Kas kartą, kai LR Seimas ima svarstyti žmogaus gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos klausimus, viešojoje erdvėje užverda itin karštos diskusijos. Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto svarstymas, trukęs beveik ketverius metus, atskleidė, jog aborto klausimas mūsų šalyje yra labai opus.
Praėjo daugiau nei pusšimtis metų, kai Lietuvoje legalizuotas abortas (1955 m. lapkričio 23 d.). Nors abortų skaičius per praėjusį dvidešimtmetį, remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, sumažėjo daugiau nei aštuoniskart, tačiau žmogaus gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje problema šalyje tebėra dviprasmiška.
Lietuvoje iki šiol nėra nacionalinių teisės aktų, apibrėžiančių žmogaus gyvybės iki gimimo statusą, užtat aborto atlikimo procedūrą reglamentuoja 1994 m. išleistas LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ (pakeitęs TSRS Sveikatos apsaugos ministerijos 1982 03 16 d. įsakymą Nr. 234), nustatantis, jog moters pageidavimu leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų. Tačiau šiame teisės akte nėra minima, kokiais aukštesnės galios teisės aktais Sveikatos apsaugos ministras remiasi, spręsdamas šio klausimo reglamentavimą.
Šiame įsakyme pateiktas sąrašas ligų, grėsmingų nėščios moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai, parengtas vadovaujantis tarptautine ligų klasifikacija, kuri nebegalioja daugiau nei dešimtmetį. Deja, Lietuvoje iki šiol nėra ir jokios sistemingos pagalbos moteriai, išgyvenančiai nėštumo krizę, t. y. nei konsultacinės pagalbos, nei privalomo apsisprendimo laikotarpio po konsultacijos, kaip priimta kitose Europos šalyse.
Mirties Kultūros Melų Chrestomatija
Gvildenant žmogaus gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos problematiką, galima sudaryti mirties kultūros melo chrestomatiją, nes kiekvieną kartą mėginant reglamentuoti šią sritį iš tų pačių lūpų pateikiami tie patys emocijomis, bet ne mokslu grįsti kontrargumentai embriono apsaugos atžvilgiu. Analizuojant įvairius oficialius dokumentus ir pasisakymus, susijusius su šio klausimo svarstymu (viešus kreipimusis į LR Seimo narius, pareiškimus žiniasklaidai, pasisakymus spaudos konferencijose), galima atrasti tam tikrus pasikartojančius pseudomokslinius argumentus, kuriais net mokslininkais save laikantys asmenys grindė bet kokį aborto ribojimo neleistinumą. Šiuos argumentus galima pavadinti politine retorika.
Žmogaus Gyvybės Pradžia: Esminis Klausimas
Žmogaus gyvybės pradžios klausimas yra pats svarbiausias gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos problematikoje. Žinojimas, jog žmogaus embrionas yra žmogaus gyvybė - tai ašinis veiksnys, formuojantis žmogaus sąžinę, nes tik ji padiktuoja žmogui, atsidūrusiam dviprasmiškoje situacijoje, kuris veiksmas yra geras, o kuris blogas. Sąžinė, kuri remiasi klaidingomis žiniomis, pavergia ir griauna asmens laisvę. Jei pripažįstama, jog žmogaus gyvybė prasideda ne nuo apvaisinimo momento, vadinasi, per abortą bus nutraukiama ne žmogaus gyvybė ir jokios moralinės problemos neturėtų kilti. Tačiau jei tai žmogaus gyvybė, tuomet jai taikytini pagarbos ir neliečiamumo principai.
Kaip teigia šią monografiją recenzavęs filosofas doc. dr. Krescencijus Stoškus, „medicinos mokslas greitai suprato, kokioje veidmainiškoje padėtyje jis atsidūrė: išaiškino, kad egzistuoja prenatalinio gyvenimo stadijos žmogus ir kartu teikė gyvybės nutraukimo paslaugas. Kad pateisintų tokios žudymo funkcijos teisėtumą, jai reikėjo įtikinti viešąją nuomonę, kad pirmųjų gyvybės stadijų būtybė dar nėra žmogus“.
Kaip tik gamtos mokslai ir įrodė, kad embrionai yra nuo pradžių žmogiškosios būtybės. Šiuolaikinių technologijų vystymasis atskleidė, kad mes galime manipuliuoti šiais embrionais daugeliu būdų. Tačiau kas turėtų nuspręsti, ar šios manipuliacijos moraliai geros? Tik moralinė filosofija, embriono etika yra pajėgi atsakyti į šį klausimą.
Moters Teisės ir Pasirinkimo Laisvė
Visuomenės ir moters „teisių gynėjų“ spaudimas moteriai rinktis abortą gali įgauti įvairiausiais išraiškas: tai ir pagalbos moteriai nebuvimas, neteisingos informacijos apie vaisiaus vystymąsi ir nėštumą pateikimas (pvz., teigimas, jog nėštumas ir gimdymas moteriai mirtinai pavojingas), melavimas apie galimą alternatyvą, mokslinės tiesos iškraipymas teigiant, jog embrionas yra tik konceptas ar moters kūno dalis.
Sprendžiant iš to, kokias „tiesas“ garsiai skelbia moters teisių į abortą gynėjai, galima teigti, jog jie pateko į paradoksalią situaciją: kovodami už laisvą moters pasirinkimą, patys tą pasirinkimą ir padarė prievartinį. Maža to, tokiỡs neva moters laisvės deklaravimas net neleidžia pradėti diskusijų dėl pagalbos moteriai, išgyvenančiai nėštumo krizę, sistemos kūrimo. Kitaip sakant, žmogaus iki gimimo apsaugos problematikoje, labiau nei bet kur, atsiskleidžia, kad moters teisių gynėjų rūpinimasis moterimi yra apsimestinis.
Žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo, ir tai mokslo nepaneigiamai įrodytas faktas. Todėl save gerbiančiam mokslininkui, gydytojui ar kitam asmeniui šiandien jau būtų labai nesolidu teigti, jog tai - moters kūno dalis ar pan. Tačiau ką daryti su šiuo mokslo faktu ir kaip elgtis, kai iškyla pasirinkimo dilema, - tai jau moralės klausimas.
Hipokratas jau 400 metų prieš Kristų suformulavo būsimųjų gydytojų priesaiką, kurioje įrašyta: nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti.
Monografijos dalyje „Žmogaus iki gimimo teisiniai aspektai“ pradėto, bet negimusio vaiko teisinis statusas analizuojamas teisinio mąstymo kaitos kontekste.
Kaip teigia prof. Stoškus, „Medicina, etika ir teisė apie žmogų iki gimimo“ - tai „neabejotinai pats solidžiausias darbas, parašytas šia tema lietuvių kalba. Ši ryžtinga kritinė monografija, išeidama į viešumą, ne tik etiškai pagrindžia prenatalinės žmogaus būties neliečiamumą, bet ir skelbia energingą pasipriešinimą žmogaus orumą ir garbę diskredituojančioms gyvenimo bei kontrkultūros formoms.
Monografijos sudarytojai ir autoriai - Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai prof. dr. Andrius Narbekovas ir prof. dr. Birutė Obelenienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai prof. dr. Angelija Valančiūtė ir dr. Danielius Serapinas, Mykolo Romerio universiteto mokslininkai prof. dr. Jonas Juškevičius, prof. dr. Kazimieras Meilius, doc. dr. Palmira Rudalevičienė ir Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Daiva Bartkevičienė.
Džiugu, jog ši monografija LKRŠ fondo dėka pasieks net tūkstančio Lietuvos mokyklų bibliotekas.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Neįtikėtini Liaudies Medicina Patarimai: Kaip Greitai Išgydyti Gerklės Užkimimą Natūraliai!
- Moters teisė į abortą: svarbiausi argumentai už ir prieš, kuriuos privalote žinoti
- Kaip Teisingai Paimti Naujagimį: Būtini Patarimai Kiekvienam Tėvui!
- Kaip Teisingai Aprengti Naujagimį: Nepakeičiami Patarimai Kiekvienai Mamytei
- Kaip Išsirinkti Lauko Palapinę Vaikams: Sukurkite Nepamirštamą Žaidimų Erdvę Mažiesiems!