Kūdikio sutiktuvių šventė šeimos ir draugų rate - prisiminimai, šypsenos, džiaugsmas ir daug žaidimų...
Žydų Šventės ir Tradicijos
Po visą pasaulį išsiblaškiusią žydų tautą nedalomoje visumoje stipriau negu bet kokios valstybinės sienos išlaiko senoji kultūra, jos tradicijos ir taisyklės. Žvilgtelėjęs į žydų kalendorių nepasiruošęs žmogus tiesiog pasimes.
Įvairiose pasaulio šalyse mėnesiai, metai, pavadinimai ir jų trukmė skiriasi nežymiai. Pas žydus viskas atitinka mėnulio judėjimą ir visiškai kitaip vadinasi. Bet įdomiausios yra taip nepanašios į mums įprastas šventės - su savo kintančiomis datomis, išskirtinumais ir tradicijomis: medžių Naujieji metai (arba Gimimo diena), Karališkas Šeštadienis, šviesos šventė Chanuka, Teismo diena, Šavuotas, Velykos - Pesachas.
Žydų Virtuvė ir Šventės
Žydų virtuvėje kiekviena šventė turi savo scenarijų, taisykles, draudimus ir ypatingą meniu. Patiekiami šventiniai patiekalai gali papasakoti koks už lango metų laikas, savaitės diena ar šventė.
Trapezos dvasinį turinį lemia ne tai, kiek ji įvairi ir gausi, o kokiu metu, iš kokių produktų, kokiam įvykiui pagaminta. Juk sutinkamai su žydų tautos šventa Toros knyga maistas - pirmasis žmogaus kilnėjimo proceso laiptelis. Maitinimasis tik dėl pasisotinimo arba pasitenkinimo laikomas žemiausiu elgesio lygiu, nes maistas, pirmiausia, suteikia dvasios stiprybę ir maitintis reikia teisingai - nepamiršti jį laiminti ir dėkoti Dievui.
Pavyzdžiui, įprastas kasdieninis užsiėmimas - košerinės duonos kepimas. Nuo senolių receptu pagamintos tešlos atskiriamas mažas gabalėlis ir įmetamas į ugnį. Tolimoje senovėje šią ,,duonos dovaną“ - chalą - nešdavo dvasininkams kaip auką vietoj ugnies. Vėliau paprotys transformavosi į duonos aukojimą ugniai.
Izraelio virtuvė unikali ir įvairi, o jos istorija neatskiriama nuo tautos. Šios virtuvės pagrindas - vyraujantys grūdinių kultūrų receptai, nes senoji žydų tauta buvo žemdirbiai. Tada maitintasi vaisiais, grūdais ir ankštiniais.
Derlingos žemės turtingais derliais aprūpindavo ir žmones, ir gyvulius. Bet žydų tautos istorija gausi tragiškų posūkių. Priverstinės tremtys iš gimtųjų vietų į kitas šalis, adaptacija naujiems produktams ir maisto gamybos tradicijoms ne kartą keitė ir žydų virtuvę.
Reguliari ir neišvengiama įvairių tautų kultūrų sąveika užaugino nuostabius vaisius. Žydų tautos maisto ruošimo tradicijose susiformavo savos pamėgtos priemonės ir ypatumai, kuriuos kai kada diktuoja gyvenamosios vietovės sąlygos, kai kada - religijos taisyklės ir papročiai.
Žydų virtuvei charakteringas nesudėtingas, bet ilgalaikis apdorojimas šiluma: virimas, troškinimas su vandeniu uždengus, rečiau naudojamas kepimas orkaitėje. Žydų virtuvėje labai populiarūs patiekalai iš virtų, žalių ir keptų kiaušinių.
Prieskoniai yra būtini beveik visų patiekalų komponentai, bet jų kiekis ribojamas. Dažnai naudojamas anyžius, muskato riešutas, krapai, juodi pipirai - jų dedama skoniui, apetitui, geram virškinimui, ilgesniam maisto naudojimui. Sena žydų patarlė sako: ,,Maiste be prieskonių nėra nei naudos, nei džiaugsmo“.
Pati svarbiausia ypatybė, be kurios tiesiog nebūtų žydų virtuvės - tai pagrindinių religinių ir produktų gaminimo taisyklių laikymasis - Kašrutas. Kur žydų tautybės žmonės begyventų, namų ūkio ir maisto gaminimo pagrindu jiems visada išliks religiniai maitinimosi įstatymai.
Košerinis Maistas ir Taisyklės
Žydai maitinasi tiktai ,,tinkamu“, košeriniu maistu, t.y. Pirmiausia, reikia paneigti paplitusią nuomonę: rabinai ir kiti žydų religiniai veikėjai nedalyvauja gaminant košerinį maistą.
- Galima valgyti tik žolėdžių galvijų mėsą: jautieną, avieną, ožkieną, o taip pat laukinių gyvūnų: briedieną ir stirnieną. Manoma, kad kuo gyvūnas arčiau augalų pasaulio, tuo jis perduoda mažiau agresijos žmogui ir todėl jame bus mažiau gyvuliškų instinktų. Kiauliena ir plėšriųjų gyvūnų mėsa yra uždrausta. Tokios pat nuostatos taikomos ir paukštienai, tik be plėšriųjų maistui draudžiama naudoti egzotinius ir čiulbančius - [pavyzdžiui: erelius, pelėdas, gulbes, pelikanus, grifus, gandrus - G.R.].
- Košerinėmis laikomos tik tos žuvų rūšys, kurios turi žvynus ir pelekus. Maistui uždraustos naudoti žuvys, kurių žvynai negali būti atskirti nuo odos: šamas, eršketas, sterlė, ungurys, didysis eršketas (beluga) ir kt.
- Maistui skirti gyvūnai ir paukščiai turi būti paruošti laikantis ,,šechitos“ - žydiško gyvulio skerdimo proceso taisyklių, t.y. labai greitai, be skausmo, specialiai tam apmokytų žmonių.
- Tora kategoriškai draudžia maistui naudoti bet kokį kraują, nes manoma, kad jame yra gyvūno arba paukščio siela. Todėl nupirkus šviežią arba šaldytą mėsą ir ant jos pakuotės perskaičiuos ,,lo mukšar“ būtina iš jos pašalinti visą kraują. Tam reikia gerai perplautus mėsos gabalus pamerkti į vandenį (ne ilgiau negu parai), paskui leisti nutekėti vandeniui, mėsą pasūdyti ir 1 val. atlošti ant palenktos plokštumos - tada nutekės pasilikęs kraujas ir mėsa bus paruošta naudojimui. Jeigu leidžiamų naudoti maistui paukščių sudėtame kiaušinyje yra nors lašas kraujo - jo negalima naudoti. Todėl geriau prieš naudojimą jį patikrinti - įmušti į stiklinį indą.
- Draudžiama maistui naudoti visų rūšių vabzdžius. Todėl žydės šeimininkės labai didelį dėmesį skiria pirminiam produktų apdorojimui: atidžiai perrenka kruopas, sijoja miltus, apžiūri vaisius, daržoves ir žalumynus.
- Laikantis Kašruto taisyklių visi patiekalai skirstomi į mėsiškus, pieniškus ir neutralius (,,parve“). Kartu valgyti ir gaminti pienišką ir mėsišką maistą griežtai draudžiama. Tai taikoma ne tik mėsai ir pienui, bet ir produktams iš jų - pavyzdžiui, taukams ar sviestui, sūriui, varškei ir t.t. Skirtumas tarp pieniškų ir mėsiškų produktų valgymo turi būti nemažesnis negu 6 val., jeigu mėsiški patiekalai bus valgomi po pieniškų - pakaks 1 val. Išimtis daroma kietam sūriui - po jo turi būti ne mažesnis 6 val. intervalas. Žuvis, kiaušiniai, visi augaliniai produktai priskiriami ,,parve“ ir gali būti derinami tiek su mėsiškais, tiek su pieniškais produktais. Šis padalinimas taikomas ne tik patiems produktams, bet ir indams, kuriuose jie ruošiami. Pjaustymo lentelės, keptuvės, peiliai, puodai ir lėkštės mėsiškiems patiekalams jokiais būdais negali būti maišomi arba panaudojami pieniškų patiekalų ruošimui. Plauti tokius indus reikia taip pat atskirai.
- Švenčiant Pesachą (Velykas) Kašrutas draudžia maistui naudoti ,,chamec“ - patiekalus, kuriems paruošti naudotas raugas: mielinę duoną, alų, actą ir t.t.
Taigi, košeriniu gali būti bet kurios tautos patiekalas. Svarbiausia, kad jis būtų pagamintas pagal išvardintas taisykles.
Kašrutas - ritualinių taisyklių, nustatančių atitikimą bet kokiems Halachos1 - žydų Įstatymo reikalavimams, sistema. Ivritu ,,Kašrutas“ reiškia ,,tinkamas“.
Jis paprastai naudojamas įvardinant pagal žydų įstatymus pagamintą maistą ir gėrimus. Žodis ,,košerinis“ taip pat naudojamas apibūdinant tfiliną3, Toros ritinius ir kitus atitinkančius Halachos reikalavimus daiktus.
Įdomu tai, kad žodis ,,košer“ randamas Tanache (judėjų Biblijoje) tik tris kartus: vieną kartą Esteros ritinyje ir du kartus Koelet (Ekleziasto knygoje). Tora (Mozės Penkiaknygė) yra visų Kašruto (košeringumo) priesakų šaltinis, apibūdinantis kokią mėsą, paukštieną, žuvį, pieną, vaisius ir pan. galima naudoti maistui.
Tūkstantmečius žydų mokslininkai tyrinėjo, interpretavo ir taikė Kašruto priesakus, šia tema parašė daug knygų. Ir štai jau daugiau negu 3000 metų žydų tauta juos vykdo.
Prievolė laikytis Kašruto - vienas iš priesakų, kurio priežastys ir prasmė iki šiol neatskleista. Skirtingose žydų bendruomenėse Kašruto priesakai gali šiek tiek skirtis. Ypatingi skirtumai yra vykdant Velykų draudimus.
Pesacho šventės metu prie įprastų Kašruto taisyklių prisideda specifiniai draudimai, kurie susieti su raugu ir rauginta duona. Draudžiama naudoti maistui ir net turėti namuose produktus, kurių sudėtyje yra raugo (hebr.
Šabatas - Karališkas Šeštadienis
Šventės dieną draudžiama dirbti. Tradicija švęsti išeiginę dieną savaitės pabaigoje atėjo iš Senojo Testamento, kuriame skelbiama: ,,Atmink šeštadienio dieną ir švęsk ją: šešias dienas dirbk ir baik visus savo darbus, o septintą - visus darbus daryk tik Dievui“.
Šią dieną negalima dirbti kasdieninių darbų ir net…kalbėti ,,kasdieninėmis“ temomis. Ypatinga šeštadienio reikšmė pabrėžiama dar ir tuo, kad visos kitos savaitės dienos pavadintos taip, kaip jos išsidėstė šeštadienio atžvilgiu: ,,pirma diena po šeštadienio“, ,,antra diena po šeštadienio“ ir t.t.
Šią dieną kiekvienuose namuose viešpatauja ramybės atmosfera, susitaikymas, šeimos meilė ir rūpestis ja. Kad geriau suprasti žydų tautos požiūrį į šią dieną, įsivaizduokite, kad į jūsų namus atvyko pats karalius, nes neatsitiktinai Šabatas dar vadinamas Karališku Šeštadieniu.
Šią dieną valgomi iš anksto paruošti patiekalai: įdaryta žuvis, būtinos dvi purios chalos, buljonas su migdolinės macų tešlos gabaliukais (kneidlach), vaisinis cimes su mėsa, čolnt puodeliuose, kepenų paštetas, žuvies užpiltinė ir saldus kugelis.
Patiekalai paskirstomi į tris trapezas, tarp kurių paprastai linksminamasi, einama su vaikais pasivaikščioti, į sinagogą ir svečius.
Tu bi-Švat - Medžių Naujieji Metai
Paprastai vasario mėnesio pradžiai tenka lietaus sezono pabaiga ir todėl šiuo metu įprasta švęsti gamtos pabudimą - Tu bi-Švat. Šią šventę žydų išminčiai sugalvojo tam, kad atskirti vieną derlių nuo kito.
Sena žemdirbių tauta visada labai atsargiai elgėsi su augalais ir nenaudodavo medžių vaisių pirmuosius trejus jų augimo metus. Manyta, kad tada augalas dar nepakankamai stiprus, todėl maistui naudodavo tik po ketverių metų ir vėliau užderėjusį derlių.
Izraelyje yra tradicija šią dieną sodinti medžius ir dalyvauti žygiuose, propaguojančiuose tausojantį požiūrį į gamtą bei meilę augalams.
Toroje išvardintos septynios vaisių ir javų rūšys, kurios turi būti naudojamos šventinėje trapezoje: kviečiai, miežiai, alyvuogės, datulės, granatai, vynuogės ir figos.
Purimas
Nuo to laiko kiekvieno pavasario kovo pradžioje tradiciniais tapo organizuojami linksmi teatralizuoti pasirodymai, karnavalinės eisenos, puotos ir vienas kitam dovanojami maži saldumynai: aguonaičiai, štrudeliai, trikampiai pyragėliai ,,Amano ausys“ (gomentašai).
Pesachas - Laisvės Šventė
Viena iš seniausių švenčių Pesachas - tai laisvės ir žydų tautos išlaisvinimo iš egiptiečių vergovės šventė. Pasirengimas ir šventės eiga vyksta laikantis nustatytos tvarkos: Pesacho metu valgomi macai - žydų tautos tūkstantmečių istorijos liudininkai.
Laikantis nustatytos tvarkos trapezoje - Sederyje (šventinėje vakarienėje) ant stalo be įprastų šventinių patiekalų būtinai turi būti: raudonas vynas, trys macai, virš ugnies iškeptos avies arba vištos kojos su kauliuku gabaliukas, kietai išvirtas kiaušinis, kartūs žalumynai, charosetas (obuolių, medaus, vyno ir riešutų masė), petražolė, salierai, virtos bulvės, ridikas ar kita daržovė, kurią prieš trapezos pradžią pamerkia į pasūdytą vandenį ir nedidelė saujelė kieto krieno šakn...
Tarptautinė Vaikų Knygos Diena
Balandžio 2-oji - žymiojo danų pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimimo diena. Nuo 1967 m. pasaulyje ji minima ir kaip Tarptautinė vaikų knygos diena.
Bibliotekoje šią iškilią datą minėjome visą savaitę. Bibliotekos svečiais šią dieną buvo Radviliškio lopšelio-darželio „Kregždutė“ „Bitučių“ ir „Žiogelių“ grupių vaikai bei jų mokytojos. Vėliau prie jų prisijungė ir miesto lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ „Drugelių“ grupės ugdytiniai su mokytojomis.
Pastarieji atsinešė iš antrinių žaliavų savo rankytėmis padarytus pasakos „Vištytė ir gaidelis“ herojus, kurie bus eksponuojami Viešosios bibliotekos Pasakų kambaryje visą balandžio mėnesį. Vaikų literatūros skyriaus vedėja N. Pakštienė susirinkusius trumpai supažindino su Tarptautine vaikų knygos dienos istorija.
Vaikai susidomėję klausėsi Kamishibai pasakojimo būdu sekamos istorijos pagal C.Flood sukurtą kūrinį „Įkyrūs triušiukai“. Vaikų literatūros skyriuje mažųjų knygos bičiulių dar laukė pažintis su vaikiškomis knygomis. Simboliška, kad šią dieną sulaukta ir dovanų - knygų. Jas padovanojo Lizdeikos gimnazijos moksleivė A. Tamulevičiūtė.
Balandžio 8-ąją į Radviliškio viešąją biblioteką šios šventės proga sugužėjo gausus būrys Radviliškio lopšelio-darželio „Kregždutė“ auklėtinių. Renginio metu buvo pristatytos metų knygos rinkimuose nominuotos knygos.
2024 m. IBBY Geriausių Vaikų ir Paauglių Literatūros Apdovanojimų Laureatai
- Geriausia paveikslėlių knyga paskelbta Jurgos Vilės parašyta ir Agnės Nananai iliustruota knyga „Kašalotų radijas“ (leidykla „700 eilučių“);
- Domicėlės Tarabildienės premija už gražiausiai iliustruotą metų knygą vaikams atiteko iliustruotojai Linai Itagaki už iliustracijas knygai „Ką prarijo Bobas?“ (aut. Alfredo Paniconi, tekstą iš anglų kalbos vertė Lina Itagaki (leidykla „Misteris Pinkmanas“);
- Aldonos Liobytės premija už reikšmingiausią metų vaikų literatūros debiutą įteikta rašytojai Nijolei Drungilaitei ir iliustruotojai Laimai Matuzonytei už knygą „Robotų sala“ (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“);
- Eugenijos Stravinskienės premija už reikšmingiausią verstinę knygą vaikams skirta vertėjai Birutei Avižinienei už Joke van Leeuwen knygos „Kai mano tėtis tapo krūmu“ vertimą iš nyderlandų kalbos (leidykla „Debesų ganyklos“);
- Adomo Druktenio premija už reikšmingiausią verstinę knygą paaugliams apdovanotas Mantas Karvelis už Sofios Chanfreau ir Amandos Chanfreau knygos „Žirafos širdis labai didelė“ vertimą iš švedų kalbos (leidykla „Alma littera“);
- Premija už geriausią pažintinę knygą vaikams ir paaugliams įteikta Rūtai Kačkutei už knygą „Gintaro kelias: nuo Romos iki Baltijos“, iliustravo Eglė Rudžionytė-Meškėlienė, Reda Tomingas (leidykla „Alma littera“).
- Pagrindine - Prano Mašioto premija - už geriausią 2024 m. grožinę lietuvių rašytojo knygą vaikams bei paaugliams pagerbta Indrė Pliuškytė-Zalieckienė už eilėraščių knygą „Neatlikau namų darbų“ (leidykla „Alma littera“).
Radviliškio rajono savivaldybės viešoji bibliotekaDuomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registreĮstaigos kodas 190669757Dariaus ir Girėno g. 9, LT82137 RadviliškisEl. p.