Nėštumo metu moters organizme vyksta didžiuliai pokyčiai, kurie ne visada sukelia tik malonius pojūčius. Ne viena besilaukianti mama sutiks, jog nėštumo metu vargina įvairūs fiziniai nepatogumai, netgi skausmas.
Fiziniai Pokyčiai Nėštumo Metu
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos centro kineziterapeutė Gabrielė Dobinskaitė atkreipia dėmesį, kad keičiantis kūno linijoms kinta ir kūno svorio centras, galintis sukelti galūnių tinimą, nugaros ir sąnarių skausmus.
„Būsimos mamos organizme vyksta intensyvūs pokyčiai: suaktyvėja medžiagų apykaita, didėja deguonies poreikis, kraujagyslių tinklas ir kraujo tūris, atsiranda „placentinė“ kraujotaka, todėl nėščiosios širdžiai ir kraujagyslių sistemai tenka didesnis krūvis. Taip pat kinta endokrininės sistemos veikla, dėl padidėjusio svorio nėštumo metu bei augančio pilvuko keičiasi moters kūno svorio centras, atsiranda didesnė apkrova sąnariams, stuburui, dėl ko gali prasidėti juosmens ar kojų skausmai, tinti kojos, kurie turi įtakos laikysenai ir eisenai, gali pasireikšti net praeityje buvusios traumos, pavyzdžiui, sąnarių pažeidimai, raiščių ar sausgyslių patempimai / plyšimai. Skausmą gali sukelti ir nepatogi miego poza ar vaisiaus padėtis.
Pasak jos, gana dažnas reiškinys yra diastazė (pilvo raumenų išsiskyrimas), kai nėštumo metu atsiskiria tiesieji pilvo raumenys ir suardo pilvo sienos vientisumą. Taigi, kineziterapijos užsiėmimų metu skiriamas dėmesys pilvo raumenų stiprinimui.
Kaip pasakoja G. Dobinskaitė, nėštumo metu kineziterapeutai stengiasi nėščiosioms padėti įdarbinti visus kūno raumenis, kad padidintų raumenų tonusą. Išskirtinis dėmesys skiriamas pilvo ir dubens raumenims. Tokiu atveju pilvo raumenys, kurie nėštumo metu buvo aktyvūs, po gimdymo greičiau grįžta į buvusį funkcinį lygį.
Fizinio Aktyvumo Nauda Nėštumo Metu
Ilgą laiką sportuoti nėštumo metu buvo nerekomenduojama baiminantis galimų nėštumo komplikacijų. Dabar žinoma, kad tinkamai subalansuotas fizinis aktyvumas nėštumo metu ne tik nekenkia, bet ir yra labai naudingas.
„Užsiimant fizine veikla palaipsniui stiprinami kūno raumenys, gerėja kraujotaka, mamos vidaus organų bei vaisiaus aprūpinimas deguonimi, didėja raiščių elastingumas. Visa tai padeda sumažinti nugaros, sąnarių skausmus, taip pat daugelį nėščiųjų paskutinį trimestrą varginantį tinimą. Kineziterapijos užsiėmimuose mokome būsimas mamas ir taisyklingo kvėpavimo technikų, kurios gali padėti palengvinti gimdymą, nes išmokus ritmingai kvėpuoti kūno raumenys ir raiščiai prisipildo daugiau deguonies“, - sako kineziterapeutė G. Dobinskaitė.
Pasak jos, teigiamą sporto poveikį moterys jaučia ir po gimdymo. Sustiprėję pilvo ir dubens dugno raumenys padeda greičiau atsistatyti po gimdymo, sumažėja galimai nėštumo ir gimdymo sukelti nepatogumai, pavyzdžiui, hemorojus ar šlapimo nelaikymas.
Pradėti sportuoti patariama nuo 2-3 kartų per savaitę po 30 minučių ir palaipsniui ilginti laiką, nepamirštant gydytojo ginekologo pritarimo ir kineziterapeuto priežiūros.
Vandens Užsiėmimai Nėštumo Metu
Kineziterapeutė pasakoja, kad nėštumo metu itin rekomenduojama sportuoti vandenyje. „Mankšta vandenyje nėštumo metu naudinga dėl kelių priežasčių. Pirma, fizinis aktyvumas vandenyje gerina viso kūno, o nėštumo atveju ir placentos kraujotaką, taigi ir vaisiaus aprūpinimą deguonimi bei maisto medžiagomis. Dėl vandens plūdrumo, mankštinantis vandenyje jaučiama tik apie 10 proc. savo kūno svorio, todėl sumažėja krūvis nugarai, sąnariams. Be to, vandens slėgis veikia kaip masažas, todėl sumažėja tinimai. Galiausiai vanduo turi raminančių, atpalaiduojančių savybių, todėl gerėja emocinė būklė, kuri, žinoma, taip pat labai svarbi besivystančiam vaisiui“, - vardija G. Dobinskaitė.
Pasak jos, mankšta vandenyje lavina pusiausvyrą, didina raumenų tonusą, stiprina dubens raumenis, gerina medžiagų apykaitą, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Be to, pastebima, kad fizinis aktyvumas vandenyje gerina miego kokybę.
Kineziterapeutės teigimu, net ir neturint galimybės vandenyje atlikti specialių pratimų, rekomenduojama plaukioti, nes plaukimas taip pat turi teigiamos įtakos vaisiaus vystymuisi nėštumo metu. Plaukiojant taip pat gerėja medžiagų apykaita, kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemų veikla. Vis dėlto pasirinkus mankštas ir atliekant tikslingus pratimus, pasiekiama geresnių rezultatų. Tyrimai rodo, kad sportuojančių mamų vaikai turi mažesnę tikimybę nutukti.
Sportavimas Pirmuoju Nėštumo Trimestru
Paklausta, ar yra kokių nors nurodymų, kada nėštumo metu galima pradėti sportuoti, kineziterapeutė teigia, kad nėštumas - ne liga, todėl jo metu nereikėtų nutraukti mėgstamų veiklų, taip pat ir sporto, jei būsima mama iki nėštumo sportavo ir buvo fiziškai aktyvi. Tačiau bet kokiu atveju dėl fizinės veiklos nėštumo metu reikėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju, o sportuoti atsakingai.
„Pirmas nėštumo trimestras - tai laikas, kai vaisius įsitvirtina gimdoje, todėl šiuo laikotarpiu reikia elgtis itin atsakingai. Pirmuosius tris nėštumo mėnesius rekomenduojama pasisaugoti ir sumažinti fizinio krūvio intensyvumą. Taip pat šiuo laikotarpiu nepatariama pradėti intensyviai sportuoti toms besilaukiančioms, kurios iki nėštumo nebuvo fiziškai aktyvios. Vis dėlto nei pirmąjį, nei vėlesniais nėštumo trimestrais tikrai nepakenks kvėpavimo ir Kėgelio (dubens dugno raumenų) pratimai“, - sako G. Dobinskaitė.
Kada Nėštumo Metu Sportuoti Nerekomenduojama
Nors fizinė veikla nėštumo metu yra naudinga, kai kuriais atvejais nuo jos būsimoms mamoms tenka susilaikyti. Fizinė veikla nutraukiama, jei svaigsta galva, atsiranda dusulys - ima trūkti oro, jaučiamas krūtinės veržimas, jei prasideda kraujavimas iš lytinių takų, atsiranda blauzdų (raumenų) tirpimas, taip pat jei susilpnėja vaisiaus judesiai.
Sportuoti griežtai nerekomenduojama ir tais atvejais, kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, ūmus karščiavimas, atsiranda sunki toksikozė, membranos įtrūkimų. Taip pat jei sportuodama nėščioji jaučia ūmius skausmus nugaros, pilvo srityse, didelį nuovargį ar sutrinka rega, ima dažnai susitraukinėti gimda, nėščioji alpsta ar jaučia silpnumą, atsiranda tachikardija, pykinimas, susilpnėja vaisiaus judesiai, pastebimi staigūs kūno temperatūros pokyčiai.
Visais šiais atvejais būtina skubi gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija.
Kineziterapeutė atkreipia dėmesį, kad sportuojant nėštumo metu itin svarbu objektyviai įvertinti savo jėgas ir nepersistengti. „Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mankštintis 150 minučių per savaitę. Vis dėlto nėštumo metu sporto rekomendacijos yra labai individualios, todėl dėl mankštos šiuo laikotarpiu visada geriau pirma pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju“, - sako G. Pasak jos, atsakingai mankštintis nėštumo metu galima ir namuose, tačiau rekomenduojama tai daryti prižiūrint specialistui.
„Gydytojas įjungia žalią arba raudoną šviesą sportui, o kineziterapeutas sudaro individualią sporto programą, atsižvelgdamas į nėščiosios fizinę būklę, nėštumo trimestrą ir kitus kūno parametrus.
TLK ir jos Svarba
Pradedant šeštuoju pataisytu ir papildytu leidiniu, išleistu 1948 m., periodines TLK peržiūras koordinavo Pasaulio sveikatos organizacija. Kadangi klasifikacijos naudojimo mastas didėja, suprantamas ją naudojančių asmenų noras prisidėti ją peržiūrint. Dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas yra reikšmingas tarptautinės veiklos, bendradarbiavimo ir sutarimo rezultatas, todėl PSO reiškia padėką tarptautinėms ir atskirų šalių specialistų grupėms bei asmenims.
PSO reiškia didelę padėką su PSO bendradarbiaujančiam Tarptautinių klasifikacijų grupių centrui, esančiam Vokietijos medicinos dokumentacijos ir informacijos institute (Deutsches Institut für Medizinische Dokumentation und Information [DIMDI]) Kelne, o ypač šio centro vadovui, med. dr. Michaeliui Šopenui (Michael Schopen).
ACCD rengiant leidinį Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija (TLK-10-AM), Sisteminį sąrašą ir abėcėlinę rodyklę paramą ir pagalbą suteikė IHPA. ACCD vertina NCCC, Volongongo universiteto - TLK-10-AM/ACHI/ACS priežiūrą vykdžiusios institucijos - atliktą darbą rengiant aštuntąjį leidimą ir už tai dėkoja.
ACCD taip dėkoja ITF, CCAG nariams bei šioms grupėms padėjusiems praktikuojantiems klinikiniams koduotojams ir klinicistams už klinikinius ir techninius patarimus. Ligų klasifikaciją galima būtų apibūdinti kategorijų sistema, kurioje ligos yra suskirstytos pagal nustatytus kriterijus.
Yra įvairių principų, kuriais remiantis sudaromos klasifikacijos, bet pasirinktasis principas priklausys nuo taikomo sukauptų duomenų statistinio apdorojimo metodo. Dešimtasis pataisytas ir papildytas Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos leidimas yra paskutinė 1893 m. įteisintos Bertiljono (Bertillon) klasifikacijos ar Tarptautinio mirties priežasčių sąrašo versija. Išsami klasifikacijos istorinio pagrindimo apžvalga pateikiama ISD-10 II-ajame tome.
Nors, siekiant aiškiau apibrėžti turinį ir tikslą bei atsižvelgiant į pažangų klasifikacijos apimamos srities, aprėpiančios ne tik ligas ir sužalojimus, išplėtimą, pavadinimas buvo papildytas, ir įprasta santrumpa „TLK“ buvo išsaugota. Atnaujintoje klasifikacijoje būklės buvo sugrupuotos taip, kaip atrodė tinkamiausia bendriems epidemiologiniams tikslams ir sveikatos priežiūrai įvertinti.
Dešimtoji TLK peržiūra pradėta 1983 m. rugsėjį, kai Ženevoje buvo sukviestas susitikimas dėl TLK-10 rengimo. Programos veiklai buvo vadovaujama per su PSO bendradarbiaujančių Ligų klasifikavimo centrų vadovų susitikimus. Politikos gairės buvo nustatytos per kelis specialius susitikimus, įskaitant 1984 ir 1987 m. įvykusius Tarptautinės ligų klasifikacijos dešimtosios peržiūros ekspertų komiteto susitikimus.
Kartu su daugelio specialistų grupių ir atskirų ekspertų techniniu įnašu daug pastabų ir pasiūlymų pateikė PSO narės ir regioniniai biurai, nes dokumento projektai svarstyti 1984 ir 1986 m. buvo išsiuntinėti į visas pasaulio šalis.
Gavus atsiliepimus paaiškėjo, kad daugelis naudotojų pageidavo, jog TLK apimtų kitų tipų, ne tik „diagnostinės informacijos“ (plačiąja prasme), kurie visada buvo kaupiami, duomenis. Siekiant patenkinti nustatytus naudotojų poreikius, susiformavo klasifikacijų „grupės“ samprata, kurios pagrindas buvo tradicinė, įprastos formos ir struktūros TLK.
Taigi, pati TLK turėtų patenkinti bendriesiems tikslams skirtos diagnostinės informacijos poreikį, o įvairios kitos klasifikacijos, grindžiamos skirtingu tos pačios informacijos vertinimo pobūdžiu arba skirtinga informacija (ypač medicininėmis ir chirurginėmis procedūromis bei negalia), turėtų būti naudojamos kartu su ja.
Remiantis per klasifikacijos devintosios peržiūros procesą gautais pasiūlymais, kad įvairios pagrindinės struktūros galėtų geriau patenkinti daugelio įvairių vartotojų poreikius, buvo įvertinti keli alternatyvūs modeliai. Tačiau paaiškėjo, kad tradicinė klasifikacijos vienos ašies kintamųjų struktūra ir kiti tokios struktūros aspektai, akcentuojantys dažnai sutinkamas, su didelėmis išlaidomis susijusias ar kitais požiūriais visuomenės sveikatai svarbias būkles, išlaikė laiko išbandymą, ir daugelis vartotojų būtų buvę nepatenkinti kokiu nors kitu pasiūlytu alternatyviu modeliu.
Todėl, kaip bus atskleista per dešimtosios peržiūros tyrimą, buvo išsaugota tradicinė TLK struktūra, bet ankstesniąją skaitmenimis žymimą schemą pakeitė raidinio ir skaitmeninio kodavimo schema. Tai suteikia platesnes kodavimo galimybes ir palieka erdvės tolesniems keitimams, nesuardant numeravimo sistemos, kaip atsitikdavo per ankstesnes peržiūras.
Siekiant, kad turima erdvė būtų išnaudota tinkamiausiai, tam tikri imuninės sistemos sutrikimai buvo priskirti kraujo ir kraujodaros organų ligoms (3 skyrius). Buvo sudaryti nauji akies ir jos priedinių organų bei ausų ir speninės ataugos ligų skyriai.
Išliko ir buvo išplėsta devintajame peržiūrėtame ir papildytame leidime įvesta „kryželio ir žvaigždutės“ sistema tam tikras diagnozes klasifikuojant dvejopai, o žvaigždute žymima ašis nurodo vienarūšes trimis ženklais žymimas kategorijas.
Oficialūs paskelbtų TLK-10 tomų atnaujinimai - pakeitimų sąrašas - kiekvienais metais skelbiami PSO tinklapio klasifikacijų skiltyje (www.who.int/classifications). Šiems atnaujinimams kiekvienais metais pritariama per su PSO bendradarbiaujančių Tarptautinių klasifikacijų grupių centrų vadovų susitikimą. Sąrašuose nurodomi rekomendacijų šaltiniai ir įgyvendinimo datos. Pritarimo data yra nurodoma visiems pakeitimams, išskyrus korektūros klaidų atitaisymą.
Sandraugos sveikatos ministro patariamoji taryba (angl. - Australian Health Ministers’Advisory Council, AHMAC) vieningai pritarė, kad nuo 1998 m. liepos 1 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo (TLK-10) Australijos modifikacija ir jai priklausanti Australijos intervencijų klasifikacija būtų pradėta taikyti kaip Sandraugos standartas sergamumui koduoti teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Nepriklausoma ligoninėms kainas nustatanti institucija (IHPA) sudarė sutartį su Australijos klasifikacijos kūrimo konsorciumu (ACCS), Sidnėjaus universitetu, sukurti ir palaikyti Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos, dešimtąją redakciją, Australijos modifikaciją(TLK-10-AM), Australijos medicininių intervencijų klasifikaciją (ACHI) ir Australijos kodavimo standartus (ACS).
Anksčiau TLK-10-AM/ACHI/ACS pagal su DoHA sudarytą sutartį valdė Nacionalinis „Casemix“ ir klasifikacijos centras (NCCC), Australijos sveikatos paslaugų mokslinių tyrimų institutas (AHSRI), Volongongo Universitetas, o prieš tai, pagal su DoHA sudarytą sutartį - Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras (NCCH), Sidnėjaus universitetas.
TLK-10-AM yra PSO ligų klasifikacijos leidinio TLK-10 Australijos modifikacija, skirta naudoti Australijos klinikinėje praktikoje. Siekiant užtikrinti, kad klasifikacija būtų suderinta tarptautiniu lygmeniu, palaikomi glaudūs ryšiai su PSO. ACHI yra Australijos intervencijų klasifikacija, grindžiama Kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašu (MBS) ir skirta naudoti Australijos klinikinėje praktikoje.
Australijos kodavimo standartai yra ACCD parengti nacionaliniai standartai klinikiniams duomenims koduoti naudojant TLK-10-AM ir ACHI. TLK-10-AM sisteminis ligų sąrašas. Sisteminį ligų sąrašą sudaro ligų klasifikacija, sudaryta iš triženklių, keturženklių ar penkiaženklių kodų.
TLK-10-AM abėcėlinė ligų rodyklė. Abėcėlinė ligų rodyklė naudojama kai reikia surasti koduojamus diagnozių terminus. Į abėcėlinę ligų rodyklę įtraukta daug diagnostinių terminų, kurių nėra sisteminiame sąraše.
ACHI sisteminis intervencijų sąrašas. Sisteminis intervencijų sąrašas apima pačią klasifikavimo procedūrą. ACHI abėcėlinė intervencijų rodyklė. Abėcėlinė intervencijų rodyklė naudojama kai reikia surasti koduojamus procedūrų terminus. Į abėcėlinę intervencijų rodyklę įtraukta daug procedūrų terminų, kurių nėra sisteminiame sąraše.
Australijos kodavimo standartai. Australijos kodavimo standartai yra ACCD parengti nacionaliniai standartai, kuriuose pateikiamos rekomendacijos dėl TLK-10-AM ir ACHI kodų taikymo.
Todėl TLK-10-AM yra suderinama su jos pirmine sistema - PSO TLK-10 - ir patenkina poreikį palyginti sergamumo bei mirštamumo statistinius duomenis tarptautiniu lygmeniu. TLK-10-AM formatas yra beveik toks pat, kaip PSO TLK-10, išskyrus rašybos principus.
TLK-10-AM taikyti rašybos principai atitinka „Macquarie žodyną“ (Macquarie Dictionary), kurį rekomenduoja Sandraugos Vyriausybės stilistikos vadovas (angl. - Style Manual). TLK-10-AM, palyginti su TLK-9-CM ir PSO TLK-10, buvo atlikta reikšmingų pakeitimų koduojant ligas.
Rengiant TLK-10-AM leidimus buvo papildyta PSO TLK-10 ligų rodyklė, įterpiant papildomus ligų kodus. Tačiau klinikiniai koduotojai, norėdami suteikti teisingą kodą, vis tiek privalo naudotis sisteminiu sąrašu ir peržiūrėti pastabas dėl įtraukimo, neįtraukimo ar kitus nurodymus.
Geriausias būdas susipažinti su klasifikacijos struktūra yra peržiūrėti sisteminį sąrašą. TLK-10-AM Abėcėlinė rodyklė ir Sisteminis sąrašas yra skirti naudoti kartu. Paieška sisteminiame sąraše iš pradžių nesusipažinus su rodykle nėra rekomenduojama.
Sisteminiame TLK-10-AM sąraše taikomi specialūs principai, kuriuos turi suprasti klinikiniai koduotojai ir statistikai, interpretuojantys statistinius duomenis, gautus remiantis TLK-10-AM kodais.
Etiologiją (sukeliančią priežastį) nurodantys kodai žymimi kryželio (†) simboliu, o požymių (ligos pasireiškimo) kodai - žvaigždutės (*) simboliu. Kai būklė, klasifikuojama naudojantis „kryželio ir žvaigždutės“ sistema, nurodoma kaip pagrindinė diagnozė, reikia vadovautis ACS 0001 Pagrindinė diagnozė.
Kai reikia nurodyti morfologijos kodą, jis rašomas po naviko (C00-D48) kodo (taip pat žr. ACS 0233 Morfologija). a. Kodas su simboliu (†) ir alternatyvus kodas su žvaigždute kartu patenka į pirmąją antraštės eilutę - visi terminai klasifikuotini po šia antrašte yra klasifikuojami dvigubai, ir jų alternatyvus kodas su žvaigždute yra visiems vienodas. b. Kodas su simboliu (†) antraštėje yra nurodytas, bet alternatyvaus kodas su žvaigždute nenurodytas - visi terminai klasifikuotini po šia paantrašte yra klasifikuojami dvigubai, bet jų alternatyvūs kodai su žvaigždute yra skirtingi ir išvardinti prie kiekvieno termino. terminai yra pažymėti simboliu ir jiems suteikti alternatyvūs kodai.
Po triženklių ir keturženklių kodų ar skirsnių pavadinimais dažniausiai yra išvardijamas tam tikras skaičius kitų diagnostinių terminų. „Įtraukimo sąlygos“ yra pateikiamos kaip diagnozių pavyzdžiai, kurie turėtų būti klasifikuojami pagal tą kodą ar skirsnį. Įtraukimo sąlygos gali turėti nuorodą į skirtingas būkles ar būti sinonimai. Jie nėra kodo ar skirsnio subklasifikacija.
Įtraukimo sąlygos yra išvardijamos pirmiausiai kaip kodo ar skirsnio turinio gairės. Daugelis išvardintų dalykų susiję su svarbiais ar dažnai pasitaikančiais terminais, priklausančiais kodui ar skirsniui. Kitos yra ribinės būklės ar vietos išvardintos, kad būtų galima atskirti vieną subkategoriją nuo kitos.
Įtraukimo sąlygų sąrašai nėra išsamūs, todėl alternatyvūs diagnozių pavadinimai yra pateikiami Abėcėlinėje rodyklėje, kuria reikia remtis pirmiausiai, suteikiant kodą konkrečiai diagnozei.
Kartais įtraukimo sąlygas reikia skaityti jas siejant su pavadinimais. Įprastai taip nutinka, kai įtraukimo sąlygose pateikiami sričių ar vaistinių preparatų sąrašai, kai reikia suprasti atitinkamus ankstesnius pavadinimus (pvz., „piktybinis ... navikas“, „... sužalojimas“, „apsinuodijimas ...“).
Pasitaiko situacijų, kai norint išsamiai apibūdinti asmens būklę leidžiama naudoti du TLK-10-AM kodus, kitaip nei numatyta „kryželio ir žvaigždutės“ sistemoje. Daugelį tokių situacijų apibūdina terminai, pavyzdžiui, „Taip pat suteikite kodą ...“, „Naudokite papildomą kodą ...“ ir „Pastaba ...“ (taip pat žr. ACS 0002 Gretutinės diagnozės/Daugybinis kodavimas).
Bendrieji diagnostikos aprašymai, kurie įprastai taikomi Sisteminiame sąraše, pvz., taikomi skyriui, kategorijai ar kodui. Pastaba gali būti naudojama kaip paaiškinimas, tiksliau nurodantis kodo ar kodų naudojimą.
Žr. yra nurodymų pobūdžio sąlyga, naudojama pateikti nuorodą į kitą klasifikacijos skyrių. Nuoroda žr. reikia vadovautis, kad būtų pasirinktas tinkamas kodas. Žr. Žr. Nurodymas Pirmiausia koduokite padeda kodus išdėstyti tinkama seka. Šis nurodymas pateikiamas po kodais, kurių niekada negalima nurodyti vienų. Nurodymas Naudokite papildomą kodą ir Taip pat koduokite rodo, kad siekiant išsamiai apibūdinti būklę ar sužalojimą, reikia priskirti papildomą kodą (taip pat žr. ACS 0002 Gretutinės diagnozės/Daugybinis kodavimas).
Neįtraukimo pastabų galima rasti įvairiuose Sisteminio sąrašo lygmenyse, pvz., skyriaus, kategorijos ar kodo. Yra dviejų tipų TLK-10-AM neįtraukimo („išskyrus“) pastabos. Neįtraukimo pastabų reikšmes suformulavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o rengiant TLK-10-AM neįtraukimo pastabos liko nepakeistos, tokios, kaip api... kategorijos Z00-Z99 skirtos tiems atvejams, kai aplinkybės, išskyrus ligą, sužalojimą ar išorinę priežastį, klasifikuotinos kategorijose A00-Y89, užregistruojamos kaip „diagnozės“ arba „problemos“.
Tai taikoma, kai yra šios dvi pagrindinės aplinkybės: a) kai sergantis ar nesergantis asmuo kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą tam tikru konkrečiu tikslu, pavyzdžiui, gauti tam tikrą priežiūrą arba paslaugą, susijusią su jo dabartine būkle, duoti organą arba audinį, profilaktiškai pasiskiepyti arba aptarti problemą, kuri pati nėra liga ar sužalojimas; b) kai yra tam tikrų aplinkybių arba problemų, kurios, nors pačios nėra dabartinė liga ar sužalojimas, veikia asmens sveikatos būklę. Šis kodas turi būti priskiriamas tik tada, kai ligos sukėlėjas yra atsparus dviem ir daugiau antibiotikų, kai antibiotikų rūšis nepatikslinta. Šis kodas turi būti priskiriamas tik tada, kai ligos sukėlėjas yra atsparus dviem ir daugiau antimikrobinių vaistų, kai antibiotikų rūšis nepatikslinta.
patikrinimas (angl. - screening) yra asmenų be ligos požymių testavimas arba ištyrimas, siekiant išaiškinti ligas ankstyvame periode. patikrinimas (angl. - screening) yra asmenų be ligos požymių testavimas arba ištyrimas, siekiant išaiškinti ligas arba ligų pirmtakus. kategorijos Z40-Z54 skirtos pagalbos priežasčiai nurodyti. Šis kodas turi būti naudojamas tik tada, kai atvykimą sąlygojo gydymosi režimo nesilaikymas.
Pavyzdžiui, TLK-10-AM klasifikuoja įvairias būkles, susijusias su nėštumu, įskaitant:
- Kito asmens atvykimas į šeimą, neigiamai paveikęs vaiko požiūrį.
- Abejingas ar nejautrus tėvų bendravimas su vaiku.
- Domėjimosi vaiku, atjautos dėl jo sunkumų ir pagyrimo bei padrąsinimo stoka.
- Tėvai verčia vaiką nepaisyti nusistovėjusių normų, t. y. pavojingas vartojimas - tai toks medžiagos vartojimo modelis, kai padidėja žalingų padarinių pavojus vartotojui.
Buvęs moteriai: • apipjaustymas• lytinių organų nupjovimas• lyties organų suluošinimo (ang.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Naujagimio priežiūra namuose: patarimai, ką reikia žinoti tėvams
- 10 Nepakeičiamų Sveiko Vaiko Priežiūros Patarimų, Kurių Negalite Praleisti!
- Geriausios knygos apie naujagimio priežiūrą – išsamus vadovas pasiruošimui gimdymui ir kūdikio auginimui
- Neįtikėtina Michael Jackson gimimo diena ir jo nepamirštama muzikinė kelionė!
- Atskleista Šiaulių Gimdymo Namų Priimamojo Paslaptys: Pacientės Nerealios Patirtys!