Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) buvo įkurta 1990 m. rugsėjo 7 d. Vilniuje.
LBAA - tai nepriklausoma savarankiška profesinė kūrybinė organizacija, jungianti buhalterius, revizorius, ekspertus, mokslininkus ir kitus žmones, užsiimančius veikla, susijusia su buhalterine apskaita, finansine analize ir kontrole.
Svarbiausioji LBAA idėja, kad vienas, nors ir labai stiprus dvasia žmogus, negali būti tiek reikšmingas ir tiek daug tikslų pasiekti, kaip profesinė asociacija.
LBAA - profesinės vienybės ir kūrybinių galimybių susivienijimas.
Pirmuoju LBAA prezidentu buvo išrinktas Vilniaus universiteto profesorius Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas ekonomikos mokslų daktaras Jonas Mackevičius (biografija).
LBAA buvo įkurta steigiamojoje konferencijoje, kurioje dalyvavo apie 100 žmonių, patyrusių apskaitos mokslo ir praktikos specialistų.
Buvo patvirtinti LBAA įstatai, išrinktas prezidentas - Vilniaus Universiteto profesorius Jonas Mackevičius ir asociacijos valdyba.
LBAA viceprezidente buvo išrinkta doc. dr. Ona Žėkienė.
LBAA valdybos nariais išrinkti: profesorius Jonas Mackevičius, doc. dr. Ona Žėkienė, doc. dr. Vaclovas Lakis, doc. dr. Aldona Jankaitienė, doc. dr. Dalia Mačernienė, doc. dr. Juozas Listavičius, doc. dr. Pijus Pošiūnas, Romualdas Visokavičius, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiasis buhalteris G. Bagotyrius, Vilniaus miesto valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Juozas Kabašinskas, Vilniaus siuvimo įmonių gamybinio susivienijimo “Lelija” vyriausioji buhalterė Regina Dimienė, Eduardas Vilkelis, Eugenija Čelkonienė, dr. Kostas Valužis ir kiti.
Netrukus LBAA paskelbė, kad jos gretose - apie 1 tūkst. individualių ir kolektyvinių narių iš pramonės, prekybos, statybos, žemės ūkio ir kitų šakų įmonių, įstaigų ir organizacijų.
Buvo įkurti LBAA skyriai Alytuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje.
LBAA valdybos nariais tapo aktyviausi aukštųjų mokyklų, mokslinių institutų, bankų, ministerijų, žinybų, įmonių, susivienijimų, organizacijų ir įstaigų apskaitos specialistai, kurie buvo pasiryžę sukauptą patirtį ir sugebėjimus skirti Asociacijos veiklai ir įsijungti į naujos buhalterinės apskaitos sistemos kūrimą.
Asociacija buvo pasiryžusi dirbti nuosekliai ir operatyviai, vyravo apskaitos specialistų entuziazmas, visi dirbo su dideliu užsidegimu.
Įmonių buhalterinę apskaitą LBAA įkūrėjai siūlė tvarkyti pagal naują buhalterinės apskaitos įstatymą, kurį, parodžiusi iniciatyvą, rengė LBAA darbo grupė.
Šiandien galima diskutuoti, kam pirmajam kilo idėja įkurti Lietuvos buhalterių ir auditorių asociaciją.
Tačiau LBAA steigimo iniciatoriai, be jokios abejonės, buvo profesorius Jonas Mackevičius, Ona Žėkienė, Dalia Mačernienė, Juozas Kabašinskas, Juozas Listavičius, kiti tuo metu Vadybos akademijoje dirbę apskaitos specialistai, tarp jų - doc. dr. Rišardas Krinickis.
Doc. dr. Dalia Mačernienė prisimena, kad idėja suburti, suvienyti buhalterius, kelti šios profesijos prestižą, buhalterių profesionalumą kilo kartu su Sąjūdžiu.
Vilniaus miesto visuomeninėje buhalterinės apskaitos metodinėje taryboje, kuriai pirmininkavo doc. dr. Dalia Mačernienė ir dirbo visuomeninais pagrindais su Ona Žėkiene, 1987 m. buvo skaitomos paskaitos buhalteriams, aiškinami teisėti jų interesai, konsultuojama dėl praktikoje kylančių neaiškumų.
Profesorius Jonas Mackevičius prisimena, kad idėja įkurti LBAA subrendo jam grįžus iš 1990 m. balandį Budapešte vykusio 13-ojo Europos buhalterių asociacijos kongreso, kuriame buvo užmegzti dalykiniai ryšiai su Lenkijos, Bulgarijos, Suomijos, Olandijos, Vokietijos ir kitų šalių asociacijomis.
Pirmieji Lietuvoje apie nepriklausomą auditą, kuris turėtų pakeisti komandinės administracinės ekonomikos kontrolės sistemą, ir apie nepriklausomų auditorių veiklą prabilo Rišardas Krinickis ir Juozas Kabašinskas.
1990 m. lapkričio 15-20 d. LBAA organizavo 3 dienų Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslo ir praktikos apskaitos specialistų pasitarimą - seminarą, kuriame buvo parengti buhalterinės apskaitos sąskaitų plano ir balanso projektai, numatytos Baltijos šalių buhalterinės apskaitos sistemos kūrimo gairės.
Tačiau šios iniciatyvos neparėmė tuometinė Finansų ministerija.
1990 m. lapkričio 30 d. Vilniuje Operos ir baleto teatre įvyko 1-asis LBAA suvažiavimas.
Dalyvavo 1 020 LBAA narių.
Jo pagrindiniai tikslai - išnagrinėti ir perimti pažangią užsienio valstybių buhalterinės apskaitos tvarkymo patirtį, imtis praktinių priemonių pertvarkant buhalterinės apskaitos procesą ir iniciatyvos sukurti Lietuvos buhalterinės apskaitos sistemą, paremtą pasauline apskaitos teorija ir praktika, tarptautiniais apskaitos standartais ir Europos Sąjungos direktyvomis, skatinti apskaitą kompiuterizuoti, plėsti apskaitos mokslinius tyrimus.
Suvažiavime buvo aptarta daugelis aktualių ir svarbių buhalterinės apskaitos organizavimo klausimų.
Vilniaus Arkikatedroje klebonas Kazimieras Vasiliauskas, kuris pats 5 m. dirbo kolūkio vyriausiuoju buhalteriu po Sibiro lageriuose praleistų 10 metų, iškilmingai pašventino LBAA vėliavą.
Suvažiavime pranešimą skaitė LBAA prezidentas profesorius Jonas Mackevičius, suvažiavimo svečiai ir dalyviai, vyko diskusijos.
Pasisakė 19 LBAA narių.
Suvažiavime dalyvavo svečiai iš Bulgarijos, Lenkijos, Rusijos, Rumunijos, Vokietijos.
Jie skaitė pranešimus, diskutavo, davė patarimus, labai vertino LBAA iniciatyvą.
Vienbalsiai buvo priimta suvažiavimo Rezoliucija ir Kreipimasis į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą bei Vyriausybę.
Siekiant įgyvendinti Suvažiavimo tikslus, jo rezoliucijoje buvo rašoma, kad Lietuvos Respublika siekia politinio ir ekonominio suvereniteto bei tarptautinio pripažinimo, todėl kiekvieno buhalterinės apskaitos specialisto pareiga prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo.
Buvo konstatuota, kad buhalterinės apskaitos ir kontrolės būklė Lietuvos ūkyje nepatenkinama, neatitinka tarptautinių normų, dėl to stringa integravimosi į Europos valstybių ekonominę sandraugą procesas.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija manė esant tikslinga:
- Išnagrinėti ir perimti pažangią užsienio valstybių buhalterinės apskaitos ir kontrolės organizavimo patirtį;
- Surasti optimalų Lietuvos ūkio buhalterinės apskaitos ir kontrolės sistemos variantą;
- Imtis praktinių priemonių buhalterinei apskaitai ir kontrolei pertvarkyti Lietuvos ūkyje vadovaujantis pasauline buhalterinės apskaitos ir kontrolės teorija ir praktika, tarptautiniais standartais, direktyvomis ir rekomendacijomis;
- Kartu su Buhalterinės apskaitos ir auditorių taryba rengti buhalterinės apskaitos ir kontrolės norminę medžiagą, metodinius nurodymus bei rekomendacijas, sąskaitų planą, atskaitomybės formas ir kt.;
- Skatinti buhalterinės apskaitos, kontrolės, ūkinės veiklos analizės kompiuterizavimą;
- Teikti buhalterinės apskaitos ir kontrolės specialistams profesinę paramą, ginti jų teises ir prestižą;
- Plėsti buhalterinės apskaitos ir kontrolės mokslinius tyrimus.
Tuo tikslu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos ir Lietuvos Vyriausybės buvo prašoma greičiau priimti LR Buhalterinės apskaitos ir Valstybės kontrolės įstatymus; įkurti LR Vyriausybei atskaitingą Buhalterinės apskaitos ir auditorių tarybą; pradėti taikyti Respublikoje auditorių kontrolę; kviesti LBAA atstovus svarstant svarbias ūkio ekonomines problemas bei rengiant įstatymus ir norminius aktus, susijusius su buhalterinės apskaitos ir kontrolės klausimais; siųsti į užsienį studijuoti ir stažuotis buhalterinės apskaitos ir kontrolės specialistus.
Prof. Jonas Mackevičius tada akcentavo, kad LBAA tikslas - sukurti Lietuvos buhalterinės apskaitos sistemą, paremtą pasauline apskaitos teorija ir praktika, tarptautiniais apskaitos standartais ir Europos Sąjungos direktyvomis.
Jis rašė: “Nėra nei vienos įstaigos, įmonės, organizacijos, nėra nei vienos firmos ar akcinės bendrovės, kuriai nebūtų reikalinga apskaita.
Labai norėčiau, kad mūsų Respublikos Vyriausybė, Parlamentas kuo greičiau įsitikintų viena paprasta, bet gilia tiesa: be profesionalios apskaitos Lietuvos ūkis funkcionuoti gerai negali.
Ten, kur apskaita tvarkoma prastai arba net jos visai nėra, tarpsta masiniai grobstymai, išeikvojimai, ūkinė netvarka.
Todėl buhalterinė apskaita ir kontrolė - mūsų valstybės reikalas.
Netgi daugiau - gyvybiškai svarbus reikalas.
Neseniai parengėme naują buhalterinės apskaitos įstatymą.
Labai prašome Vyriausybę tą įstatymą kaip galima operatyviau patvirtinti.
Kuriant šį buhalterinės apskaitos įstatymą, buvo atsižvelgta į pasaulinę apskaitos praktiką, orientuotasi į tarptautinius standartus”.
Tačiau, kaip buvo planuota, 1991 m. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas nebuvo priimtas.
LBAA valdymo struktūroje buvo įkurta Audito komisija, kurios iniciatyva 1990 m. pabaigoje buvo parengtas “Auditinės veiklos Lietuvos Respublikoje nuostatų” projektas (autoriai J. Kabašinskas, V. Kundrotas, V. Lakis, J. Mackevičius, O. Žėkienė, E. Vilkelis).
Tačiau nuostatų tvirtinimas buvo atidėliojamas.
Visus 1991-uosius metus nebuvo jokio auditą reglamentuojančio dokumento, todėl auditas nebuvo atliekamas.
LBAA siuntė kreipimąsi į Vyriausybę, prašydama kuo skubiau patvirtinti Nuostatus.
Tik 1992 m. pabaigoje buvo sukurtas teisinis pagrindas audito veiklai plėtoti, bet, deja, nebuvo auditorių.
1991 m. rugpjūčio 22-24 d. Trakuose buvo organizuota pirmoji LBAA profesinio tobulinimo stovykla, kurioje dalyvavo 56 buhalterinės apskaitos darbuotojai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Trakų, Šiaulių, Zarasų, Alytaus ir Panevėžio.
Per 3 stovyklos dienas įvyko 11 užsiėmimų, kuriuose buvo skaitomos paskaitos įvairiais buhalterinės apskaitos ir kontrolės klausimais, diskutuojama, dalinamasi patirtimi.
Po 1-ojo LBAA suvažiavimo euforija gana greitai baigėsi, prasidėjo įvairūs organizaciniai sunkumai, reikėjo patalpų, tribūnos veiklai, patarimų ir konsultacijų buhalteriams diegiant naujuosius norminius aktus.
1991 m. gruodžio 16 d. buvo įregistruotas LBAA struktūrinis padalinys - Buhalterių ir auditorių mokykla.
Jos tikslai buvo rengti seminarus, įvairius mokymus, konsultavimą, teikti audito ir kitas buhalterinės apskaitos paslaugas, leisti buhalterinės apskaitos ir kontrolės literatūrą.
Pagal Prancūzijos neformalaus mokymo patirtį, buvo numatyti 5 mokymo lygiai (1-asis - pradinis apskaitos mokymas ir praktinių įgūdžių formavimas; 2-asis - finansinės apskaitos pagrindai, teminiai mokomieji seminarai; 3-asis - seminarai - konsultacijos buhalterinės apskaitos ir mokesčių praktikos klausimais; 4-asis - kvalifikacijos kėlimas vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), auditoriams, kursai įmonių vadovams, buhalterinės apskaitos metodikos mokymas įmonėse; 5-asis - buhalterių ir auditorių profesinė stovykla, nepriklausomų auditorių pasitarimai.
Mokyklos metodinį aprūpinimą - planus, programas ir medžiagą parengė doc. dr. Dalia Mačernienė.
Dėstytojai buv doc. dr. Dalia Mačernienė, doc. dr. Aldona Jankaitienė, dr. Ona Žėkienė, Alina Gaudutytė, Algirdas Bartkevičius ir kiti.
Pagal 1991-1995 m. statistiką, pradinį mokymą išklausė 950 klausytojų, atestuoti 335 vyriausieji finansininkai (buhalteriai).
1991 m. kovą įvyko pirmasis pretendentų į auditorius užsiėmimas.
Netrukus įvairiuose Lietuvos miestuose prasidėjo didieji LBAA seminarai buhalteriams apskaitos ir mokesčių klausimais.
Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas vis dar nebuvo priimtas, todėl gegužės 5 d. buvo parašytas LBAA kreipimasis į Ministrą pirmininką G. Vagnorių ir Finansų ministrę E. Kunevičienę ir siūloma neatidėliotinai priimti Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą ir auditinės veiklos nuostatus.
1991 m. spalį rašomas kreipimasis AT pirmininkui V. Landsbergiui dėl susiklosčiusios nepatenkinamos buhalterinės apskaitos būklės, kai senos sovietinės apskaitos nuostatos nebegalioja, o naujos nesukurtos arba stabdomas sukurtų tvirtinimas, audito veikla nevykdoma.
1991 m. gruodžio 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 570 “Dėl auditorių veiklos organizavimo” patvirtinti audito veiklos nuostatai, kuriuos parengė LBAA nariai - prof. Jonas Mackevičius, prof. Vaclovas Lakis, dr. Ona Žėkienė, Vidas Kundrotas, Juozas Kabašinskas, Eduardas Vilkelis.
žymės: #Gime
Panašus:
- Ne santuokoje gimęs vaikas: teisės ir socialinė parama
- Neįtikėtina Raimundo Razukevičiaus kelionė į sėkmę – sužinokite viską apie jo gyvenimą!
- Vido Antonovo Biografija ir Rimos Kristinos Antonovienės Įspūdingi Gyvenimo Pokyčiai, Kuriuos Privalote Žinoti!
- Neįtikėtina tėvo įtaka kūdikio vystymuisi: ką atskleidžia naujausi tyrimai?
- Arvydas Žilinskas – Įkvepianti Biografija, Kurią Būtina Perskaityti!