Mažeikių miesto istorija glaudžiai susijusi su Liepojos-Romnų geležinkelio tiesimu. Pastačius šiame kaime geležinkelio stotį, daugėjo čia besikuriančių gyventojų ir geležinkeliečių. Dabartinėje Mažeikių ligoninės svetainėje rašoma, kad aptarnauti geležinkeliečių į Mažeikius 1893 m. atvyko pirmasis medicinos felčeris Šteichmanas. Kai mažeikiškėms ateidavo metas gimdyti, kūdikius priimdavo kaimo bobutė Vaičkienė. Tokie buvo pirmieji mūsų miesto „medikai“ ir jų teiktos medicininės paslaugos.
1902 metais prasiautė maro banga, nusinešusi daug žmonių gyvybių, nes vienintelis tuo metu med. felčeris buvo bejėgis kovoti su šia baisia liga. Tik 1906 metais į Mažeikius atvyko pirmasis gydytojas Pačerinskas (Mažeikių krašto enciklopedijoje jo pavardė rašoma Panzeržinskis).
Pirmieji žingsniai ir tarpukaris
1919 metų pabaigoje Mažeikių apskrities taryba priėmė nutarimą statyti ligoninę. Lėšų šiam sumanymui įgyvendinti Taryba neturėjo daug, todėl susitarė su plytinės savininku Jazdausku, kuris už nedidelę pinigų sumą perleido daržinę. Po metų pušyne jau stovėjo medinis ligoninės pastatas. Jis buvo suskirstytas į tris dalis, viename pastato gale buvo kambariai, vienas skirtas medicinos seselei, o kitas - gydytojui. Antrame pastato gale buvo nedidelė operacinė. Ligoninė, savo veiklą oficialiai pradėjusi 1921 m. sausio 1 d., tiesiogiai priklausė Sveikatos departamentui Kaune. Joje dirbo šis personalas: gydytojas Mikuckis, medicinos seserys Stravinskaitė ir Barkevičiūtė, akušerio pareigoms atvyko Julija Černienė, felčeris Gurskis buvo priimtas ūkio vedėju.
Mažeikių krašto enciklopedijoje (MKE) pristatoma tolesnė šios įstaigos plėtra: 1923 m. ligoninei buvo pastatytas medinis namas, po poros metų prie jo pristatytas fligelis. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas Vladas Burba, atvykęs iš Rusijos. Tuo laiku ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, iš pradžių - ir prie žibalinės lempos, nes dar nebuvo elektros.
V. Burbos pastangomis, 1926 m. ligoninėje buvo įsteigta klinikinė laboratorija, iš pradžių joje tyrimus atlikdavo pats chirurgas. 1928 m. ligoninė gavo rentgeno aparatą, čia pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Pribrendo reikalas statyti naują ligoninę ir V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiams reikalinga.
1928 m. Mažeikių apskrityje padaugėjo dėmėtosios šiltinės atvejų, todėl Savivaldybė nusprendė statyti užkrečiamų ligų dispanserį, pavadintą Valstybine odos ir veneros ligų ligonine. 1930 m. pradžioje iš Vidaus reikalų ministerijos šiai statybai buvo gauta beveik 50 tūkst. litų pašalpa, tų pačių metų gruodžio 15 d. buvo atidarytas 24 lovų dispanseris. Iš viso statyba kainavo 75 tūkst. litų, iš jų 15 tūkst.
1931 m. abiejose ligoninėse dirbo 2 gydytojai, 3 medicinos seserys, 4 slaugytojos, virėja, skalbėja, ūkio vedėjas ir sargas. Ligoninė turėjo Chirurginį, Vidaus ligų ir Gimdymo skyrius, iš viso 30 lovų. Prie jos veikė ambulatorija, buvo atidaryta vaistinė.
1931 m. iki lapkričio 1 d. ligoninėje gydėsi 214 chirurginėmis ligomis sergantys žmonės, 96 - vidaus ligomis, 42 - užkrečiamomis, 2 - venerinėmis ligomis, 117 moterų gydėsi ginekologines ligas. Tuo laikotarpiu medikų pagalba pasinaudojo 63 gimdyvės bei 2 akių ligomis ir 13 nervų ligomis sergančių ligonių. Buvo atliktos 298 operacijos.
Už ligonių gydymą stacionare buvo imamas 7 litų dienos mokestis, o už ambulatorinių - 2,5 lito. 1933 m. kovo 2 d. ligoninė buvo užsidegusi. 1935 m. gegužės 1 d. joje buvo įsteigta tuberkuliozės patalpa, kurioje buvo gydomi džiova sergantys žmonės. 1935 m. ligoninėje buvo 42 lovos, gydėsi 1140 ligonių per metus.
Naujos ligoninės statyba
1937 m. pavasarį pradėta naujos ligoninės statyba, jai gauta 45 tūkst. litų iš viešųjų darbų fondo ir dar 70 tūkst. litų skyrė valdžia. Ligoninė buvo iškilmingai atidaryta 1938 m. gruodžio 10 d. Tuo metu tai buvo viena iš moderniausių ligoninių. Joje buvo įrengta apie 70 didesnių ir mažesnių patalpų, ji naudojosi centriniu šildymu, kanalizacija, iš vieno aukšto į kitą sunkūs ligoniai buvo perkeliami elektriniu liftu. Į Mažeikių ligoninę žmonės gydytis atvykdavo iš visos Žemaitijos.
1939 m. ligoninė turėjo 100 lovų, be to, buvo įrengtas ir 4 lovų gimdymo stacionaras Viekšniuose. Iš viso joje dirbo 5 gydytojai ir du stažuotojai.
Karo metai ir pokario laikotarpis
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, V. Burba buvo atleistas iš ligoninės vadovo pareigų ir dirbo eiliniu chirurgu. Tuo laiku į ligoninę pateko nemažai sužeistų karių, tad vokiečiai užėmė beveik visas ligoninės patalpas, o civiliams gyventojams liko vos kelios palatos.
Kol pro Mažeikių kraštą praūžė frontas, V. Burba su keliais ligoninės darbuotojais įsikūrė kaime. Pasitraukdama iš Mažeikių vokiečių kariuomenė išsivežė beveik visą aparatūrą, instrumentus, medikamentus, sunaikino rentgeno aparatą. Pastatas buvo apgadintas, todėl pirmaisiais pokario metais ligoninė nedirbo, jai buvo suteiktos laikinos patalpos kitame pastate.
Po karo ligoninė buvo atstatyta ir išplėsta. Pvz.,1968 m. 1973 m. Mažeikių ligoninė buvo rekonstruota ir įrengta ligoninės vaistinė. 1979 m. pradėjo veikti naujas gydomasis 200 lovų korpusas, kuriame įrengtos 3 operacinės. 1989 m. ligoninėje buvo atidarytas Reanimacijos skyrius.
Nepriklausomybės metai ir dabartis
2004 m. spalio mėn. - naujas Radiologijos skyrius, kuris sujungė echoskopinius ir rentgeno kabinetus bei kompiuterinį tomografą, įsigytą 2002 m. 2009 m. pradėjo veikti naujas 16 pjūvių kompiuterinis tomografas, kainavęs apie 1,8 mln. litų. Jį pagal jungtinę sutartį nupirko ligoninė, Mažeikių rajono savivaldybė ir „Medea“ klinikų tinklas.
1992 m. prie ligoninės pradėtas statyti pastatas, kuris turėjo tarnauti ir administracijai, ir ligoniams. Čia buvo planuojama įrengti maldos, administracijos patalpas, posėdžių salę. Tačiau sumanymas nebuvo įgyvendintas. Pastatas nugriautas 2011 m. gruodžio mėn.
1995 m. Mažeikiuose pastatyti nauji gimdymo namai (plotas 10 tūkst. kv. m), jų statyba kainavo 10 mln. litų. Statybų pradžiai lėšų skyrė naftos gamykla, vėliau vienintelis finansavimo šaltinis buvo rajono biudžetas. Statyba tęsėsi apie šešerius metus. Didelio pastato išlaikymas buvo našta rajono biudžetui.
Vykdant ligoninės restruktūrizaciją, 2005 m. iš gimdymo namų į ligoninę buvo perkeltas Akušerijos-ginekologijos skyrius, o 2006 m. pastatas buvo nugriautas, gimdymo namų vietoje pastatytas prekybos centras „Maxima“.
2006 m. vasario mėn. ligoninėje atidaryta ES standartus atitinkanti sterilizacinė, lapkričio mėn. atlikta pirmoji laparoskopinė apendicito operacija. 2007 m. gegužės 11 d. ligoninėje duris atvėrė naujai ir moderniai aprūpintas rentgeno kabinetas, 2008 m. liepos mėn. po renovacijos atidarytas Operacinės-reanimacijos skyrius, 2009 m. lapkričio mėn. - priėmimo-konsultacinis skyrius (545 tūkst. litų skyrė Europos sąjungos fontai ir apie 90 tūkst. litų - rajono savivaldybė).
Ligoninės vadovai
| Laikotarpis | Vadovas |
|---|---|
| 1973-1983 | Česlovas Germanavičius |
| 1979 | Stasys Bajerčius |
| Dabartis | Sigitas Kaktys |
žymės: #Namai
Panašus:
- Mažeikių vaiko teisių apsaugos skyrius: kontaktai ir veikla
- Mažeikių senelių globos namai: pasirinkimas, paslaugos ir atsiliepimai
- Mažeikių globos namai: pagalba ir parama vaikams
- 5 metų vaikas nekalba: pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai tėvams
- Neįtikėtinos verslo idėjos vaikams Lietuvoje: kaip pradėti ir sėkmingai augti!