Auklė - tai žmogus, atsakingas už vaiką, jo maistą, pasivaikščiojimus, higieną, lavinimą ir tvarką aplink. Tai dalykai, kuriuos reikia atlikti siekiant patenkinti vaiko poreikius. Jei atsiranda patarnavimų tėvams, tai gali būti tik iš anksto aptartos pareigos, kurias ji sutiktų vykdyti, kai vaikas ilgai miega. Įtraukiama galimybė jų neatlikti, jei sąlygos pasikeistų - mažiukas apsirgo, trumpai miegojo ar miegojo lauke ir pan.
Auklės Darbo Krūvis Ir Poilsis
Jei norima gerų santykių ir rezultatų prižiūrint mažą vaiką, darbų auklei neturėtų būti per daug. Gana svarbi taisyklė: auklė per dešimt savo darbo valandų turi valandos poilsį, per ją tikrai ilsisi. Auklei normalu dirbti nuo 8 iki 10 val. per dieną, kai auklė dirba per savaitę daugiau nei 50 val., prasideda sunkumai - neatgauna jėgų, tuomet net ir daugiau pinigų nebemotyvuoja. Užsienyje auklės sutinka dirbti po 60 val.
Auklės Darbo Modeliai Lietuvoje Ir Užsienyje
Auklės užsienyje paprastai ir gyvena tuose namuose, kuriuose dirba. Lietuvoje toks darbo modelis pasitaiko ten, kur labai sunku atvažiuoti. Kartais darbdaviai aukle „su gyvenamąja vieta“ kviečiasi dirbti nepatyrusių moteriškių, kurios „bando dirbti auklėmis“. Bando, nes nepasitiki savimi kaip aukle, nežino, ar šeimininkų priekaištai ir pretenzijos yra pagrįsti, ar jie tiesiog kabinėjasi.
Šeimoje gyventi sunku net patyrusiai auklei, nors ji pasitiki savimi, žino, kad tikrai moka dirbti su vaikais. Teko girdėti ir tokių istorijų, kai auklė tampa mažyliui mama, nes tikroji išvažiuoja į komandiruotes ar keliones vos ne keliems mėnesiams, o ir grįžusi tokia mamytė neskuba pas vaiką, jai taip gerai, taip patogu.
Auklės, patekusios į šeimą, kurioms vaikai mažai rūpi tėvams, dažnai pačios įklimpsta kaip muselės į išrūgas, prisiriša prie vaiko, norėtų bėgti iš tokio darbo, o negali - gaili mažiuko. Teko girdėti istoriją, kaip auklė dirbo šeimoje, kurioje mama sirgo psichikos liga, sąlygos buvo neįmanomos, bet toji vaikus prižiūrinti auklė suprato, kad jeigu paliks šeimą, vaikais kentės vien todėl, kad vėl ateis naujas žmogus. Ir šeimos tėvas maldaute maldavo, kad auklė jų nepaliktų.
Žmonės būna labai įvairūs, kartais pasitaiko šeimininkių (-ų), kurie kontroliuoja auklę kiekviename žingsnyje - „dirba mikrovadybininkais“. Kaip elgiasi tėvai, taip pradeda elgtis ir jų vaikai. Senovėje dvarininkės turėdavo žindyves - vaikeliui žindyti, nešiotes - nešioti, guvernantes - lavinti.
JAV egzistuoja keistoka mada, kai naujagimiui samdoma auklė kiaurą parą. Tokia „pagalba“ trukdo tėvams pažinti kūdikį, o kuo mažiau pažįsti, tuo labiau… bijai. Kartais auklė tampa padėties įkaite. Pavyzdžiui, mama samdėsi auklę, nes vyras norėjo, kad žmona eitų į darbą, o ji pati to visiškai netroško. Vienas būdų likti namuose - atsikratyti auklės.
Auklė reikalinga įvairiais amžiaus tarpsniais, galima sakyti, iki 14 m. Kelioms valandoms samdomo darbuotojo, kuris, kitaip nei močiutės, nemokys, nepamokslaus, pagalba yra tikras gėris „šviežiai“ mamytei. Kai gimsta dvynukai ar trynukai, šeimos pasamdo ir keletą auklių, kurios keičiasi įvairiu grafiku.
„Budėjimo“ metodas - kai auklės išvažiuoja į užsienį dirbti režimu 24/7 porą mėnesių, paskui jas keičia kitos, ir taip keičiasi kas porą mėnesių. Moterys pasakoja, kad grįžta tokios „nuvarytos“, savaitę nesikelia iš lovos. Šeimos, kurios samdo aukles tokiu principu, mano galva, nesirūpina savo vaikų gerove, nes žmonės nuolat keičiasi, reikia apsiprasti ir vėl bandyti užmegzti ryšį.
Turtingos moterys dažniausiai nori tvirtų, ne per daug jaunų, bet ir ne vyresnių kaip keturiasdešimties-keturiasdešimt penkerių. Lietuvoje auklės „su gyvenamąja vieta“ dažniausiai prašo pasiturintys žmonės, kurie gyvena savo namuose toliau už miesto. Ten be savo automobilio lyg be rankų. Paprastai tokios auklės dirba penkias dienas per savaitę, o savaitgaliais grįžta namo. Mamų argumentas paprastas - aš ir vaikus prižiūriu, ir namus aptvarkau.
Bet pamirštamas paprastas dalykas - skiriasi atsakomybė, svetimam žmogui ji daug didesnė. Geriausiai, jei žmonės gali sau leisti atskirti namų šeimininkės darbą nuo auklės, protingiausia būtų samdyti du žmones.
Kaip Rasti Patikimą Auklę?
Pirmą kartą susitikus su būsima vaiko aukle, svarbu kurti kuo pagarbesnį, nuoširdesnį santykį, nes, kai žmogus jaučiasi saugiai, ramiai, su juo maloniai bendraujama, jis linkęs būti atviresnis, mažiau meluoja. Pirmiausia tėvams reikia patikimos auklės, su kuria būtų saugu palikti vaiką. Kaip patikrinti patikimumą, jei auklė neturi rekomendacijos arba ją pasiūlo agentūra?
Šimtaprocentinio testo nėra, bet galima žiūrėti pagal smulkmenas. Į pirmą pokalbį atėjusios auklės galima paklausti ne tik apie tai, kas ankstesniame darbe sekėsi, bet ir kas nepavyko, pažiūrėti, ar žmogus neslepia tokios informacijos, ar pasimokė iš klaidų. Žinoma, šiek tiek lengviau, jei prieš tai yra buvę patirties, nes tuomet galima paprašyti rekomendacijos. O jei rekomendacijos auklė kažkodėl nenori duoti, tai jau gali būti signalas, kad kažkas ne taip.
Taip pat siūlyčiau kažkiek vadovautis ir intuicija. Jei su žmogumi ir patys nesmagiai jaučiatės, galbūt nėra skaidrumo, žmogus nespinduliuoja tiesumu, vertėtų atkreipti dėmesį ir palaukti tos kandidatės, kuri kels pasitikėjimą. Nors tokie signalai nėra labai tikslūs, bet vertėtų atkreipti dėmesį, kaip jaučiatės su žmogumi, su kuriuo dabar kalbate. Taip pat stebėkite, ar į klausimus atsakinėjama nuosekliai, ar, tarkim, nekeičiama nuomonė ir pan. Galų gale svarbu ir tai, kaip žmogus atrodo, pavyzdžiui, ar jis tvarkingas.
Jei mato, vadinasi, ji savikritiška, mokosi iš klaidų. Kitaip ji ateityje gali viską suversti vaikui, aplinkybėms ir nematyti, ką pati galėjo padaryti kitaip. Prieš rinkdamiesi auklę, tėvai turėtų patys sau aiškiai nusistatyti prioritetus, kas jiems svarbiau - ar emocinis saugumas, ar įdomus žmogus. Kiekvieni tėvai turi savo filosofiją ir geriausiai pažįsta savo vaiką, todėl negalima iš šalies pasakyti, kas yra svarbiausia.
Jei tėvų požiūris toks pats, viskas gerai, bet jei nuomonė priešinga, moralizavimų reikėtų atsisakyti. Žinoma, jei tėvai perfekcionistai, jie norės tobulumo, bet juk nėra tobulų tėvų ir nebus tobulos auklės. Savaime suprantama, kad auklė padarys kažkokių klaidų. Esmė ta, kad ji nebijotų tų klaidų pripažinti ir iš jų pasimokytų, kad ateityje viskas vyktų sklandžiau.
Jei vaikas jautresnis, drovesnis, jam reikės ir kelių kartų po kelias valandas. Jei vaikas jaučiasi ramiai, saugiai, vis tiek reikėtų porą sykių prieš tai susitikti, nes gal jis ramus ir saugus, kol mama šalia. Vis tiek, mamai išėjus, visiškai išvengti streso neįmanoma, vis tiek bus ir neaiškumų.
Jei kieme yra daugiau mažų vaikų ir auklė išeina į kiemą, kur vaikas gali su jais pažaisti, nebūtina į darželį leisti visą dieną, galima, tarkim, ir pusdienį. Be to, vieni vaikai labai linkę bendrauti, todėl jiems gali nepatikti likti su aukle, jie norėtų būti su kitais vaikais. Kiti vaikai būna uždaresni, jiems visai patinka su aukle.
Jei auklė tvarkysis, ji mažiau laiko skirs vaikui. Jei pati auklė sutinka ir namus tvarkyti, ir vaikus prižiūrėti, tai kuo ji skiriasi, tarkim, nuo mamos? Nes ir mama juk ne tik visą laiką būna su vaiku. Visą laiką viso dėmesio atiduoti vaikui neįmanoma, be to, ir gyvenime jam tokia situacija vargu ar pasikartos, pavyzdžiui, jis eis į mokyklą, kur bus daug vaikų ir visą laiką dėmesio tikrai negaus. Taigi patvarkyti namus, nemanau, kad yra labai žalinga, nebent labai aukšti tėvų reikalavimai, kai auklė paprasčiausiai nespėja ir namų apkuopti, ir vaikų prižiūrėti. Tokiu atveju ji ir stresą patirs, ir pavargusi bus.
Šiuo atveju, matyt, labai bijoma suklysti, pasirodyti neprofesionaliai. Tokius atvejus tėveliai galėtų aptarti, pavyzdžiui, pasakyti, kad jie pratina vaiką susitvarkyti žaisliukus, jog jiems labai svarbu, kad vaikas būtų tvarkingas. Galima net užtikrinti auklę, kad nieko tokio, jei, parėjus namo, žaislai bus išmėtyti - svarbu, kad vaikas suprastų savo elgesio pasekmes.
Tai geriausia sužinoti per pirmą pokalbį. Siūlyčiau tėvams net nesakyti, kaip jie nori, o paklausti, koks auklės požiūris į valgymą, ir žiūrėti, ką ji sakys. Tik nereikėtų pulti iš karto vertinti, nes tai - atrankinis pokalbis: jūs nesiekiate žmogaus pakeisti, jūs žiūrite, ar jis jums tinka. Apskritai geriausia užduoti atvirus klausimus (pavyzdžiui - kaip manote, ką su vaiku geriausia veikti laisvalaikiu) ir žiūrėti, kas atsakoma. Tik nesufleruokite atsakymo. Kai vyksta pokalbis, klauskite ir mintyse dėliokite, ar jums tinka toks žmogus, ar nelabai. Galbūt kai kurie dalykai jums mažiau svarbūs, juos galima aptarti, pakeisti.
Taip pat siūlyčiau pirmą kartą susitikus kurti kuo pagarbesnį, nuoširdesnį, draugiškesnį santykį, nes, kai jau žmogus jaučiasi saugiai, ramiai, su juo maloniai bendraujama, jis linkęs būti atviresnis, mažiau meluoja - tada didesnė tikimybė, kad auklė išsipasakos, kaip yra iš tikrųjų. Per pokalbį labai gerai pateikti konkrečią situaciją (pavyzdžiui, mūsų vaikas atsisako eiti pietų miego, taigi ką jūs darytumėte?) ir stebėti, ar patinka atsakymas, ar norėtųsi kitokio. Šitaip bus lengviau apsispręsti.
Auklių Atlyginimai
Šiuo metu auklių atlyginimai sostinėje prasideda nuo 700 litų, tačiau dažniausiai už mažesnį nei 1 000 litų atlygį sutinka dirbti tik pensijinio amžiaus moterys. Mamos prasitaria, kad neretai auklės net nelinksta į kalbas be 1 500 litų algos pasiūlymo, o turinčios ilgametę patirtį neretai prasitaria nedirbsiančios už mažesnę nei 2 000 litų per mėnesį siekiančią sumą. Kaina kyla, jeigu prašoma prižiūrėti du vaikus.
Panašiai kainuoja ir leisti vaiką į privatų darželį - sostinėje jų mėnesinės įmokos prasideda nuo 1 tūkst. litų ir baigiasi ties maždaug 2,5 tūkst. Lt riba. Tuo tarpu vaiką vedant į valstybinį darželį galima sutaupyti kone dešimt kartų - tai tėvams kainuoja apie 200 litų, tačiau patekti į jį - labai sunku.
Vis dėlto matyti, kad rinkdamiesi vietą, kur jų vaikai praleis didžiąją dienos dalį, tėvai žiūri ne tik į paslaugų kainą, bet ir į jų kokybę. Nors DELFI kalbintos mamos savo vaikus mieliau palieka su auklėmis, o darželių paieškas pradeda tik vaikus sulaukus tam tikro amžiaus, ugdymo įstaigose dirbanti psichologė Aistė Burbienė tokius sprendimus vadina nepagrįstais išsigalvojimais ir perspėja, kad netinkami tėvų sprendimai gali pakenkti vaiko ateičiai.
Tėvų Patirtys Ir Nuomonės
Penkių ir beveik dviejų metų amžiaus vaikus auginanti vilnietė Rasa pasakojo, kad vyresnįjį savo vaiką leidžia į darželį, o jaunėlį palieka namuose su aukle. Tokį sprendimą moteris priėmė atsižvelgusi į vaikų poreikius. Rasos teigimu, didžiausia problema yra ta, kad auklėmis gana sunku pasitikėti, o ir radus tinkamą kandidatę negali žinoti, ar susigundžiusi didesniu atlyginimu ji neišeis į kitą šeimą.
Ji įsitikinusi, kad namų aplinkoje vaikas bet kokiu atveju jaučiasi saugesnis, o idealiu atveju, kol sulauks trejų, turėtų augti namuose su mama. Tačiau ji tikino susidūrusi ir su atveju, kai vaiką mama namuose laikė per ilgai. Jį augino tarsi žolytę - vaikas nemokėjo bendrauti su bendraamžiais, elgtis tarp kitų asmenų, dėl to turėjo ryškių psichologinių sutrikimų.
Su šiuo požiūriu taip pat sutinka 6 ir 13 metų vaikus auginanti vilnietė Dovilė. Anot jos, svarbiausias rodiklis šeimoje turėtų būti vaikas. Ji įsitikinusi, kad pirmus trejus metus vaikus reikia auginti namuose - jiems dar nereikia socializacijos, šalia turėtų būti artimas žmogus, šalia kurio augant formuotųsi jo saugumo ir prieraišumo jausmas.
Psichologų Įžvalgos
Tačiau su tokiais mamų įsitikinimais visiškai nelinkusi sutikti vaikų psichologė Aistė Burbienė. Anot jos, trejų metų taisyklė tėra mitas, o visos vaikų baimės ir nenoras eiti į darželį atsiranda tik dėl tėvų kaltės. Ji patikino, kad tiesiog svarbu atrasti laiko pabūti kartu su vaikais, skirti jiems dėmesio, nepamiršti tinkamai pasirūpinti.
Ji pripažino, kad samdyti auklę tėvams yra labai patogu - jie nesujaukia vaiko dienos ritmo, jei reikia, pabūna su juo ilgiau, ruošia specifinį maistą ir užsiima tik vaikui patinkančiomis pramogomis, pirma pamato situacijas, kurios vaikui kelia stresą, užmezga glaudesnį ryšį. Tačiau šioje situacijoje ji ragina pagalvoti ne apie savo, o apie vaiko poreikius ir ateitį.
Gyvūnų Auklės
Prieš ketverius metus nusprendusi tapti gyvūnų aukle į namus, Aliona Krištopaitienė sako, kad šiandien tokia paslauga vis labiau populiarėja, ir priduria - bent jau jos aplinkoje. Ji akcentuoja, kad pradėjo prižiūrėti gyvūnus būtent dėl to, kad žinojo, jog tai naudinga, reikalinga žmonėms, ir dėl to, kad jai tai patinka. Moters nuomone, toks verslo modelis tapęs gyvenimo būdu, gimė iš patirties, kadangi Aliona ir pati anksčiau laikė nemažai gyvūnų - šiandien jos namuose taip pat gyvena šuo.
Ji prideda, kad pastaruoju metu sulaukia ir prašymų prižiūrėti šunis, tačiau jų priežiūra kitokia, jai būdingi kiti niuansai. Katės Alionai įdomesnės, savotiškos, lyg iš kito pasaulio, todėl ji labiau nori dirbti su jomis ir gilintis į šių augintinių psichologiją.
Aliona aukle dirba ne vienuose namuose ir ne su vienu gyvūnu, o šeimininkai dažniausiai prašo pabūti su gyvūnu, pažaisti ar sugirdyti vaistus. Ji pasakoja, kad pas kiekvieną gyvūną praleidžia tiek laiko, kiek jam reikia, tačiau įprastai būna apie 40-60 minučių. Moteris sako, kad gyvūnai į ją reaguoja įvairiai, kadangi tikroji realybė pasimato tuomet, kai gyvūnas ir auklė lieka vieni du.
Paklausta apie kainas, pašnekovė teigia, kad ateityje tokia paslauga dar labiau brangs, ir mano, kad kiekvienas tą kainą vertina individualiai. Anksčiau ji turėjo įprastą darbą nuo 8 iki 17 val. ir derino gyvūnų priežiūrą, tačiau pastaruosius metus jos pragyvenimo šaltiniu tapo būtent ši veikla.
Gyvūnai daugeliui žmonių kuo tikriausias šeimos narys, todėl Alionos paklausėme - kaip išsirinkti tinkamą žmogų, kuris atsakingai prižiūrės augintinį? Į ką atkreipti dėmesį? Ji prideda, kad pasitikėjimas aukle atkeliauja remiantis rekomendacijomis ir atsiliepimais, taip pat reikia stebėti, kaip jaučiasi pats gyvūnas, kadangi gali būti ir taip, kad pati auklė ar prižiūrintis asmuo jums sukelia teigiamus jausmus, tačiau gyvūnai jo nepriima.
Alternatyvus Požiūris Į Vaikų Ugdymą
Baigusi pedagoginę ikimokyklinio ugdymo mokyklą, sisteminiuose darželiuose dirbo penkiolika metų, užauginau tris vaikus. Per savo praktiką išbandžiau labai daug metodikų. Vis kažko pritrūkdavo. Labai norėjosi atsiriboti nuo mąstymo, kad vaiką reikia specialiai ugdyti, lavinti ar skiepyti jam kokį nors požiūrį.
Vaiką visada norisi ugdyti ir lavinti, nes visiems atrodo, kad jis yra kažkoks tarsi nepakankamai geras. Idėja, kad vaiką reikia pažinti tokį, koks jis yra, ir leisti jam pačiam save atrasti, pedagogei buvo labai artima. Pasak jos, daugelis Lietuvos darželių šiandien deklaruoja, kad jiems svarbiausia, jog vaikas būtų savimi, tačiau tai yra absurdiškas teiginys, atsižvelgus į tai, ką vaikai veikia darželiuose.
Kai vaikas yra nuolatos vertinamas, kai nuolatos angažuojami jo pasiekimai, tai neigiamai paveikia savivertę. Kai pas mus ateina nurašyti vaikai, labai nustemba, kad jiems leidžiama bėgoti, niekas iš jų nieko nereikalauja, jų piešinukų mes niekur nerodome, jie viską gali daryti kiek tik nori ir kaip tik nori. Jie čia tiesiog nurimsta, nes pasijunta saugūs ir geri tokie, kokie yra. Tada ir prasideda tikroji kūryba. Jeigu vaikas veikia tai, ką nori veikti, jis kuria.
Nereikia ypatingų sąlygų, svarbiausia, kad vaikas nejaustų tėvų lūkesčio, kad jis turi tapti kažkuo. Nesvarbu, ką žaisti, nesvarbu kaip žaisti. Juk kai vaikai susitinka, jie tiesiog bėgioja, ir suaugusiam žmogui atrodo, kad dūksta. Bet tai nėra tiesa - jie turi ir sustrateguoti savo bėgiojimą nesusižeidžiant, jie turi komunikuoti. Pasak jos, šiandien mokyklose susiduriame su problema, kad vaikai nemoka bendrauti.
Atsisuko lazda į sureikšminto individualumo ugdymą. Žaidimas be tikslo ir buvimas su kitu vaiku be jokių lūkesčių ir yra tikrasis bendradarbiavimo mokymasis, nes čia nėra nė vieno svarbesnio, neabejoja specialistė.
Visiems skeptikams, kurie sako, kad tokia ikimokyklinio ugdymo filosofija nesudarys tinkamų sąlygų ruoštis mokyklai ir nesuteiks reikiamų žinių, V.Alešenkovienė atsako, kad tai yra esminė mąstymo klaida.
Dabar vaikai ateina į mokyklas ir tiesiog neturi motyvacijos mokytis. Bet kaip jie ją turės, jei darželyje yra viskuo persisotinę ir jiems tiesiog nebeįdomu? O tie vaikai, kurie labai gerai mokosi, dažniausiai neturi socialinių įgūdžių ir tampa patyčių objektu, kadangi didžiausia masė yra tų, kurie nenori mokytis. Tas tėvų dėmesys, skirtas nesibaigiančiam vaiko lavinimui, jį išvargina ir atima pažinimo saldumą, natūralų ir sveiką domėjimąsi viskuo. Ir išties, tėvai šiandien patiria savotišką stresą, kad tik jų vaikai mokėtų viską, ką, jų manymu, reikia mokėti. O gal net ir geriau nei kitų vaikai.
Vaikystė tam ir duota, kad vaikas galėtų būti tiesiog vaiku. Tada jis turi pirminį saugumą ir sveiką savivertę. Kitaip suformuota ir išlavinta savivertė yra nieko verta, galinti pavirsti į vaiko egoizmą ir susireikšminimą.
Auklių atlyginimų palyginimas su darželių kainomis
| Paslauga | Kaina (mėnesiui) |
|---|---|
| Auklė (minimalus atlyginimas) | Nuo 700 Lt |
| Auklė (patyrusi) | Nuo 2000 Lt |
| Privatus darželis | Nuo 1000 Lt iki 2500 Lt |
| Valstybinis darželis | Apie 200 Lt |
žymės:
Panašus:
- Mano Vaikas Autistas: Kaip Padėti ir Palaikyti? Patarimai Tėvams
- Knyga "Mano vaikas nieko nevalgo": kaip spręsti valgymo problemas?
- Gimtadienio Animacija: Kaip Sukurti Neužmirštamą Šventę Vaikams ir Suaugusiems!
- Neįtikėtina Gyvūnų Globa Šiauliuose: Atraskite Geriausias Organizacijas Ir Jų Nuostabią Veiklą!
- Kaip Išvirti Kiaušinį, Kad Neskiltų – Lengvi Patarimai Ir Gudrybės Tobulam Rezultatui