Žinia, kad Jėzus kilo iš šio uždaro kelių šimtų vargingų žydų gyvenamo kaimelio, yra turbūt vienintelis Jėzaus vaikystės faktas, dėl kurio galime būti gana tikri. Jėzus buvo taip tapatinamas su Nazaretu, kad visą savo gyvenimą buvo žinomas „Nazariečio“ vardu. Žinant, kad vardas Jėzus buvo labai paplitęs, gimtojo kaimo pavadinimas tapo pagrindine jo pravarde.
Senasis Nazaretas
Senasis Nazaretas įsikūręs ant dantytos,visų vėjų perpučiamos kalvos briaunos Žemutinėje Galilėjoje. Kaimelyje gyvena ne daugiau kaip šimtas žydų šeimų. Nėra nei kelių, nei visuomeninių pastatų. Nėra ir sinagogos. Kaimiečiai dalijasi vienu šuliniu, iš kurio semia gėlą vandenį. Vienintelėje pirtyje, maitinamoje į požemines talpyklas surenkamo lietaus vandens srovelės, prausiasi visi gyventojai.
Namai Nazarete patys paprasčiausi: belangis kambarys, padalytas į dvi dalis - vienoje gyvena šeima, o kitoje laikomi gyvuliai. Pastatai nudrėbti iš akmenų ir molio, nubaltinti kalkėmis; ant plokščių jų stogų namiškiai susirenka maldai, džiovina skalbinius, vakarieniauja vėsiais vakarais, o karštais vasaros mėnesiais pasitiesia savo dulkinus demblius ir miega. Laimingesnieji turi kiemą ir mažą dirvos lopinėlį daržovėms auginti, nes, nepriklausomai nuo savo užsiėmimo ir įgūdžių, kiekvienas nazarietis yra ūkininkas. Šį atokų kaimą savo namais vadinantys žmonės visi be išimties dirba žemę. Žemdirbystė maitina ir išlaiko skurstančius gyventojus. Kiekvienas turi gyvulių, kiekvienas augina savo derlių: trupučiuką miežių, kuokštelį sorų ir avižų. Gyvulių mėšlu tręšiama žemė maitina kaimiečius, kurie šeria tuos gyvulius.
Nazareto kaimelis toks mažas, toks atkampus, kad jo vardas neaptinkamas jokiuose žydiškuose šaltiniuose iki pat 3 m. e. metų - jis neminimas Biblijoje, neminimas Talmude, midrašuose ar Juozapo Flavijaus veikaluose. Trumpai tariant, tai nereikšminga ir visiškai neverta dėmesio vieta. Tai taip pat vieta, kurioje tikriausiai gimė ir užaugo Jėzus.
Archeologiniai kasinėjimai Nazarete
Pakankamai neseniai atlikti archeologiniai kasinėjimai šioje vietoje, parodė, kad pirmajame mūsų eros amžiuje Nazarete gyveno daug žydų, kurie atmetė romėnų kultūrą. Archeologai taip pat išsiaiškino, kad po Jėzaus mirties praėjus maždaug šimtmečiui, žmonės ėmė garbinti namą, kuriame Jėzus galimai užaugo. Bizantijos imperijos lyderiai vėliau šį namą dekoravo mozaikomis ir norėdami jį išsaugoti - virš jo pastatė bažnyčią. Daiktų, rastų name, analizė parodė, kad jie iš tiesų buvo naudojami pirmajame mūsų eros amžiuje - tuo metu kai Jėzus Kristus buvo galimai gyvas. Kadangi archeologai Nazarete rado dar du namus iš to paties amžiaus, jie negali tiksliai nurodyti ar tas namas, kurį taip garbina žmonės, iš tiesų yra namas, kuriame užaugo Jėzus Kristus.
Jėzaus profesija ir išsilavinimas
Štai ką mes žinome apie Jėzaus gimimo laikų Nazaretą: dailidei ten nebuvo ko veikti. O tokia, pasak tradicijos, buvo Jėzaus profesija: tekton - dailidė, arba statybininkas, - nors derėtų pažymėti, kad visame Naujajame Testamente apie tai užsimenama tik vieną kartą (Mk 6, 3). Jei tas teiginys teisingas, Jėzus, būdamas amatininku ir padieniu darbininku, priklausė žemiausiajai pirmojo amžiaus Palestinos prasčiokų klasei. Jis buvo viršesnis tik už beturtį, elgetą ir vergą.
Neraštingų žmonių procentas pirmojo amžiaus Palestinoje buvo stulbinamai didelis, ypač tarp vargšų. Manoma, kad apie 97 procentus žydų valstiečių nemokėjo nei rašyti, nei skaityti - žodinės tradicijos visuomenėje, kurioje gyveno Jėzus, tai nėra netikėta. Žinoma, hebrajiškas Šventraštis buvo itin svarbus paprastų žydų gyvenime. Bet didžioji dauguma Jėzaus laikais gyvenusių žydų turėjo tik pačių elementariausių hebrajų kalbos žinių, kurių vos pakako sinagogoje skaitomam Šventajam Raštui suprasti. Hebrajų kalba buvo Rašto aiškintojų ir Įstatymo žinovų kalba - mokslo kalba. Tokiems prasčiokams kaip Jėzus susikalbėti hebrajiškai būtų buvę labai sunku, net ir šnekamąja šios kalbos forma.
Kaip tik todėl didžioji dalis Šventojo Rašto buvo išversta į aramėjų kalbą - pagrindinę žydų valstiečių kalbą, Jėzaus kalbą. Gali būti, kad Jėzus truputį mokėjo graikiškai - graikų kalba buvo Romos imperijos lingua franca (paradoksalu, bet Romos okupuotuose kraštuose lotynų kalba buvo mažiausiai vartojama). Šios kalbos žinių jam galbūt užteko, kad galėtų susikalbėti su užsakovais ir susitarti dėl užmokesčio, bet pamokslauti graikiškai jis tikrai nebūtų sugebėjęs. Kad ir kokiomis kalbomis Jėzus būtų kalbėjęs, nėra jokio pagrindo manyti, jog jis mokėjo nors viena iš jų (net ir aramėjų) skaityti ar rašyti.
Luko pasakojimas apie dvylikametį Jėzų, Jeruzalės Šventykloje diskutuojantį su Rašto žinovais ir rabinais apie hebrajų Šventojo Rašto subtilybes (Lk 2, 42-50), arba jo istorija apie Jėzų, Nazareto sinagogoje (kuri net neegzistavo), didelei fariziejų nuostabai, skaitantį Izaijo knygą (Lk 4, 16-22), tėra pasakiški paties evangelisto prasimanymai. Jėzus neturėjo galimybės gauti tam reikalingą išsilavinimą, tad Luko pasakojimas nėra įtikimas. Nazarete nebuvo jokių mokyklų prasčiokų vaikams. Išsilavinimą Jėzus galėjo gauti tik savo šeimoje, o turint omenyje, kad jis buvo amatininkas ir padienis darbininkas, mokėsi jis tikriausiai vien tik savo tėvo ir brolių amato.
Kad Jėzus turėjo brolių, yra, nepaisant katalikų dogmos apie amžiną jo motinos Marijos nekaltybę, faktiškai nenuginčijama. Šis faktas keletą kartų patvirtinamas evangelijose ir Pauliaus laiškuose. Net Juozapas Flavijus užsimena apie Jėzaus brolį Jokūbą, po Jėzaus mirties tapusį svarbiausiu ankstyvosios Krikščionių bažnyčios vadovu. Mažiau žinoma apie Jėzaus tėvą Juozapą, kuris dingsta iš evangelijų po pasakojimų apie Jėzaus vaikystę. Sutariama, kad Juozapas mirė, kai Jėzus dar buvo vaikas. Bet esama manančių, kad Juozapas niekados nė negyveno, kad jis yra Luko ir Mato (vienintelių jį paminėjusių evangelistų, atsakingų ir už dar labiau ginčytiną kūrinį - nekaltą prasidėjimą) kūrinys.
Betliejus - Jėzaus gimimo miestas
Evangelijose rašoma, kad Jėzus Kristus gimė Betliejuje, maždaug 1 m.e. metais - būtent su tuo kiekvienam žmogui šis miestas ir asocijuojasi. Čia atlikti archeologiniai kasinėjimai parodė, kad žmonės Betliejuje gyveno jau tūkstančius metų, o atrasto nekropolio kapai siekia net ir 4000 metų. Deja, bet artefaktų vagys, įsilauždami į skirtingus kapus Betliejuje, sunaikino nemažai archeologinių radimviečių.
Evangelijų pasakojimai apie Jėzaus gimimą
Trumpai tariant, evangelijų pasakojimai apie Jėzaus gimimą nėra istoriniai liudijimai, ir nė neturėjo jais būti. Tai yra teologiniai patvirtinimai, kad Jėzus - Dievo pateptasis. Karaliaus Dovydo palikuonis. Žadėtasis Mesijas. O tikrojo Jėzaus - tarp 4 m. pr. m. e ir 6 m. e.
Anksčiau cituotoji ištrauka iš Evangelijos pagal Joną - puikus pavyzdys tos bendros sumaišties, kuri tvyrojo tarp žydų, kalbai pasisukus apie su Mesiju susijusias pranašystes. Tiesa ta, kad pranašystėse teigiami abu šie dalykai. Tiesą sakant, jei pasinaudotume skeptiškai nusiteikusio fariziejaus patarimu į šventę susirinkusiai miniai ir „įdėmiau pažvelgtume“, tai atrastume daugybę prieštaringų pranašysčių apie Mesiją, kurias dešimtys skirtingų žmonių surinko per šimtus metų.
Pranašai Michėjas, Amosas, Jeremijas, tvirtinę, kad ateityje pasirodys buvusią Izraelio šlovę atkursiantis karaliaus Dovydo palikuonis, iš tiesų taip slapčia kritikavo savo tuometinį karalių ir nuo Dovydo idealų nukrypusią savo gyvenamojo meto tvarką. (Tiesa, esama vieno dalyko, dėl kurio sutariama visose pranašystėse: Mesijas yra žmogiška, o ne dieviška būtybė. Tikėjimas dieviškos kilmės Mesiju kirstųsi su viskuo, kam atstovauja judaizmas, todėl visi be išimties su Mesiju susiję žydiškos Biblijos tekstai vaizduoja jį atliekantį jam priklausančius darbus žemėje, o ne danguje.)
Taigi, norėdami įtaikyti savo pasirinktą Mesiją į pranašiškų tradicijų kratinį, iš pradžių turėtumėte nuspręsti, kuriuo iš gausybės tekstų, sakytinių tradicijų, pasakojimų ar liaudies pasakų remsitės. Matas privertė Jėzų bėgti į Egiptą, gelbstintis nuo Erodo surengtų žudynių ne todėl, kad taip iš tikrųjų nutiko, bet todėl, kad taip išsipildo pranašo Ozėjo žodžiai: „Iš Egipto pašaukiau savo sūnų“ (Oz 11, 1). Lukas perkelia Jėzaus gimimo vietą į Betliejų ne todėl, kad jis ten ir gimė, bet dėl pranašo Michėjo žodžių: „O iš tavęs, Efratos Betliejau, <...> man kils tas, kuris valdys Izraelį“ (Mch 5, 1). Lukas nori pasakyti, kad Jėzus yra naujasis Dovydas, žydų karalius, pasodintas į Dievo sostą Pažadėtosios žemės valdyti.
žymės: #Gime
Panašus:
- Miestas smalsiems vaikams: atraskite įdomiausias vietas ir pramogas!
- Ogmios miestas vaikams: pramogos ir edukacija visai šeimai
- Saulės Miestas Vaikams: Pramogos, Renginiai ir Kaip Planuoti Vizitą?
- Neįtikėtini būdai pagerinti vaiko apetitą – patarimai, kurie tikrai veikia!
- Kada Geriausia Duoti Kūdikiui Čiulptuką? Ekspertų Rekomendacijos ir Naudingi Patarimai