2023 m. Neišnešiotų naujagimių pasaulyje kasmet gimsta vis daugiau. Pasaulyje kasmet gimsta daugiau nei 15 mln. neišnešiotukų. Daugiau kaip 1,1 mln. jų neišgyvena. Mokslų daktaras Džojus Launas priduria, kad neišnešiotumas yra beveik pusės visų naujagimių ir kūdikių pagrindinė mirties priežastis.
Neišnešiotumas yra aktuali perinatologijos problema. Kiekvienas kūdikėlis ateina į pasaulį tam, kad išmokytų mus vertingiausių ir neįkainojamų dalykų: besąlygiškos meilės, empatijos, atsakingumo, kantrybės, švelnumo. Kai kurie mažyliai taip myli pasaulį, kad atskuba per anksti, sudrebindami daugybės žmonių: mamų, tėčių, senelių, jų draugų, medicinos darbuotojų - gyvenimus.
Lapkričio 17 dieną visas pasaulis švenčia Neišnešiotų naujagimių dieną - taip garsiai ir drąsiai kalbant apie šių naujagimių problemas ir jų sprendimo būdus. Nuo 2012 metų Lietuvoje lapkričio 17 dieną yra minima ,,Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena“. Asociacijos iniciatyva kasmet organizuojami prasmingi renginiai Lietuvoje. Vienas jų - šventė ir neišnešiotų naujagimių šeimų lankymas Lietuvos ligoninėse: Kauno klinikose, Santaros klinikose, Klaipėdos universiteto ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Šią dieną purpurine spalva nušvinta garsūs šalies pastatai, taip prisijungiant prie pasaulinės iniciatyvos - palaikyti šeimas ir atkreipti visuomenės dėmesį į priešlaikinio gimdymo problematiką.
Neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas
Šiandien labai mažų, nė kilogramo nesveriančių neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas, palyginti su pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais, išaugo nuo 12 proc. iki 67 proc., o didesnių, sveriančių daugiau nei kilogramą (1000-1499 g), - nuo 48 proc.
Iš labai neišnešiotų naujagimių, kurių gimimo svoris mažiau nei 1 kilogramas, anksčiau išgyvendavo tik apie 10 proc. Šiandien jų išgyvenamumas siekia net 80-90 proc. Prieš laiką gimusių naujagimių galimybei išgyventi labai didelę reikšmę turi ne tik svoris gimimo metu, bet ir gestacinis amžius. 22 savaičių amžiaus naujagimiai gimsta labai retai. Deja, didžioji dalis jų neišgyvena.
2019 metais Kauno klinikose gimė mažiausias išgyvenęs neišnešiotas naujagimis Lietuvoje - mergaitė, gimusi 22-ą nėštumo savaitę ir svėrusi 350 gramų. Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pasidžiaugė, jo nuomone, 2019 metų svarbiausiu įvykiu: „Mūsų didvyrė. Ji pretenduoja tapti Lietuvos medicinos įvykiu. Noriu pasidžiaugti visų gydytojų darbu. Tai ne vienos dienos, o dešimtmečių darbas. Išgyvena tik apie 10 proc. kūdikių, gimusių 22 savaičių. Net ir pačiose geriausiose pasaulio klinikose. 21-os savaitės beveik visai neišgyvena. Turime ribą, kai įmanoma išgyventi ir kai jau ne. Įspūdingas yra ne tik svoris, bet ir laikas, kada gimė - 22-ą nėštumo savaitę.“
Jos motiną Yvonne Mangold (42 m.) vis dar įkyriai persekioja baimė, kad Frieda gali mirti.Vokietės duktė gimė po 21 savaitės ir 5 dienų nėštumo, o jos brolis dvynys Kilianas, gimęs septyniomis valandomis anksčiau, neišgyveno.Neseniai prie mokyklos jos motina vėl patyrė šoką. Futbolo aikštėje stovėjo greitosios pagalbos sraigtasparnis.Yvonne M. širdis suvirpėjo: nejau kas atsitiko Friedai?Atsivėrus stiklinėms mokyklos durims ji pamatė dukrą, susikibusią rankomis su drauge.Kai mergaitės sustojo ir apie kažką šnabždėjosi, Frieda aukštielninka krito ant žemės. Pasigirdo mergaitės juokas.Pusiausvyros sutrikimai? Atsilikusio vystymosi pasekmė? Tokių klausimai kyla žinantiems Friedos istoriją.Bet gal mergaitė krito dėl sunkios kuprinės, savo svoriu nutempusios ją žemyn?2010 metų lapkričio 7-ąją Fuldos (Vokietija) klinikos vyriausiasis gydytojas Reinaldas Reppas sugrįžo iš savaitgalio viešnagės. Suskambėjo telefonas.33 metų moteriai, kuri laukėsi dvynių, esant 21 savaitės ir 5 dienų nėštumui prasidėjo pirmalaikiai sąrėmiai. „Tėvai nori maksimalios terapijos!“ - telefonu pranešė klinikos vyresnysis gydytojas.„Dvyniams tiesiog neįmanoma likti gyviems. Ar tai jiems pasakei?“ - paklausė R.Reppas.„Žinoma! Medicinos literatūroje nėra aprašyta tokio kaip jų atvejo, kad gyventų“, - pridūrė vyresnysis gydytojas.„Tuoj būsiu. Įspėk kitus“, - atsakė R.Reppas.Frieda liko gyva, bet septyniomis valandomis anksčiau gimęs jos dvynys brolis Kilianas mirė. Dabar Frieda gydytoją, kuris ją išgydė, vadina dėde Reppu.
Friedos istorija
Ar Frieda dabar žino, kad yra anksčiausiai gimęs Europoje neišnešiotas vaikas?
Yvonne: Ne. Tačiau ji žino, kad yra kai kuo išskirtinė. Neseniai Frieda vietos laikraštyje pamatė savo nuotrauką.Paaiškinome, kad straipsnis ne apie ją, o apie jos gydytoją dėdę Reppą. Frieda tik žino, kad gimė per anksti.
Ir Frieda supranta, ką tai reiškia?
Yvonne: Nieko nuo jos neslepiame, ne kartą su ja esame apsilankę pirma laiko gimusių vaikų skyriuje.Ten ji išvydo kūdikius su permatoma oda ir kvėpavimo žarna burnoje. Friedai paaiškinome, jog ir ji, kai plaučiai buvo dar neišsivystę, buvo prijungta prie dirbtinio kvėpavimo aparato.
Kaip Frieda reagavo?
Yvonne: Ji - labai nuovoki mergaitė, kaskart kuo nors nustebinanti, ypač kai žiūri ano meto nuotraukas.Kai viena draugių pasakė, jog ji gulėjo stiklinėje dėžėje, Frieda atsakė: „Ne, aš buvau inkubatoriuje.“ Bet dabar jai kyla vis daugiau klausimų.Ar dažnai kandžiojosi, ar daug verkė, klausinėja ir apie Kilianą. Prie jo kapo norėjo žinoti, ar jis visada buvo toks mažas kaip anuomet.Paaiškinau, kad ten tik jo kaulai, o jis toliau gyvena mūsų sieloje ir danguje.Kartais ji pyksta ant Kiliano, kodėl jis norėjo taip anksti ateiti į pasaulį, ji norėjusi dar pasilikti mamos pilve.
Kaip gydomi pernelyg anksti gimę vaikai?
R.Reppas: Kai vaikai gimsta 23-iąją nėštumo savaitę, jų tėvų troškimu privalome imtis gyvybę garantuojančių veiksmų.Kalbant apie dar anksčiau gimusius, paprastai atsisakoma palaikomosios reanimacijos.Vokietijoje likę gyvi tokie vaikai sudaro 16 procentų, jei iš anksto neatsisakoma jų gyvybę gelbėjančio gydymo.
Bet Frieda ir Kilianas gimė dar anksčiau. Ar tai nebuvo pernelyg rizikingas žingsnis bandyti juos gelbėti?
R.Reppas: Neturėjome kitos išeities. Pakeliui į kliniką nusprendžiau dar kartą pasikalbėti su tėvais, bet gimdymas jau buvo prasidėjęs.Yvonne: Ir mes nežinojome, ko mums laukti.Jei tuomet būtų paaiškėję, kas mūsų laukia, nežinau, kaip būtume pasielgę. Galbūt kūdikių gyvybės nenaudai.
Ką tėvams pasakėte gimus Kilianui?
R.Reppas: Kūdikio mirtis kartais yra geresnis variantas.Yvonne: Ir papasakojo apie klinikoje prieš metus gimusį Joną, vyresnį tik dviem nėštumo dienomis, kuris gerai išsivystė.Tai įkvėpė mums drąsos kovoti dėl Friedos gyvybės.
R.Reppas: Sprendimo dėl neišnešiotų kūdikių gyvybės ir mirties negalima susieti vien su nėštumo savaite. Vaikai jau pradžioje yra skirtingi.Svarbią reikšmę turi, pavyzdžiui, tai, ar užpuls infekcija.Prie lemiamų veiksnių taip pat priskiriama vieta, kur į šį pasaulį ateina nepaprastai skubantys ankstukai.Visi aukščiausio priežiūros lygmens Vokietijos perinataliniai centrai siunčia savo gydymo rezultatus į institutą, kuris juos įvertina.Jau daugelį metų priklausome centrams, kur didžiausias gyvenančių ir su mažiausiomis komplikacijomis kūdikių procentas. Į statistiką patenka tik ankstukai pradedant nuo 24 nėštumo savaitės. Neskaitant tokių atvejų, kaip Friedos.
Ar jūs klinikoje darote ką nors ypatingiau nei kiti?
R.Reppas: Kiekvienas centras turi savo ypatumų. Pavyzdžiui, mūsų klinikoje jauniausi ankstukai prijungiami prie aukšto dažnumo prietaisų - tai daro nedaugelis.Prietaisas tiekia tiktai nedidelį oro kiekį į plaučius, bet 900 kartų per minutę. Esama ir įrodymų, kad minimalūs slėgio skirtumai tausoja plaučius.
Ar pamatęs Friedą ir Kilianą įžvelgėte galimybę vienam ar kitam gyventi?
R.Reppas: Mano pirmasis įspūdis buvo geresnis, nei tikėjausi, - abu iki savo gimimo dienos buvo gerai išsivystę.
Frieda ir Kilianas turėjo vienodų galimybių išlikti?
R.Reppas: Dvynių galvos smegenys iš pradžių buvo pakankamai aprūpintos deguonimi. Tačiau kitais atžvilgiais Kiliano atėjimo į šį pasaulį sąlygos buvo blogesnės.Jis gimė septyniomis valandomis anksčiau nei Frieda. O 22-ąją nėštumo savaitę svarbi kiekviena papildoma valanda motinos įsčiose. Be to, Kilianas turėjo nepalankią gimimo padėtį - kojomis į priekį. Frieda - galva ir „laimės apvalkale“.
Ką reiškia „laimės apvalkalas?“
R.Reppas: Friedos galva buvo apgaubta amniono - vandenmaišio, supančio gemalą.Viduramžiais tai buvo laikoma geru ženklu. Vadinamasis laimės apdangalas - tarsi oro pagalvė, kuri apsaugojo Friedą, „įžengusią“ į gimimo kanalą. Kilianas po gimimo buvo paženklintas kraujosruvų, Frieda - ne.
Kai Friedai buvo 20 dienų, jos oda sparčiai pradėjo tinti.Diagnozavome gyvybei pavojingą kapiliarų pralaidumo sindromą. Mažiausios Friedos kūno arterijos buvo tapusios akytos.Nepadėjo joks gydymas. Tuomet pasiūliau medikamentą, kurį skirti ankstukams draudžiama dėl trombozės pavojaus. Friedos tėvai sutiko. Medikamentas beveik iš karto padarė poveikį. Mergaitė buvo išgelbėta.
Aklai pasitikėjote gydytojais?
Yvonne: Ar turėjome pasirinkimą? Mano vyras Johannesas panaršė internete ir nerado jokios informacijos, kad kada nors tokio amžiaus kūdikis būtų išlikęs gyvas.Po to niekada nebesidomėjome ankstukų tema. Gydytojas R.Reppas jau pradžioje nuteikė, kad visus sprendimus priims kartu su mumis. Tai man ir mano vyrui buvo labai svarbu. Jis mums buvo kaip Dievas.
R.Reppas: Ir man buvo svarbus Friedos ir Kiliano tėvų pasitikėjimas. Aš jaučiausi laisvas priimdamas sprendimus.Bet teko ir eksperimentuoti. Apie itin ankstyvus neišnešiotukus yra tik kelios studijos, kurios tik nurodė kelią, kas teisinga, o kas klaidinga.Dažnai tekdavo rinktis: ką bandyti ar nieko nedaryti, o tai galbūt reikštų dvynių mirtį. Tada pasikliaudavome mūsų klinikoje sukaupta patirtimi.
Kodėl mirė Kilianas?
R.Reppas: Kai buvo 22 dienos, prasidėjo viena baisiausių ankstukų komplikacijų.Jo storosios žarnos dalys buvo apmirusios po bakterijų infekcijos. Išmatos pateko į pilvo ertmę, prasidėjo uždegimas, jo kraujas rūgštėjo.
Kodėl loko gyva Frieda?
Yvonne: Frieda - iš prigimties kovotoja. Kasdien matome, kokią stiprią valia turi mūsų dukra. Ji nusprendžia - nori to ar ne, ir po to beveik neįmanoma jos perkalbėti. Be to, Kiliano akys beveik visada buvo atmerktos, o Frieda beveik visą laiką miegojo.
R.Reppas: Bet kokiu atveju tai jau buvo ženklas, kad ji patyrė ne tokį stiprų stresą, kaip būtų galima numanyti.Jos būklė buvo stabili, nepaisant neišsivysčiusių organų.
Ar tai nereiškia, jog Fuldos klinikoje kai ką darote kitaip?
R.Reppas: Ne, ne. Lemiamas veiksnys buvo geras komandos darbas. Iš pradžių slaugytojos pastebi, kad yra problemų, apie kurias informuoja mus, ir mes svarstome, ką daryti. Fuldos klinikoje gera komunikacija.
Frieda turi neįgalumų?
Yvonne: Matome nedidelių motorinių trūkumų, kai ji šoka, o šoka labai mielai. Ji - labai žema, mažesnė nei normalaus ūgio.
R.Reppas: Tai būdinga daugeliui ankstukų. Netrukus turėtume nuspręsti, ar šiuo atveju jai pagelbėtų augimo hormonas.
O protiškai?
Yvonne: Šiuo požiūriu Frieda nesiliauja stebinusi. Mokykloje ji neturi bėdų dėl pažymių.Atlikdama tris vokiečių kalbos ir matematikos užduotis kartu sudėjus padarė pusę klaidos. Bet per pamoką ji blaško kitų vaikų dėmesį ir už bausmę turi sėdėti viena pirmame suole.
Ar jai būdingas ADHS sindromas - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas?
R.Reppas: Manau, kad ne. Tai dažnokai būdinga ankstukams, bet Frieda gali labai ilgai sutelkti dėmesį į užduotį.
Yvonne: Pavyzdžiui, kai piešia. Tai - vienas didžiausių jos pomėgių.
Saulė, gėlės, gyvūnai, besijuokiantys veidai. Atrodo, kad neliko jokios psichikos traumos.
Yvonne: To nerodo jokie požymiai. Frieda visuomet trykšta džiaugsmu, retai verkia, turi daug draugių.Mes labai laimingi ir kasdien ja džiaugiamės.
Ar ir toliau rūpinatės Frieda kaip medikas?
R.Reppas: Tik iškilus neatidėliotinam klausimui. Į Friedą nežiūriu mediko akimis, kai sėdžiu su jos tėvais. Tuomet, kaip ir jie, džiaugiuosi ja ir stebiuosi.
Neišnešiotų naujagimių priežiūra
Naujagimis, gimęs nuo 22-ų nėštumo savaičių iki 36-ių savaičių ir 6-ių dienų, laikomas neišnešiotu. Jam reikalinga ypatinga priežiūra ir gydymas, todėl pirmąsias savo gyvenimo dienas ar net savaites jis gali praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Ten nuolat stebimos naujagimio gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla, ir atliekami nuolatiniai papildomi tyrimai sveikatai įvertinti.
Anksčiau laiko gimę naujagimiai rizikingi galvos smegenų kraujosruvoms, ypač kraujo išsiliejimui į šoninius smegenų skilvelius.
Mažylės plaučiai buvo neišsivystę, jai buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, skirti antibiotikai. Dėl itin mažo mergaitės svorio ir gilaus neišnešiotumo, vienoje plaučio dalyje ėmė formuotis cistos, kurios trukdė funkcionuoti kitoms plaučių dalims, trikdė kraujotaką.
„27 parų naujagimei, kuri tuo metu nesvėrė nė pusės kilogramo, teko atlikti sudėtingą operaciją - šalinti plaučio skiltį. Tai buvo kritinis momentas, nuo kurio priklausė, ar mergaitė išgyvens“, - pasakoja operaciją atlikęs Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojas chirurgas doc.
„Apie ateities prognozes kalbėti sunku, nes ir sveikas išnešiotas naujagimis gali susirgti. Išleidus šeimą namo, jie turės lankytis Kauno klinikose, kur mažylė bus stebima gydytojų: neonatologo, kineziterapeuto, oftalmologo, neurologo ir kitų specialybių medikų. Jie padės įvertinti vaiko raidą ir gydys, jei toliau to reikės“, - sako prof. R. Profesorė pabrėžia, kad šios mažylės išgelbėjimas - visos Kauno klinikų Neonatologijos klinikos darbuotojų nuoširdus darbas. Tiek klinikos gydytojai, tiek slaugytojos dėjo visas pastangas, kad padėtų naujagimei gyventi ir augti.
Emocinė parama šeimoms
Didžiulis šokas, pasimetimas, susidūrimas su nežinomybe, baimė dėl mažylio likimo - mamas, kurioms gimsta neišnešiotas naujagimis, užklumpa daug nemalonių jausmų ir minčių.
Mamos sutaria, kad didžiausia pagalba ankstukų susilaukusioms mamoms - šeimos palaikymas, padedantis išgyventi sunkiausias akimirkas ir pamatyti šviesą tunelio gale, o ankstukų tėvų bendruomenės tarpusavio pagalba - svarbus įrodymas, kad esi ne vienas ir visuomet gali kreiptis pagalbos į bendruomenės narius.
I. I. Prudnikovaitė prisimena, kad tik gimus Veronikai ją užplūdo įvairiausi jausmai - šokas, baimė, pasimetimas ir nepasitikėjimas savo jėgomis. Visos jos svajonės, kaip priglaus mažylį, maitins jį, apsivertė aukštyn kojomis, o žinios apie neišnešiotus kūdikius buvo labai miglotos, trūko informacijos. Skaudžiausia Ievai buvo tai, kad ji negalėjo būti su vaiku - pirmąsias savaites neišnešiotukai praleidžia inkubatoriuje.
„Kiekviena procedūra, tyrimas ar dūris gąsdino ir varė į neviltį. Atvykus į neišnešiotų naujagimių skyrių šokiravo ten esančios mamos - tikra zombių kariuomenė. Pavargusios, išsigandusios, išsekusios nuo jaudulio ir maldų. Teliko pasitikėti gydytojais ir sesutėmis, kuriems visada būsime labai dėkingi, ir mokytis būti ankstuko mama. Esu labai laiminga, kad Veronika buvo labai stipri, imli, stipriai kabinosi į gyvenimą ir netgi išmoko žįsti.
Operos solistė pažymi, kad tokioje situacijoje atsidūrusiems tėvams palaikymas yra būtinas, ir čia didžiausią vaidmenį vaidina šeima. Labai svarbus, pasak jos, ir ligoninės personalo palaikymas - kad jis suteiktų informaciją, išklausytų norus ir baimes. „Ačiū Dievui, dabar jau viskas praeityje. Veronika sveika, stipri, puikiai vystosi ir įdomiai mąsto. Tačiau visa ši situacija pakeitė mano požiūrį į gyvenimą. Dabar į neišnešiotumą galiu žvelgti visiškai atviromis akimis. Tai nėra nuosprendis, liga ar piktas likimas.
D. D. Tamošiūnaitė prisimena, kad visi pirmieji metai buvo kupini didžiulio nerimo. Jos mažylei buvo daroma akių operacija, ir niekas negalėjo pasakyti, kaip ji matys. Neramino ir įvairiausi nepagrįsti gandai: pavyzdžiui, jai paskambino visiškai nepažįstama moteris, kuri ją apkaltino slepiant tiesą, kad jos vaikas, kaip ir visi ankstukai, serga cerebriniu paralyžium. „Aš net neįsivaizdavau, kad būna vaikų, kurie gimsta sverdami kelis šimtus gramų, panašesni į varliukus, o ne į rubuilius kūdikius iš paveikslėlių. Pamenu, kaip gydytoja, mane, tik ką išėjusią iš reanimacijos skyriaus, už rankos vedė prie inkubatoriaus ir sakė: tu tik neišsigąsk. Juk Adelė gimė liepos vidury, nors turėjo gimti spalio pradžioje.
Pasak Daivos, sunkiausia jai buvo išlaikyti sveiką protą, vidinę pusiausvyrą ir nepasiduoti panikai, kai atrodo, kad niekas be jos pačios ir jos vyro netiki, kad mažylė išgyvens. „Mačiau verkiančias mamas, kurių kūdikiams neužteko kažko, kad įsikibtų į gyvenimą. O atrodė, kad jie ir valgė geriau, ir kvėpavo geriau už manąją dukrytę. Todėl labai bijojau. Didžiausia parama man buvo dukrytės tėtis, budėjęs šalia nuo ryto iki vakaro. Padėjo ir močiutės, seneliai ir visa plačioji giminė - jutau, kad jie yra šalia bent jau savo mintimis, malda ir gerais palinkėjimais. Ir šiandien, atrodo, viskas gerai. Adelė nešioja akinukus, bet jai jų reikia tik dėl astigmatizmo ir tikėtina, kad ateityje išvis nereiks. Ją operavusi gydytoja Rasa Bagdonienė vis stebisi jos regėjimo kokybe, sako, kad tai stebuklas. O aš manau, kad gydytojai daro stebuklus“, - sako Daiva.
A. Jungtinėse Amerikos valstijose gyvenanti A. Stakėnaitė-Dizona sako, kad po jos dvynukų Sofijos ir Čarlio gimimo jau 28 nėštumo savaitę visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis: iki tol apie ankstukus ji apskritai beveik nieko nežinojo. Pirmos dienos buvo fizinis ir emocinis šokas, Agnė nežinojo, ko tikėtis. „Pirmi metai buvo kupini džiaugsmų net mažiausiais pasiekimais: savaiminiu oro įkvėpimu, pieno nurijimu. Didžiausias sunkumas buvo nežinojimas. Stengiausi kiekvieną dieną negalvoti, kas bus rytoj, ir daryti viską, ką turėjau daryti. Ėjau į ligoninę, į darbą, tęsiau studijas, leidau laiką su pirmąja dukryte. Išmokome gyventi šia diena ir priėmėme mažylius tokius, kokie jie yra.
Pasak Agnės, sunkumus įveikti padėjo didžiulė šeimos pagalba ir moralinė parama, kaimynų geranoriškumas, draugų ir bendradarbių palaikymas. „Ši patirtis mums suteikė stiprybės ir užgrūdino kitiems įvykiams, kurie galbūt laukia ateityje. Ji taip pat paskatino vertinti anksčiau visai menkais atrodžiusius pasiekimus: anksčiau net neįsivaizdavau, kiek daug džiaugsmo gali suteikti pramerktos kūdikio akys. Mano vaikučiai yra paruošti gyvenimui, nes buvo užgrūdinti nuo pačios jo pradžios.
Naujagimių tėveliai ir ypač mamos patiria didelę emocinę įtampą, nes negali rūpintis savo mažyliais taip, kaip planavo nėštumo laikotarpiu. Pasikeitusi aplinka, ilgas gulėjimas ligoninėje, miego trūkumas, nuolatinė įtampa, kankinantis laukimas ir jausmų sumaištis (šokas, pyktis, kaltė, baimė, derybos, vienatvė, liūdesys, bejėgiškumas ir kt.) gali paskatinti depresijos simptomų atsiradimą. Dėl šių priežasčių į asociaciją PADEDU AUGTI susibūrę savanoriai nuo 2011-ųjų teikia tiesioginę emocinę ir savitarpio pagalbą šeimoms, esančioms krizinėse situacijose, susilaukusioms neišnešioto naujagimio, susidūrusioms su kūdikio negalia ar netektimi.
Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena - ypatinga diena šeimoms, kai norisi dalytis, palaikyti šiuo metu ligoninėje esančias šeimas. Lapkričio 17 dieną asociacijos PADEDU AUGTI narės tradiciškai sveikino šeimas Kauno klinikose ir apgaubė savo dėmesiu bei rūpestingumu.
Už inkubatoriaus sienų augantis, per anksti gimęs mažylis, girdėdamas mamos lopšinę ir jausdamas tėčio ranką, pradeda šypsotis, valgyti, kvėpuoti pats, taip paneigdamas visus matematinius skaičiavimus ir loginius dėsnius.
Daugelis žmonių nežino, kad bėgant metams, tobulėjant medicinos mokslui galimybių išgelbėti šiuos mažylius vis daugėja, o užaugę jie šypsosis ir šėlios visai kaip ir laiku gimę jų bendraamžiai.
Svarbu suprasti, kad neišnešiotumas gali aplankyti bet kurią šeimą ir skleisti žinią visame pasaulyje.
žymės:
Panašus:
- Mažiausias Išgyvenęs Kūdikis Pasaulyje: Neįtikėtinas Medicinos Stebuklas
- Viskas, Ką Turite Žinoti Apie Neišnešiotų Kūdikų Priežiūrą ir Pasekmes
- Neišnešiotų naujagimių priežiūra: svarbiausi patarimai tėvams ir specialistams
- Šokiruojanti Justo Jakučio Teismo Byla: Narkotikai ir Neteisėtas Sekimas Atvirai
- Nepraleiskite Jokių Akimirkų: Telefonu Valdoma WiFi IP Išmanioji Kamera su Elektroninės Auklės Funkcija