Archeologė, archeomitologijos pradininkė, Kalifornijos universiteto profesorė Marija Gimbutienė žinoma kaip viena reikšmingiausių XX a. moterų mokslininkių. Mokslininkės 100-osioms gimimo metinėms paminėti, UNESCO ir LR Seimas 2021-uosius paskelbė M.Gimbutienės metais.
Biografija ir Mokslinė Veikla
Marija Gimbutienė (Marija Gimbutas, merg. Birutė Marija Alseikaitė, 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje - 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) - lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras.
Jos tėvai aktyviai domėjosi lietuvių tautosaka ir menais, į svečius dažnai pasikviesdavo garsiausius to meto muzikamus, rašytojus, įskaitant Vydūną, Juozą Tumą-Vaižgantą ir Joną Basanavičių. Tėvų įskiepytas domėjimasis lietuvių tautosaka, menais, bendravimas su garsiausiais to meto muzikais, rašytojais, įskaitant Vydūną, Joną Basanavičių, paliko ryškų pėdsaką M.Gimbutienės atmintyje, ji sėmėsi stiprybės iš savo tautos gelmių.
1931 m. rugpjūčio 31 d. kartu su tėvais persikėlė iš Vilniaus gyventi į Kauną. 1931-1938 m. mokėsi Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje. 1938 m. pradėjo studijas Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniame fakultete. 1938-1939 m. dalyvavo priešistorinių kapinynų kasinėjimo darbuose Kaune.
1942 m. baigė Vilniaus universitetą, ištekėjo už Jurgio Gimbuto. Antrojo pasaulinio karo metais M.Gimbutienė su šeima - vyru architektūros istoriku Jurgiu Gimbutu ir 1942 m. gimusia dukra Danute - pasitraukė iš Lietuvos. 1944 m. su vyru ir dukrele bėgo nuo artėjančios sovietų armijos ir pasitraukė į Vakarus. Gyveno Austrijoje, vėliau Vokietijoje.
1946 m. baigė Tiubingeno (Vokietija) universitetą. Tiubingeno universitete tęsė archeologijos, etnologijos ir religijų istorijos studijas ir apgynė filosofijos daktaro disertaciją. 1949 m. atvyko į JAV. 1950-1956 m. dirbo Harvardo universitete - vertė Rytų Europos archeologinius tekstus, dėstė Antropologijos departamente, vėliau dirbo Harvardo muziejuje.
1963 m. Marija įsikūrė Los Andželo - Angelų - mieste, pradėjo dirbti Kalifornijos universitete, kur tapo profesore, ir netrukus sulaukė pasaulinio pripažinimo. Nuo 1963 m. - Kalifornijos universiteto profesorė. Vėliau apsigyveno JAV, kur prasidėjo jos kelias į tarptautinį pripažinimą.
Dėstė JAV Harvardo, Kalifornijos universitetuose bei toliau tyrinėjo senąjį baltų pasaulį. Pasaulyje M.Gimbutienė laikoma viena iš įtakingiausių archeologų, savo tyrimuose sujungusia archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną - archeomitologiją, gerokai pakeitusią Europos priešistorės sampratą.
M.Gimbutienė išsakė naują požiūrį į archeologiją - tradiciškai archeologai tik kasinėja ir aprašinėja savo radinius, o profesorė ėmėsi juos interpretuoti, aiškinti jų prasmę. Savo darbuose ji atskleidė Europos tautų, tarp jų ir baltų, priešistorės evoliuciją, sukūrė koncepciją apie Senosios Europos kultūrą ir jos žlugimą, kai iš Eurazijos stepių Europą užplūdo indoeuropiečių gentys. Atliko archeologinius tyrimus Balkanų šalyse, Graikijoje.
Pagrindinius darbus publikavo tarp 1946 ir 1971 m. Juose M.Gimbutienė demonstruoja matriarchalinius pirmykščių bendruomenių tikėjimus, indoeuropiečių atsiradimo Europoje kelius ir pan. M.Gimbutienė iškėlė hipotezę, kad neolito Europoje klestėjo taiki civilizacija, kurios pagrindas buvo meninė kūryba ir nematerialios vertybės.
Pagrindinė jos mokslinių tyrimų sritis - postpaleolitinė Europa, kurią mokslininkė pavadina Senąja Europa, arba Deivės civilizacija. Tai buvusi taiki, matristinė civilizacija. Šios civilizacijos žmonės vertęsi žemdirbyste, kūrę nuostabius meno kūrinius ir garbinę Didžiąją Deivę Motiną.
1956 m. Marija Gimbutienė suformulavo Kurganų hipotezę - vieną iš indoeuropiečių kilmės aiškinimų, pagal kurį Ponto stepėje archeologinės kurganų kultūros (sąvoka apimanti duobinių kapų kultūrą ir jos pirmtakes) žmonės greičiausiai kalbėjo indoeuropiečių prokalbe.
1993 m. sausio 27 d. M. Gimbutienei suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas. 1993 m. už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis” (The Civilization of the Goddes: The World of Old Europe), parašytą 1991 m. San Franciske, buvo paskirta JAV Enisfildo - Vulfo (Anisfield-Wolf) premija (nuo 1935 m. skiriama už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus).
Marija Gimbutienė mirė 1994-ųjų vasarį Los Andžele. Jos pelenai buvo pervežti į gimtąjį Vilniaus miestą, supilti į senovinę urną ir pagerbti Šv. Jonų bažnyčioje. Vėliau palaidoti Kaune, Petrašiūnų kapinėse, greta motinos.
Atminimo Įamžinimas
1995 07 22 prie namo A. Mickevičiaus g. 15 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Vladas Žuklys, architektas Jonas Lukšė): „Šiame name 1932-1940 m. gyveno archeologė, filosofijos mokslų daktarė, pasaulinės reikšmės mokslininkė, Kalifornijos universiteto profesorė, Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktarė Marija Alseikaitė-Gimbutienė. Mirė 1994 m.
2021-ieji Seimo sprendimu paskelbti Marijos Gimbutienės metais, minėjimo renginiai numatyti Lietuvoje, JAV ir Prancūzijoje. 100-osios Marijos Gimbutienės gimimo metinės įtrauktos į UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašą.2021 metus Marijos Gimbutienės metais paskelbė Seimas. Vyriausybė patvirtino Marijos Gimbutienės metų minėjimo programą, kurią parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta darbo grupė.
Minint pasaulinio garso archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetį, Lietuvoje, JAV ir Prancūzijoje vyks parodos, konferencijos, kiti renginiai. Tarp svarbiausių renginių: tarptautinė Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei - 100“, Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Marija Gimbutienė - neolito ir bronzos amžiaus tyrėja“, piešinių ir keramikos konkursai Lietuvos mokyklose, jaunųjų žygeivių gyvosios istorijos stovykla, seminarų ciklas ir konferencija „Etnologija ir mitologijos atspindžiai ugdymo įstaigų edukacinėse erdvėse“, Vilniaus universiteto Tarptautinė 11-oji prof. J. Puzino mokslinė konferencija, skirta Marijos Gimbutienės 100 metų jubiliejui, Marijos Gimbutienės vardo suteikimo Kauno Maironio universitetinėje gimnazijos auditorijai ceremonija, kiti renginiai.
Atminimo įamžinimas Italijoje
Gal todėl neatsitiktinai Italijoje net keliuose regionuose (Bazilikatoje, Emilijoje-Romanijoje ir Pjemonte) būtent italių moterų, įkvėptų M. Gimbutienės įžvalgų ir tyrinėjimų, iniciatyva įamžintas šios iškilios asmenybės atminimas.
M.Gimbutienės tyrimai ir darbai tapo svarbūs ne tik archeologams ar istorikams. Jie įkvėpė ir daugybę kitų sričių mokslininkų, menininkų iš įvairių pasaulio šalių - tarp jų ir iš Italijos. Įvairių moterų grupių, judėjimų, skirtų M.Gimbutienės atminimui, pavadintų jos vardu, Italijoje netrūksta. Jos žavisi M.Gimbutienės asmenybe, semiasi idėjų iš jos darbų, vienokiu ar kitokiu būdų garsina lietuvių archeologės vardą, pavyzdžiui, įamžinant šios mokslininkės atminimą keleto Italijos miestų viešosiose erdvėse.
M.Gimbutienės vardo garsinimui ir įamžinimui Italijoje daug nuveikė būtent moterys italės - įvairių sričių specialistės, pradedant archeologėmis, literatūrologėmis ir baigiant įvairių menų kūrėjomis.
Viena iš aktyviausių įvairių garsiosios lietuvių mokslininkės įamžinimo formų iniciatorių - anglų ir amerikiečių kalbų bei literatūros dėstytoja, universiteto Libera università delle donne lektorė Luciana Percovich. Nors L.Percovich neteko pačiai gyvai susitikti M.Gimbutienės, tačiau šios mokslininkės darbai ir tyrimai apie Didžiosios Deivės Motinos civilizaciją paliko jai gilų įspūdį.
Pirmoji neakivaizdinė jos pažintis su garsiąja lietuvių archeologe įvyko 1999-aisiais Milane, konferencijoje „Pirmosios Europos ištakos“, kurios metu amerikietė mokslininkė Joan Marler išsamiai pristatė M.Gimbutienės veiklą ir jos asmeninį gyvenimą. Vėliau L.Percovich pati savarankiškai pradėjo gilintis į M.Gimbutienės darbus. Jų įkvėpta ėmė ieškoti bendraminčių, kad galėtų pristatyti lietuvės veikalus, naują požiūrį į Europos priešistorę, siejamą su matristine civilizacija, gyvavusia paleolito laikotarpiu, ir ypač jos atrastą archeomitologijos metodą platesniam žmonių ratui.
Siekiant supažindinti italus su M.Gimbutienės mokymu, dar iki pirmųjų konferencijų pasirodymo, 2010-aisiais Turine, įkurta asociacija lietuvišku pavadinimu „Laima“.
Kitas svarbus L.Percovich įnašas M.Gimbutienės atminties įamžinimui - jos ir bendraminčių iniciatyva 100-ųjų M.Gimbutienės gimimo metinių pažymėjimui įkurtas tinklalapis Preistoria in Italia (liet. Priešistorė Italijoje). Vienas pagrindinių šio tinklalapio tikslų - remiantis būtent M.Gimbutienės išrastu archeomitologijos metodu dokumentuoti ir suklasifikuoti matristinės epochos archeologines iškasenas, rastas Italijoje.
Dar viena L.Percovich iniciatyva, susijusi su M.Gimbutienės vardo ir veiklos sklaida - dokumentinio filmo apie M. Gimbutienę „Signs out of time“ (rež. D.Read) pristatymas įvairiuose Italijos miestuose. Juosta rodyta siekiant kuo plačiau paskleisti žinią apie archeomitologijos pradininkę M. Gimbutienę. Italijos publikos filmas buvo sutiktas labai palankiai bei sukėlė didelį susidomėjimą M.Gimbutienės asmenybe ir tyrimais.
2008-ųjų kovo 8 d. Sasso Marconi mieste kitos aktyvios moters, menininkės, poetės ir kultūrininkės Viktorijos Ravagli iniciatyva, oficialiai inauguruotas Marijos Gimbutienės vardu pavadintas parkas. Tuo pačiu metu užgimė ir sociokultūrinė bendrija, taip pat pasivadinusi lietuvių archeologės vardu - Gruppo di Maria Gimbutas.
M.Gimbutienės atminimas įamžintas dar vienoje viešojoje miesto erdvėje - Potencos mieste (it. Potenza), Bazilikatos regiono administraciniame centre. 2019-aisiais, minint 25-ąsias garsiosios lietuvių archeologės mirties metines, čia, dalyvaujant savivaldybės atstovams, oficialiai inauguruota jos vardu pavadinta žiedinė sankryža - nedidelė žalia erdvė gatvėje Gallitello, netoli galerijos Unità d’Italia. Ant M.Gimbutienės atminimą įamžinusios lentelės šalia mokslininkės vardo ir gimimo bei mirties datų itališkai įrašyta: „Archeologė - taikos vėliavnešė.“
Bibliografija
M.Gimbutienė parašė 23 knygas. Lietuvių kalba išleistos:
- „Senoji Europa“ (1996 m.)
- „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“ (1994 m.)
- „Baltų mitologija".
Svarbiausi veikalai
- Gimbutas, Marija (1946). Die Bestattung in Litauen in der vorgeschichtlichen Zeit. Tübingen: H. Laupp.
- Gimbutas, Marija (1956). The Prehistory of Eastern Europe. Part I: Mesolithic, Neolithic and Copper Age Cultures in Russia and the Baltic Area. American School of Prehistoric Research, Harvard University Bulletin No. 20.
- Gimbutas, Marija & R. Ehrich (1957). COWA Survey and Bibliography, Area - Central Europe.
- Gimbutas, Marija (1958). Rytprusiu ir Vakaru Lietuvos Priesistorines Kulturos Apzvalga [A Survey of Prehistory of East Prussia and western Lithuania].
- Gimbutas, Marija & R. Ehrich (1959). COWA Survey and Bibliography, Area 2 - Scandinavia.
- Gimbutas, Marija (1963). The Balts. London: Thames and Hudson.
- Gimbutas, Marija (1965). Bronze Age cultures in Central and Eastern Europe. The Hague: Mouton.
- Gimbutas, Marija (1971). The Slavs. London: Thames and Hudson.
- Gimbutas, Marija (1974). Obre and Its Place in Old Europe. Sarajevo: Zemalski Museum.
- Gimbutas, Marija (1974). The Gods and Goddesses of Old Europe, 7000 to 3500 BC: Myths, Legends and Cult Images. London: Thames and Hudson.
- Gimbutas, Marija (1981). Grotta Scaloria: Resoconto sulle ricerche del 1980 relative agli scavi del 1979. San Severo: Archeoclub d'Italia.
- Gimbutas, Marija (1989). The Language of the Goddess: Unearthing the Hidden Symbols of Western Civilization. San Francisco: Harper & Row.
- Gimbutas, Marija (1991). The Civilization of the Goddess: The World of Old Europe. San Francisco: Harper.
- Gimbutas, Marija (1992). Die Ethnogenese der europäischen Indogermanen. Innsbruck: Institut für Sprachwissenschaft der Universität Innsbruck.
- Gimbutas, Marija (1994). Das Ende Alteuropas. Der Einfall von Steppennomaden aus Südrussland und die Indogermanisierung Mitteleuropas. Innsbruck: Institut für Sprachwissenschaft der Universität Innsbruck.
- Gimbutas, Marija, edited and supplemented by Miriam Robbins Dexter (1999) The Living Goddesses. Berkeley, Los Angeles, London: University of California Press.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Atraskite Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos Neįtikėtiną Istoriją!
- Neįtikėtina Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčios Istorija: Atrask Paslaptis ir Stebuklus!
- Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčia: Įspūdinga Istorija ir Unikalūs Faktai
- Vladimiro Lenino Gimtadienis: Šokiruojantis Palikimas ir Neišspręstos Kontroversijos
- Petras Gražulis: Įdomiausia Biografija ir Politinės Karjeros Paslaptys