Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Gimdos uždegimas arba gimdos gleivinės uždegimas, kitaip dar žinomas endometritas, yra būdingas po nėštumo, kuomet gimdoje besikaupiančios kraujingos išskyros po gimdymo gali tapti puikia terpe kauptis bakterijoms ir sukelti uždegimą. Gimdos uždegimas ir pirmieji jo simptomai paprastai pastebimi 5 - 12 parą po gimdymo.

Gimdos uždegimas po gimdymo

Gimdos gleivinės uždegimas pasitaiko nuo 1% iki 3 % moterų gimdžiusių natūraliais gimdymo takais ir apie 5% moterų atliekant cezario pjūvio operaciją.

Gimdos uždegimo simptomai po gimdymo:

  • Gausios išskyros (nemalonaus kvapo, pūlingos, skystos, susimaišiusios su lochijomis);
  • Skausminga pilvo apačia;
  • Karščiavimas ir šaltkrėtis;
  • Bendras silpnumas;
  • Sutrikęs ir skausmingas šlapinimasis;
  • Vidurių kietėjimas;
  • Dingęs apetitas;
  • Padidėjęs prakaitavimas.

Jeigu būklė yra sunkesnė, moteris yra guldoma į ligoninę. Dažniausiai mamos yra guldomos kartu su naujagimiais. Negydant gimdos uždegimo, gali kilti įvairių komplikacijų, tačiau laiku kreipiantis pas prižiūrintį akušerį ginekologą būklę galima greitai sustabdyti. Tai nėra pavojinga liga, kuri yra gydoma antibiotikais. Jei gydymas ambulatorinis, pacientės yra išleidžiamos namo su skirtais medikamentais ir nustatoma data, kuomet reikės vėl pasirodyti pas šeimos gydytoją ar akušerį-ginekologą.

Makšties uždegimas

Makšties uždegimas - tai dažna moterų sveikatos problema, kuri gali pasitaikyti visose amžiaus grupėse. Ši būklė yra itin nemaloni, o ją gali sukelti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, bakterijos, grybeliai, virusai ar net cheminės medžiagos. Viena iš dažniausių formų - bakterinė vaginozė, pasireiškianti pakitusiomis išskyromis ir nemaloniu kvapu. Kiekvienai moteriai, patiriančiai uždegimo simptomus, kyla diskomfortas ir nemalonios mintys.

Pagrindinės makšties uždegimo formos:

  • Bakterinė vaginozė - viena dažniausių formų, kuri išsivysto pakitus makšties mikrofloros pusiausvyrai, kai sumažėja gerųjų bakterijų ir padaugėja „blogųjų“.
  • Kandidozė dažniausiai sukeliama Candida albicans mieliagrybių ir pasireiškia dėl imuniteto susilpnėjimo, antibiotikų vartojimo ar hormoninių pokyčių.
  • Atrofinis vaginitas, kuris gali atsirasti po menopauzės dėl sumažėjusio estrogenų kiekio, kai makšties gleivinė tampa sausa, plona ir jautri.

Simptomai priklauso nuo to, kokia yra pagrindinė uždegimo priežastis. Bakterinę vaginozę dažniausiai galima atpažinti iš pilkšvai baltų vandeningų išskyrų, skleidžiančių stiprų, žuvies kvapą, kuris sustiprėja po lytinių santykių. Trichomonozė pasireiškia žalsvai geltonomis, putojančiomis išskyromis, kurios gali būti gausios ir nemalonaus kvapo. Neinfekcinį vaginitą galima atpažinti iš niežulio, deginimo pojūčio ir nedidelio paraudimo. Taigi vieni dažniausių simptomų - nemalonus kvapas ir neįprastos konsistencijos bei spalvos išskyros iš makšties.

Nors kai kurios moterys viliasi, kad simptomai praeis savaime, negydomas makšties uždegimas gali išplisti ir sukelti šlapimo takų, gimdos, kiaušidžių ar mažojo dubens infekcijas.

Makšties uždegimo gydymas

Grįžtant prie populiariausių makšties uždegimą sukeliančių ligų - kandidozės ir bakterinės vaginozės, galima pastebėti, kad sveika makšties mikroflora gali atsistatyti ir be gydymo antibiotikais ar kitais antimikrobiniais vaistais. Esant poreikiui, namuose galima vartoti nereceptinius preparatus, pavyzdžiui, makšties mikroflorą palaikančias priemones (žvakutes ar kapsules su laktobacilomis), priešgrybelinius ar antiseptinius gelius, skirtus lengvam niežėjimui ar diskomfortui malšinti.

Gydytoja ginekologė pastebi, kad vasarą kaitinimasis saulėje, maudynės, maistas ar gėrimai, turintys daug cukraus, labai prisideda prie kandidozės vystymosi, kuriai dažnai „kompaniją palaiko“ ir herpis. Du trečdaliai moterų bent kartą gyvenime patiria makšties uždegimą ir jo sukeliamus simptomus. Daugelis jų bando gydytis pačios. Internete galima rasti daug informacijos apie skirtingus požymius, pagal kuriuos neva galima būtų nustatyti tikslesnę diagnozę: bakterinę vaginozę, kandidozę ir kitą. Dažnai pasitaiko mišrios infekcijos, kurių simptomai gali suklaidinti.

Diagnostika

Diagnozės metu pirmiausiai atliekama ginekologinė apžiūra ir įvertinama makšties gleivinės būklė, išskyros ir galimi uždegimo požymiai. Dažnai atliekama makšties tepinėlio mikroskopija, leidžianti tiesiogiai pamatyti bakterijas, grybus ar pirmuonis.

Prevencija

Kasdienė intymi higiena yra svarbus veiksnys, norint užkirsti kelią makšties uždegimams. Naudokite švelnius, intymiai sričiai skirtus prausiklius, kurie palaiko makšties pH (dažniausiai būna apie 3,8-4,5). Rinkitės natūralaus audinio apatinį trikotažą, kuris praleistų orą. Laiku keiskite kasdienius įklotus, tamponus ar menstruacines taureles. Svarbiausia - nuolat stebėti savo organizmo pokyčius ir neignoruoti net ir nedidelių diskomforto ženklų.

Tokie pokyčiai, kaip pakitusios išskyros, niežėjimas, deginimas ar nemalonus kvapas iš makšties, gali būti pirmieji uždegimo ženklai. Eurovaistine.lt asortimente esantys nereceptiniai vaistai nuo makšties uždegimo gali sumažinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijų atsiradimui. Priešgrybeliniai ar antiseptiniai geliai gali būti naudojami lengviems grybelinio ar bakterinio pobūdžio simptomams malšinti - niežėjimui, perštėjimui ar nemaloniems kvapams mažinti.

Taip pat svarbu prisiminti, kad makšties uždegimas kartais gali paveikti ir šlapimo sistemą, ypač jei pasireiškia deginimo jausmas šlapinantis ar dažnas noras šlapintis. Tokiais atvejais gali prireikti šlapimo sistemai skirtų preparatų, kurie palaiko šlapimo takų funkciją, turi diuretinių ar bakterijų dauginimąsi slopinančių savybių.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų - vaginitas. Jis atsiranda dėl makšties mikrofloros disbalanso ir pradėjus vyrauti kitiems mikroorganizmams ar grybams. Ši liga gali sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip pilkšvos išskyros, aštrus kvapas, niežėjimas ir deginimas.

Negydomos infekcijos gali turėti rimtų pasekmių. Įskaitant padidėjusią riziką susirgti lytiškai plintančiomis ligomis, gimdos kaklelio uždegimu, nevaisingumu ir t.t. Nepaisant to, kad bakterinės ginekologinės infekcijos yra pakankamai lengvai išgydomos - moterys vis dar vengia kreiptis į gydytoją dėl vyraujančių stereotipų ar baimės. Todėl, būtina didinti visuomenės sąmoningumą apie šių ligų prevenciją ir gydymą, taip skatinant rūpintis savo lytine/ ginekologine sveikata.

Vaginito tipai ir priežastys

Dažniausiai moterys kreipiasi į gyd. akušerį-ginekologą pasikeitus makšties išskyroms. Tačiau yra ir kitų indikacijų, į ką privaloma atkreipti dėmesį. Visgi yra apie 10 proc. pacienčių, kurioms gydytojai ginekologai neranda jokios patologijos ir konstatuoja, kad tai yra fiziologija. Dažniausiai pasitaikantys makšties uždegimai yra vaginitas. Bendrąja prasme - vaginitas yra terminas, apibūdinantis makšties uždegimą ar infekciją (dažniausiai tai indikuoja baltos, gausios makšties išskyros).

Vaginitą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant bakterijas, grybelinius mikroorganizmus, parazitus, cheminius dirgiklius ar hormonų disbalansą. Vaginitas dažnai sukelia tokius simptomus kaip niežėjimą, deginimą, pakitusias išskyras ir skausmą.

Vaginitas gali pasitaikyti ir prieš lytinį brendimą ir dažniausias vaginito sukėlėjas - Streptococcus spp. Šios bakterijos atsiranda dėl neteisingos higienos ar jos trūkumo.

Kiti vaginito rizikos veiksniai:

  • Makšties artumas prie išangės.
  • Estrogeno trūkumas.
  • Gaktos plaukų trūkumas.
  • Lytinių lūpų riebalų pagalvėlių trūkumas, kas gali padidinti vulvovaginito (moters lytinių organų uždegimo) riziką prieš brendimą, pažeidžiant išorinių lytinių organų ir makšties (vaginos) gleivinę.

Kartais vaginitas gali atsirasti, kaip pasekmė dėl alerginės reakcijos pvz., prezervatyvams, spermicidams (kontraceptinė priemonė, kuria žudomi spermatozoidai), higieniniam muilui/ prausikliams, lubrikantams, kai kuriems medikamentams ar net spermai.

Dažniausi vaginito tipai:

  • Atrofinis vaginitas: tai būklė, kai makšties audiniai tampa plonesni, sausesni ir mažiau elastingi dėl estrogenų lygio sumažėjimo. Dažniausiai tai pasireiškia moterims po menopauzės.
  • Bakterinė vaginozė: tai yra makšties infekcija, kurią sukelia normalaus makšties bakterijų balanso sutrikimas. Ši būklė pasireiškia tada, kai sumažėja „gerųjų“ bakterijų (laktobacilų) skaičius ir padaugėja „blogųjų“ bakterijų (gardnerella vaginalis). Dažnai tai pasireiškia po antibiotikų vartojimo.
  • Makšties trichomona: šią ligą sukelia vienaląstis parazitas, dažniausiai pasitaikančią lytiniu keliu plintančią infekciją (LPI). Ši infekcija gali paveikti tiek moteris, tiek vyrus, tačiau dažniausiai pasireiškia moterims. Trichomonas vaginalis dažniausiai perduodamas lytinių santykių metu. Jis gali infekuoti makštį, šlaplę (moterims ir vyrams) bei prostatos liauką (vyrams).
  • Makšties kandidozė yra grybelis, kuris yra natūraliai randamas žmogaus kūne, dažniausiai burnoje, virškinimo trakte ir makštyje. Nors paprastai jis egzistuoja kaip nekenksmingas mikroorganizmas, tam tikromis sąlygomis gali sukelti infekcijas, vadinamas kandidozėmis.

Svarbu nepamiršti, kad ginekologinės bakterinės ligos yra skirstomos į vidines ir išorines, o jų sukeltos pasekmės gali būti skirtingos. Pavyzdžiui, vidinės infekcijos, tokios kaip bakterinė vaginozė , veikia vidinius reprodukcinius organus ir dažnai sukelia rimtesnių sveikatos problemų bei komplikacijų, o išorinės infekcijos, kaip vulvitas, pasireiškia išoriniuose lytiniuose organuose, sukeldamos niežėjimą, paraudimą ir diskomfortą.

Makšties sausumas

Atskira, ir taip pat dažnai pasitaikanti situacija, kuomet moterys kreipiasi pas gyd. akušerį-ginekologą yra makšties sausumas. Tai tampa viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko atsiranda makšties skausmo ir deginimo pojūtis. Natūralų makšties drėgnumą palaiko estrogenai - moteriški lytiniai hormonai, todėl menopauzės metu, po gimdymo ar žindant kūdikį, sausumas tampa didelė problema. Šią būklę taip pat gali sukelti hormoninių vaistų vartojimas, pvz., gydant miomas ar endometriozę, autoimuninės ligos, antidepresantai, prausikliai bei žalingi įpročiai. Dažniausiai makšties sausumas gydomas estrogenais, tačiau šis metodas tinka ne visoms moterims, ypač sergančioms krūties vėžiu.

Makšties ir vulvos uždegimai iki lytinės brandos

Prieš lytinę brandą (naujagimiams, kūdikiams ir mergaitėms iki brendimo) dažniausia makšties ir vulvos uždegimų priežastis yra netinkama tarpvietės higiena, specifiniai dirgikliai bei anatominiai/ fiziologiniai skirtumai, lyginant su vyresnėmis mergaitėmis ar moterimis. Dažnai uždegimai (pvz., pienligė, kandidozė, makšties grybelis) atsiranda dėl neteisingų higienos įgūdžių namuose, darželyje ar mokykloje, pavyzdžiui, netinkamai valant tarpvietę, dėl ko makštis užteršiama fekalijomis ar žarnyno flora. Kolektyvinė enterobiozė (kirminai) taip pat dažnai vargina dėl prastos rankų higienos - lytiniai organai pasikasomi neplautomis rankomis arba žaidžiama smėlyje be apatinių kelnaičių.

Kitos priežastys:

  • Prasti higienos įpročiai
  • Sauskelnės
  • Ilgai dėvimos šlapios maudymosi kelnaitės
  • Prakaitas
  • Cheminiai dirgikliai, tokie kaip muilai, prausikliai ir geliai

Svarbų vaidmenį taip pat atlieka autoimuninės ligos, tokios kaip atopinis dermatitas ar alerginis kontaktinis dermatitas, bei žarnyno parazitai. Nemaloniems simptomams malšinti naudojami aliejiniai tepalai, minkštinamieji ir raminamieji kremai, A ir D vitaminų tepalai, kremai su cinku.

Uždegimų diagnostika ir gydymas

Makšties uždegimo priežasties nustatymas vien tik apžiūros metu yra neįmanomas, todėl būtina atlikti laboratorinius tyrimus. Šie tyrimai apima mikroskopinį išskyrų tepinėlį arba specifinį tyrimą, kaip imunofermentinį tyrimą chlamidijoms nustatyti ar mikrobiologiniam pasėliui. Šių tyrimų pagalba galima tiksliai nustatyti ligos priežastį, kas yra itin svarbu, nes netiksli diagnozė ar neteisingas gydymo metodo parinkimas gali lemti sunkiai išgydomus uždegimus.

Gydymo metodas parenkamas pagal nustatytą priežastį, tačiau dažniausiai skiriami antibiotikai - tiek vietiškai (žvakučių ar ovulių pavidalu), tiek sisteminiai - geriamieji. Bakterinės lytinių organų infekcijos (vaginitas, pienligė ir kt.) yra dažna problema moterų sveikatos srityje, kurią sukelia įvairios patogeninės bakterijos. Šios infekcijos gali turėti įvairių priežasčių.

žymės:

Panašus: