Mažeikiai - miestas Lietuvos šiaurėje, Telšių apskrityje. Miestas yra rajono savivaldybės, seniūnijos ir katalikų dekanato centras, įsikūręs 10 km į pietus nuo Latvijos sienos, Ventos dešiniajame krante.
Šiandien Mažeikiuose gyvena 33 249 gyventojai, o gyventojų tankis siekia 1459 žm./km2 (2023 m. duomenys).
Mažeikiuose veikia svarbios bendrovės, tokios kaip langų, durų ir garažo vartų gamybos įmonė „Fauga“, baldų fabrikas „Mažeikių lyra“, betono, skiedinių ir gelžbetonio gaminių įmonė „Mažeikių betonas“, valgomųjų ledų gamintoja „Ingman ledai“, duonos ir konditerijos įmonė „Mažeikių duona“ bei mėsos gaminių įmonės „Mažeikių mėsinė“ ir „Vigesta“.
Taip pat mieste veikia „Brauer alaus darykla“.
Mažeikiuose yra Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Švenčiausiosios Jėzaus Širdies, evangelikų liuteronų bažnyčios ir Šventosios Dvasios cerkvė. Mieste įsikūrę trys pašto skyriai, ligoninė, du pirminės sveikatos priežiūros centrai, trys šeimos medicinos centrai, psichikos centrai, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos namai bei nakvynės namai.
Mažeikių muziejus, evangelikų liuteronų ir senosios žydų kapinės taip pat yra svarbūs miesto objektai.
Mažeikiuose leidžiami laikraščiai „Santarvė“ (nuo 1945 m.) ir „Būdas žemaičių“ (nuo 1996 m.). Miesto planas yra spindulinis.
Sakraliniai ir istoriniai pastatai
Mažeikiuose galima rasti įvairių sakralinių pastatų, tokių kaip mūrinė vienbokštė evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1908 m.), mūrinė sinagoga (pastatyta 1924 m., inžinierius B. Helcermanas), medinė Šventosios Dvasios cerkvė (pastatyta 1930 m., architektas V. Kopylovas), Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1936 m., architektas V. Landsbergis-Žemkalnis) ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (pastatyta 2005 m., architektai H. Štaudė ir R. Kazlauskas).
Iš istorizmo laikotarpio pastatų išsiskiria geležinkelio stoties pastatas (pastatytas 1873 m.) ir du plytų stiliaus pastatai Stoties gatvėje 22 ir 32 (pastatyti 19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje).
Modernistinės architektūros pavyzdys - Lietuvos banko Mažeikių skyriaus rūmai (pastatyti 1939 m., architektas M. Songaila). Taip pat vertas dėmesio SEB banko filialas (pastatytas 2001 m., architektai Vladas ir Dainora Lučinskai).
Miesto kultūros ir poilsio parke (įkurtas 20 a. viduryje) yra paminklinių skulptūrų, tokių kaip J. Švažo (1979 m., skulptorius K. Švažas), Šatrijos Raganos ir J. Vaičkaus (abu 1984 m., abiejų skulptorius J. Meškelevičius) bei A. Vienažindžio (1987 m., skulptorius G. Jokūbonis).
Miesto istorija
Manoma, kad Mažeikių vardas sietinas su 1290 m. minimu žemaičių kunigaikščiu Mažeika. 16 a. viduryje paminėtas Mažeikių kaimas, kuris 17-18 a. ir po 1795 m. priklausė Viekšnių dvarui. 1865 m. Mažeikiuose buvo 13 sodybų.
Miestelis pradėjo kurtis 1868 m., pastačius tiesiamo Liepojos-Romnų geležinkelio stotį. 1873 m. nutiesus dar ir Mažeikių-Jelgavos geležinkelį, susidarė geležinkelių sankirta, pastatytas mūrinis stoties pastatas.
1880 m. iškirtus mišką prie stoties, skirti sklypai gyvenvietei, kurioje buvo apie 400 trobesių, 15 parduotuvių ir rinkosi turgus. 1885 m. įsteigta vaistinė, 1894 m. pastatyta cerkvė, 1896 m. įkurta valstybinė mokykla. 1897 m. gyveno 1979 gyventojai.
19 a. antroje pusėje-1904 m. per Mažeikių geležinkelio stotį buvo gabenamos didelės draudžiamosios lietuviškos literatūros siuntos. Po 1902 m. pastatytos garvežių ir vagonų remonto dirbtuvės, įsteigta geležinkelininkų mokykla.
20 a. pradžioje Mažeikiuose veikė keletas fabrikų (degtukų, cikorijos ir kt.), 1905 m. buvo daugiau kaip 10 pramonės įmonių, 1912 m. pradėta statyti ketaus liejykla.
1905-14 m. veikė J. Vaičkaus vaidintojų trupė (nuo 1911 m. - Skrajojantis teatras). 1905 m. pastatyta katalikų bažnyčia, 1907 m. įsteigta Saulės draugijos pradinė mokykla, 1908-10 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1909-11 m. veikė prekybos mokykla, 1911-14 m. - Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
Mažeikiai sparčiai plėtėsi (1914 m. buvo 3869 gyventojai) ir 1914 m. gavo miesto teises.
Per I pasaulinį karą dalis miesto sudegė. Traukdamiesi Rusijos kariniai daliniai susprogdino geležinkelio vandentiekį ir elektrinę, išvarė į Rusiją žydus. Vokietijos kariuomenė greta Mažeikių sušaudė apie 60 žmonių.
1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1919 m. vasario mėn. miestą buvo trumpam užėmusi Sovietų Rusijos kariuomenė. 1919 m. įkurta Mažeikių apskritis (buvo iki 1950 m.).
1919 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariniai daliniai mieste kovojo su bermontininkais. 1919-21 m. į Mažeikių geležinkelio mazgą pretendavo Latvija. 1922 m. miestas išplėstas. 1923 m. įsteigtas muziejus, atidarytas liaudies universitetas.
20 a. 3-4 dešimtmetyje veikė alaus darykla, koklių, linų apdirbimo ir baldų fabrikai, pieninė, malūnas, skerdykla, elektros jėgainė. 1940 m. buvo 4 bankai, kredito draugija; 1923 m. buvo 4650, 1938 m. - 5268 gyventojai.
1940 m. birželio mėn. SSRS okupavus Lietuvą, 1940-41 m. ir 1944-53 m. sovietų valdžia ištrėmė daugiau kaip 170 miestiečių. 1941 m. parengtas miesto išplėtimo planas. 1941 m. rugpjūčio mėn. nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Mažeikiuose nužudyta apie 4000 žydų.
1944 m. spalio mėn., vengdami SSRS karinių junginių apsupimo, Vokietijos kariniai daliniai pasitraukė iš miesto, per karo veiksmus sugriautas jo centras. 1945 m. įsteigta Lietuvos laisvės armijos Mažeikių apskrities Alkos rinktinė, 1946 m. veikė Lietuvos laisvės armijos Mažeikių miesto kuopa.
Mažeikių stoties rajonas 20 a. 20 a. 6-8 dešimtmetyje pastatytos avalynės, baldų, elektrotechnikos, kompresorių gamyklos. 1980 m. netoli miesto pradėjo veikti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, nutiestas Polocko-Mažeikių naftotiekis.
Mažeikiai tapo svarbiu Žemaitijos pramonės centru. Daugėjo gyventojų (1959 m. - 7960, 1989 m. - 43 547). Miesto pietinėje dalyje pastatytas daugiabučių namų mikrorajonas.
Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, 20 a. pabaigoje-21 a. pradžioje bankrutavo kai kurios pramonės įmonės (kompresorių, avalynės, baldų, buitinių elektros variklių), kitos prisitaikė prie rinkos ekonomikos - padidėjo naftos perdirbimo gamyklos našumas; atsikūrė dalis pramonės įmonių.
1996 m. pagal 1970 m. piešinį atkurtas Mažeikių herbas.
Plinkšių globos namų įkūrimas
Birželio 16 d. Mažeikių rajone, buvusios Plinkšių mokyklos pastate, oficialiai atidaryti Senelių globos namai. Pašventinta koplyčia, aukotos šv. Mišios.
Simbolinę patalpų atidarymo juostelę perkirpus Telšių vyskupui Jonui Borutai SJ, Mažeikių rajono savivaldybės merui Antanui Teniui ir įstaigos direktorei Birutei Vaičkienei, pašventinta koplyčia, kurioje kiekvieną savaitę bus aukojamos šv. Mišios ne tik Senelių globos namų, bet ir aplinkiniams gyventojams.
Į pastato salę pakviesti svečiai ir jau kuris laikas filiale gyvenantys seneliai ir neįgalieji turėjo galimybę dalyvauti aukotose šv. Mišiose, kurioms vadovavo vyskupas J. Boruta SJ, koncelebravo kiti dvasininkai.
Vyskupas linkėjo meilės, bendrystės čia gyvenantiems ir dirbantiems, aptarnaujamiems ir aptarnaujantiems, slaugomiems ir slaugantiems, prižiūrimiems ir prižiūrintiems.
Sveikino Savivaldybės meras A. Tenys, vicemerė Irena Macijauskienė, kiti Savivaldybės atstovai, kolegos iš kitų šalies globos įstaigų, rajono socialinių įstaigų darbuotojai, dvasininkai ir kiti svečiai.
Gražius žodžius, gėlių ir dovanų gausą dainomis papildė Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos auklėtiniai.
Priešistorė
Dar 2011 m.Mažeikių r. savivaldybės tarybos sprendimu Mažeikių r. vaikų našlaičių ir senelių globos namai buvo pertvarkyti, įsteigiant filialą socialinės globos paslaugoms teikti senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims Mokyklos g.
Mažeikių r. vaikų našlaičių ir senelių globos namams pateikus paraišką Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ši įstaigą įtraukė į valstybės finansuojamų projektų sąrašą.
Taip buvo pritarta finansuoti šio pastato rekonstrukcijos darbus, steigiant 40 vietų globos namus senyvo amžiaus ir asmenims, turintiems negalią. Tam tikslui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta 926 784 eurai. 2013 metais pradėti pirkti projekto ruošimo bei rangos darbai.
2014 m. liepos mėn. su UAB ,,Klaista“ pasirašyta rangos darbų sutartis, tačiau, anot įstaigos direktorės B. Vaičkienės, dėl rangovų neatsakingumo darbai užsitęsė. Šiemet vasarį Valtybinė komisija darbus priėmė ir pastatą perdavė užsakovui - Mažeikių r. vaikų našlaičių ir senelių globos namams.
„Nors defektinių darbų rangovai neskuba atlikti, pastate jau įsikūrė senoliai ir turintys negalią asmenys iš Mažeikių r. vaikų našlaičių ir senelių globos namų, esančių Mažeikių mieste, Laisvės gatvėje.
Šiuo metu jau gyvena 30 gyventojų. Iš viso šiuose Globos namuose galės apsigyventi 40 žmonių. Čia 10 vienviečių ir 15 dviviečių kambarių, įrengta nauja katilinė, patalpos pritaikytos asmenims, turintiems negalią, įrengtas liftas, koplytėlė, keletas didesnių patalpų užimtumui, kineziterapijos ir relaksacijos kabinetai.
Nupirkti nauji baldai. Kiekvieno kambario gyventojai gali naudotis atskirais dušais bei tualetais. Savarankiškesni gyventojai turi galimybę, esant poreikiui, savarankiškai gamintis maistą virtuvėlėje. Senoliai turi savo kiemą, kuriuo nebereikės, kaip anksčiau, dalintis su Globos namų vaikais, čia turi galimybę daugiau laiko praleisti gražioje ir švarioje gamtoje“, - „Būdui žemaičių“ sakė B.
Paprašyta plačiau papasakoti apie naujo filialo atsiradimą Savivaldybės mero pavaduotoja I. Macijauskienė „Būdui žemaičių“ sakė, kad apie atskirus senelių globos namus galvota ne kartą:
„Daug metų Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namuose dvi skirtingo amžiaus žmonių kartos gyveno po vienu stogu. Jaunimas mokėsi gerbti ir mylėti vyresniuosius. Galbūt kiek sudėtingiau buvo senjorams - jie ne tokie pakantūs jaunatviškam šurmuliui, labiau nori rimties.
Buvo privačių iniciatyvų juos įsteigti Laižuvoje, Ukrinuose, Sedoje. Atsisakyta idėjos tokius namus atidaryti Mažeikių senamiestyje buvusiuose gimdymo namuose (toje teritorijoje, kur šiuo metu veikia prekybos centras, - aut. past.), nes išlaikyti didžiulį pastatą būtų buvę nuostolinga.
Praėjusios Tarybos kadencijos ilgametis Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto pirmininkas Gintautas Šmaižys, tuometinis vicemeras Jonas Siminkevičius ir tuometinio Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė I. Macijauskienė inicijavo idėją senelių namus įrengti Plinkšių mokyklos pastate, kuris buvo nebeeksploatuojamas.
„Norėjome, kad senelių namai būtų gražioje vietoje. Surengėme ne vieną susitikimą su vietos bendruomene, kuri palankiai vertino tokią idėją. 2011 metais jai pritarė ir Savivaldybės taryba. Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namai pertvarkyti - įsteigtas filialas, kuriame teikiamos socialinės globos paslaugos senyvo amžiaus asmenims ir neįgaliesiems, - pasakojo vicemerė.
- Kelis kartus lankiau naujuosiuose globos namuose gyvenančius senelius. Kiekvienas turi savo gyvenimo istoriją, kuri juos čia atvedė. Vieni neturi artimųjų, kiti ir juos turėdami neranda ramybės savuosiuose namuose, dar kiti gyvenimo saulėlydį nori praleisti panašių žmonių draugijoje.
Mano nuomone, gyvenimas senelių globos namuose suteikia galimybę atsiriboti nuo buitinių rūpesčių, daugiau bendrauti, sunkią valandą pasiguosti. Senatvė būna graži, kai yra ne vieniša, kai senu žmogumi yra kam pasirūpinti, kai jam nestinga šilumos, atjautos, meilės.“
Partnerystė
Mažeikių Rotary klubo „Liberta“ moterys, išgirdusios, jog Plinkšėse pradeda savo veiklą nauji Globos namai, neliko abejingos. Jos suskubo aplankyti Globos namų gyventojus su dovanomis. Skėčiai, pledai, saldumynai - tai buvo paaukota seneliams, kuriems tai labai reikalinga.
Projekto tikslas - burti bendruomenes - didesnes ir mažesnes - bendrai veiklai, vykstančiai Globos namuose. „Libertos“ prezidentė Danguolė Steponaitienė džiaugėsi, kad jos gali būti naudingos ir prisidėti prie paslaugų teikimo gerinimo globojamiems senoliams.
„Svarbiausia, kad čia žmonėms gera, jauku, kad jie jaučiasi mylimi ir reikalingi. Lankydami senelius ir neįgalius Globos namų gyventojus mes ne tik galėsime jiems padėti, bet ir rodysime pavyzdį savo vaikams.
Taip puoselėjant vertybines nuostatas bus mažinama atskirtis tarp kartų, ir vieni kitiems būsime reikalingi“, - kalbėjo D. Birutė ŠneideraitienėVšĮ „Mažeikių laikraštis“ direktorė, Mažeikių r. laikraščio „Būdas žemaičių“ vyr. Siekiame užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę, plinksiugloba.lt svetainėje naudojame slapukus (cookies). Paspaudus mygtuką "SUTINKU" sutinkate su slapukų naudojimu.
Plinkšių globos namai šiandien
Mažeikių kultūros centro Mažojoje salėje savo veiklos 30-metį šventė Plinkšių globos namai. Direktorę Birutę Vaičkienę ir darbuotojus sveikino bei Mažeikių rajono savivaldybės mero padėkos raštus įteikė Savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė.
Sveikinimo žodžius tarė svečiai iš Latvijos, kolegos iš kitų šalies globos namų, socialiniai partneriai, kiti svečiai.
Muzikinę dovaną dovanojo Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras „Griaustinis“, Choreografijos mokyklos modernaus šokio studijos „Niuansas“ šokėjos, atlikėjai Marius Petrauskas ir Justė Matutytė, operos solistas Liudas Mikalauskas.
Pagrindinės vertybės
- Saugi aplinka mūsų paslaugų gavėjams ir ateities kartoms.
- Aukšta socialinė gerovė.
- Bendradarbiavimas.
- Atsakingumas.
- Pagarba žmogui.
- Inovatyvumas.
Panašus:
- Mažeikių Vaikų ir Senelių Globos Namai – Viskas, Ką Reikia Žinoti!
- Mažeikių vaiko teisių apsaugos skyrius: kontaktai ir veikla
- Mažeikių senelių globos namai: pasirinkimas, paslaugos ir atsiliepimai
- Apsauginė Tvorelė Vaikams: Kaip Užtikrinti Saugumą Namuose?
- Vaikų Apsauga Lietuvoje ir Norvegijoje: Didžiausi Iššūkiai ir Naujos Galimybės