Šiandien minimos Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo 110-osios gimimo metinės. Minint 110-ąsias poeto gimimo metines, jo gimtuosiuose Šeteniuose ir Kėdainiuose visą birželį vyko Česlovo Milošo festivalis.
Česlovas Milošas buvo vienas žymiausių praėjusio šimtmečio poetų, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras, Lietuvos garbės pilietis, profesorius.
Vytauto Didžiojo universitete veikia Česlovo Milošo centras. Taip pat tyrėjai, analizuojantys Vidurio Lietuvos kultūrą, Lietuvos lenkų tapatumo ir kultūrinę savimonę, baltų-slavų kultūrų reiškinius, yra susibūrę į mokslo klasterį „Česlovas Milošas ir Lietuva: teoriniai ir taikomieji studijų aspektai“. Universitetas aktyviai bendradarbiauja su Česlovo Milošo gimtinės fondu.
Česlovo Milošo Žodžiai Apie Lietuvą
Cz.Miloszas kalbėjo: „Gera yra gimti mažame krašte, kuriame gamta atitinka žmogaus mastelį, kur amžiams bėgant sugyveno kartu skirtingos kalbos ir kultūros. Kalbu apie Lietuvą - mitų ir poezijos žemę“. Šiuos žodžius 1911 metais netoli Kėdainių esančiuose Šeteniuose gimęs Cz.Miloszas ištarė atsakingai - ne vienoje jo knygoje vaikystės ir jaunystės laikas tampa esminiu, o savo namais jis visada vadino kaimą šalia Nevėžio - Upės, kuri teka ir poeto eilėraščiuose, ir prozoje.
Poetas, jaunystę praleidęs Lietuvoje, 1934-aisiais baigęs Vilniaus S. Batoro universiteto Teisės fakultetą, po trejų metų persikėlė į Varšuvą, kur jis gyveno iki paskyrimo į Paryžių. Paprašęs politinio prieglobsčio, nuo 1951 m. Č. Milošas dešimtmetį gyveno ir kūrė Prancūzijoje. Nuo 1960 metų jis gyveno Šiaurės Kalifornijoje (JAV), dirbo Kalifornijos universitete. 1980 m. jam buvo skirta Nobelio literatūros premija, o 1992-aisiais - VDU garbės daktaro vardas.
Sugrįžimas į Lietuvą
„Česlovas Milošas buvo mano herojus, labai svarbus, gerbiamas žmogus. 1957-aisiais perskaičiau „Pavergtą protą“, kur tiksliai, aiškiai, atvirai aprašyta Lietuvos okupacija. Šis kūrinys mane sužavėjo. Vėliau tapome kolegomis Kalifornijos universitete - nuo tol bendravome. Kai dalyvavau VDU atkūrime, Atkuriamajam Senatui siūliau Č. Milošą, S. Lozoraitį ir V. Landsbergį paskelbti VDU Garbės daktarais“, - aplinkybes, kurių dėka 1992-aisiais Č. Milošas grįžo į Lietuvą ir tapo ne tik VDU Garbės daktaru, bet ir Lietuvos garbės piliečiu, prisiminė pirmasis atkurtojo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Algirdas Avižienis.
Č. Milošas sutiko atvažiuoti ir tik laukė momento, kai Lietuva kaip nepriklausoma valstybė galės išduoti jam vizą. 1992 m. vasarą pirmą kartą - po 52 metų išsiskyrimo - Č. Milošas sugrįžo į Lietuvą. Formali proga atvažiuoti buvo Vytauto Didžiojo universiteto jam suteiktas garbės daktaro vardas.
Kai Č. Milošas 1992 m. išlipo iš lėktuvo Vilniaus oro uoste, pirmi jo ištarti žodžiai buvo: „Esu laimingas.“ Atrodė, kad niekada nebus lemta sugrįžti, tačiau jam tai pavyko.
Česlovo Milošo Kūryba ir Lietuva
Nobelio premija garsiosios esė knygos „Pavergtas protas“ autoriui buvo skirta už bekompromisį įžvalgumą aprašant žmogaus būklę didelių konfliktų pasaulyje.
Cz.Miloszas augo ir brendo Lietuvoje. Kaip tai atsispindi jo kūryboje? - Neginčytina tiesa, jog kone kiekvienas menininkas jaučia itin stiprius saitus su savo tėviške, su tomis vietovėmis, kur jis augo, brendo kaip asmenybė, kur pajautė pirmuosius sąlyčius su aplinkiniu pasauliu. Toji vaikystės žemė, ypač žiūrint iš praskriejusių dešimtmečių perspektyvos, daugeliui atrodo kaip visais atžvilgiais harmoninga idilė, laimės oazė.
Ryškiu, nuolat atsikartojančiu simboliu šio autoriaus kūryboje tampa Nevėžio upės, tekančios pro Cz.Miloszo gimtuosius Šetenius, įvaizdis. „Užmeti meškerę, stovėdamas ant akmens./ Gimtosios upės vanduo tarpu vandens lelijų/ Srūva, kojas basas mazgodamas./ Ir kas esi, žiūrįs dabar į plūdę,/ Beklausąs kultuvių dūžių aidesio?“ - klausia poetas savo eilėraštyje „Berniukas“.
Cz.Miloszo kūryboje Lietuva visą laiką buvo viena esminių temų, tiek prieškario eilėraščiuose, tiek po karo parašytame romane „Isos slėnis“, kuris išleistas 1955 m. Tą patį galima pasakyti ir apie poezijos rinkinius „Miestas be vardo“ (1969 m.), „Kur saulė pateka ir kur nusileidžia“ (1974 m.), „Ant upės kranto“(1994 m.). Ypač daug vietos Lietuvos istorinei ir dabarties būčiai autorius skyrė savo eseistikos knygose „Gimtoji Europa“ (1958 m.) ir „Tėvynės ieškojimas“ (1992 m.). Lietuva poetui egzistuoja tarsi neatskiriama jo esybės dalis, suformavusi ir pasaulėjautą, ir vertybių sistemą. Šiuos giliuosius, egzistencinius sąryšius su gimtine kūrėjas įprasmino daugelyje kūrinių ir deklaravo per visą netrumpą savo gyvenimą.
„Isos slėnis“ pilnas nostalgiškų vaikystės prisiminimų. Šis romanas tarsi kilo iš psichologinio autoriaus poreikio prisiminimais bent kiek numalšinti sopulingą širdgėlą, kurią sukėlė karo ir pokario išgyvenimai. Pats autorius yra sakęs, kad kūrinį parašė tarsi atlikdamas autoterapijos procedūrą.
žymės:
Panašus:
- Kaip Atpažinti Tobulą Kiaušinį: Nepakeičiami Patarimai ir Gudrybės
- Atraskite Geriausias Vietas Auginti Vaikus Lietuvoje ir Pasaulyje – Nepakeičiami Patarimai Tėvams!
- Gera savijauta nėštumo metu: nepakeičiami patarimai būsimoms mamoms
- Vaiko Statula, Mama ir Šventinimas: Atrask Tikėjimo Kelio Stebuklus!
- Gintaras Skamaročius – Kalvarijos administracijos direktoriaus kandidatas ir jo svarbiausi pasiekimai