžioji kūrėja. Jos prigimtis yra kūrybiška. Jai svarbu turėti laiko sau, apmąstyti savo santykius su artimaisiais, tiesiog sėdėti nuleidus kojas į vandenį. Bet tam reikia laiko.
Kai kurios moterys kreipiasi ir sako: „Viską padarau, namai sutvarkyti, vyras patenkintas, vaikai prižiūrėti, vaikų edukacija rūpinuosi, verslą turiu, bet vis tiek kažkas blogai“. O kas blogai? Moters siela beldžiasi ir sako, kad ji irgi čia yra. Mes pamirštame patį svarbiausią santykį, kurį išpuoselėjus išsispręstų visos problemos, tai santykis su savimi.
Kaip atrasti santykį su savimi?
Daugelis jo neturi, nes nebuvo kada turėti. Viena mama pasakojo, klausia savo dukros, grįžusios iš darželio, kaip jai sekėsi. O vaikas sako: viskas buvo taip greitai, tiek daug darėme, kad net nebuvo laiko, kada pagalvoti.
Reikia pabrėžti, kad mus augino žmonės, kurie niekada nesirūpino savo jausmais. Tais laikais, mūsų tėvai ir močiutės rūpinosi pragyvenimu - tuo paprastu ir primityviu. Jie pasimylėdavo, gimdydavo vaikus ir rūpindavosi, kad būtų bulvių, kiaušinių bei duonos. Jiems tai buvo tinkama meilės išraiška. Dabar laikai pasikeitė.
Šiandien mums nebereikia kovoti dėl duonos ir kiaušinių. Kai žmogui susitvarko buitis, atsiranda laiko subtilesniems dalykams. Vyresnės kartos atstovai sako, kad moterų depresija yra iš neturėjimo ką veikti. Viena vertus aš jiems pritariu, nes depresija yra didžiulio egoizmo išraiška, kai sėdi graži, sveika ir stipri moteris ir galvoja, kad jos problemos yra didžiausios pasaulyje. Kita vertus, mes lekiame, bet nesuspėjame pasidžiaugti.
Darbas ir motinystė
Daugeliui atrodo keista, jog moteris grįžta į darbą nepraėjus net metams po vaiko gimimo. Bet man dar keisčiau atrodo, klausimas, kurį dažnai girdžiu: juk gauni atlyginimą, tai ko veržiesi į tą darbą. Štai koks požiūris. Jei tau valstybė moka, kodėl turi eiti į darbą. Sėdėk sau namie. Bet paskui ir atsiranda įvairūs moterų nusiskundimai, kodėl, jei esi trisdešimtmetė ir dar neturi vaikų, bet esi ištekėjusi, potencialus darbdavys tave dažnai įvertina neigiamai. Bet jei tu išeisi metams ar dviem į dekretines, jam vėl reikės ieškoti darbuotojo.
Aš suprantu, kad po metų ar dvejų yra sunku grįžti, jei tu visiškai buvai atitrūkusi. Kiekvienai tą reikia įvertinti. Aš maniau, kad sugebėsiu.
Kaip tik tuo metu išleido įsakymą, kad dirbantys seneliai irgi gali išeiti vaiko priežiūros atostogų vietoj dirbančių tėvų. Mano mama tam ryžosi. Taigi dalinamės trise - tėtis, mama ir močiutė.
Iššūkiai derinant darbą ir motinystę
Iššūkiai yra miego stoka ir nuovargis. Bet visada prisimenu daugiau vaikų turinčių draugų pasakymus: „Mes vis galvojam, o ką mes veikėm, kai turėjom tik vieną vaiką?“ Natūralu, kad grįžusi po darbo neištiesiu kojų ant sofos, o puolu kompensuoti sūnui laiką, kurio negalėjau skirti. Žiūriu, kokie jo dienos pasiekimai, gal labiau nugarą ištiesia, ar kokį žaislą pasiekia, gal kitaip šypsosi ar juokiasi.
Kolegų požiūris
Kolegos mane puikiai pažįsta, todėl jie nenustebo, kai pasakiau, kad po kelių mėnesių grįšiu. Nors kai kurie sakė, kad net lažinosi, ar tikrai grįšiu. Nes ko jau ko, o iki gimdymo gerokai daugiau, nei norėtųsi girdėjau sakant frazę: pagimdysi - pamatysi. Dabar jiems atrodo, kad niekur ir išėjusi nebuvau.
Auklėjimo metodai
Kol kas tik paskatau įvairią literatūrą. Pačiais pirmaisiais mėnesiais vaikui svarbiausia meilė, šiluma ir artimųjų dėmesys. Nors kol dar laukiausi jau buvau pasidomėjusi apie kūdikio dienotvarkę.
Vienoje knygoje buvo puikiai surašyta, kaip vaiką užmigdyti 7 valandą vakaro, kad nubustų tik 7 ryto, su neilgais prabudimais pavalgyti. Prisipažinsiu, kad bandžiau nuo pirmų dienų - nepavyko. Po kelių mėnesių vėl pabandžiau, šiek tiek patobulinusi ir pritaikiusi pagal savo režimą, ir rezultatas jau beveik džiugina. Jei Kasparas užsispirtų ir dar vieną valandą ryte ilgiau išmiegotų - būtų tobulas miego režimas.
Manau, kad reikia susirinkti įvairius požiūrius, o tada jau susidėlioti savo.
Mitai apie motinystę
Neturėjau jokių mitų. Tik vieną taisyklę - neiti į kraštutinumus. Buvau nusiteikusi tam, kaip viskas bus. Nebent pati bandau paneigti mitą, kad įmanoma ir dirbti, ir mama būti, ir nebūtina metus namie sėdėti.
Žinoma, kad būna tų sunkių akimirkų, kai jau kokią trečią naktį iš eilės neišsimiegi arba užpuola koks nors virusas, tada galvoji, kodėl man taip. Bet viskas bus gerai. Yra duobė bus ir įkalnė.
Vaiko priežiūros pareigos
Kol dar laukiausi, apie tai kalbėjomės. Aš sakiau: supranti, kad, kai pradėsiu eiti į darbą, viską dalinsimės per pusę. Tada matydavau tokį pakeltą antakį, neva taip, tikriausiai. Bet dabar viskas taip susidėliojo, kad vis tiek tos naktys yra mano. Vaikui paūgėjus, matyt, viskas dėliosis dar kitaip.
Ko teko atsisakyti?
Spontaniškumo. Nuo šiol nebegali taip imti ir sugalvoti, kad geras oras, nulėksi kur nors. Vakarų su draugais. Dabar tai darai daug rečiau, viską derini iš anksto. Susitikimas su drauge kavos yra suderintas trims savaitėms į priekį.
Kelionės su vaiku
Buvome išvykę į Lietuvos pajūrį, o lapkritį suplanavome skristi į lietuvių su vaikais taip pamėgtą Tenerifę. Aš esu už keliones. Ypač jei vaikas sveikas.
Pastebiu, kad pabėgimas iš namų vyrus labiau pajungia į visus vaiko priežiūros darbus. Namuose ir kasdienybėje kažkaip jau taip nutinka, kad jiems vis atsiranda labai svarbių, svarbesnių ir su vaiku nesiderinančių reikalų.
Patarimai
Ko mane išmokė ta trumpa motinystė, tai nebūti tokiai kategoriškai. Anksčiau atrodė, kad aš tai jau taip ar kitaip tikrai nedarysiu. Stebėdavausi, kaip neįmanoma kiekvieną rytą galvos išsiplauti ar kavos pasidaryti.
Taip ir dėl patarimų - visada išklausau, palinksiu, padėkoju, o tada jau atsirenku, ar man tinka jis, ar ne. Bet kuo jų daugiau, tuo geriau. Kartais juos prisimeni tokioje stresinėje situacijoje. Nes motinystė nebūtinai yra vien instinktai. Tai yra ir mokslas.
Aš su drauge eksperimentavau su vaiko užmigdymu, nes tėvai skundžiasi, kad vaiką reikia dvi valandas nešioti ant rankų, vežioti vežimėlyje ir t.t. Draugė, gyvenanti užsienyje, išsikvietė miego specialistę ir pasidalino vaiko užmigdymo metodika. Ji net juokavo, kad nuo šiol jie su vyru ginčijasi, kas šiukšles neš, o kas vaiką migdys, nes iš esmės užima tiek pat laiko. Tai kartais verta pasiklausyti rekomendacijų ar kreiptis į specialistus, jei kažkas vyksta ne taip, kaip turėtų.
„Supermamos“ apibūdinimas
Taip, labai neigiamą. Kartais net balansuoja ant silpnaprotystės ribos. Ir tai yra keista. Supermama turėtų būti ta, kuri viską spėja, yra laiminga, patenkinta, o pas mus yra tokios mamos-marginalės apibūdinimas.
Gal tie forumai iškreipia vaizdą, yra tų pogrupių, kur diskutuojama, pavyzdžiui, apie skiepus ir viskas grindžiama ne mokslu, o nuklystama į kraštutinumus. Tai tokį įvaizdį ir suformuoja.
Hormonai
Jautrumas buvo padidėjęs, bet bandžiau save suimti ir buvau perspėjusi artimuosius, kad pasakytų, jei kas ne taip. Bet čia užburtas ratas - miego trūkumas, naujos pareigos, per didelis atsakomybės jausmas... Bet kiekvienas yra individualus.
Kitą gali tie hormonai kitaip paveikti ir gali būti, kad nieko kito išskyrus vaiką nebematys. Nors aš manau, kad vis tiek tokia būsena ilgiau nei tris mėnesius neturėtų užsitęsti. Po to žmogus vėl turėtų grįžti į save.
žymės:
Panašus:
- Mokslas vaikams: įdomios mintys ir eksperimentai
- Motinystė: Atraskite Meilę, Iššūkius ir Nepakartojamą Džiaugsmą Šiame Nuostabiame Kelyje
- Kaip Užauginti Laimingą Ir Sėkmingą Žmogų: Psichologės Aušros Kurienės Patarimai
- Nepraleiskite: Svarbiausi vaikų žaidimų kambario įrengimo reikalavimai Lietuvoje!
- Darželio Išleistuvių Scenarijus: Paslaptis, Kaip Sukurti Nepamirštamą Šventę