Dauguma (69 proc.) lietuvių mano, kad lytinis švietimas mokymo įstaigose turėtų būti privalomas, tačiau 46,4 proc. įsitikinę, kad informaciją apie lytinį švietimą vaikai turėtų gauti iš tėvų. Tai rodo reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurią DELFI užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
Visuomenės nuomonė apie lytinio švietimo pradžios amžių
39,2 proc. respondentų įsitikinę, kad vaikų lytinis švietimas turėtų būti pradedamas nuo 10-15 metų, 30,7 proc. mano, kad nuo 7-9 metų. 14,5 proc. apklaustųjų pasisakė už lytinį švietimą nuo 5-6 metų, 4,9 proc. - nuo 16-17 metų. Pasak tyrimo autorių, jaunesnį vaikų amžių (iki 9 m.) dažniau įvardijo jaunesnio amžiaus respondentai (iki 35 m.), aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai.
Kas turėtų šviesti vaikus?
46,4 proc. respondentų mano, kad vaikai turėtų gauti lytinį švietimą iš tėvų, 35,1 proc. pirmenybę teikia pedagogams. 5,7 proc. nurodė, kad tuo turi užsiimti gydytojai, 4,2 proc. mano, kad vaikai gali gauti informacijos iš literatūros. Tyrimo rengėjai pastebi, kad tėvus, kaip informacijos šaltinį, dažniau įvardijo moterys, 26-35 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Pedagogus - vyrai, 36-55 m, žemesnių pajamų, kaimo vietovių gyventojai. Gydytojams šią pareigą dažniau priskirtų vyriausio amžiaus respondentai, literatūrai - didmiesčių gyventojai, aukščiausių pajamų ir išsimokslinimo tyrimo dalyviai.
Ar lytinis švietimas mokyklose turėtų būti privalomas?
69 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad lytinis švietimas mokyklose turėtų būti privalomas, 13,8 proc. mano, kad ne. 17,2 proc. respondentų į šį klausimą neturėjo atsakymo. Už privalomą mokymą dažniau pasisako 26-45 m, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Vyrai šiuo klausimu dažniau nurodė neturintys nuomonės.
Gydytojos ginekologės Vaivos Eringytės nuomonė
Gydytojos ginekologės Vaivos Eringytės nuomone, vaikus šviesti turi ir tėvai, ir pedagogai. Ji mano: „Visi teisūs. Ir tėvai, ir pedagogai turi šviesti, ir nuo 5 iki 6 metų, ir nuo 7 iki 9 metų, ir nuo 10 iki 15 metų. Mokiniai Lietuvoje ir yra šviečiami - tiek namuose, tiek mokykloje“.
Ji primena, kad mokyklose lytinio švietimo mokoma vadovaujamasi Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa. Ši integruota į kitas pamokas. „Seksualinis švietimas - procesas, neatsiejamas nuo viso žmogaus vystymosi. Manyčiau, kad atskiros pamokos nereikėtų, nes jos nebūtų kam dėstyti, ji būtų akcentuota į patį lytinio akto procesą ir mūsų mokykloms būtų netinkama“, - kalbėjo ginekologė.
V.Eringytės nuomone, Lietuvoje situacija jaunimo lytiniame švietime nebloga. „Lietuvoje dar neturime problemų, kurias turi pasaulis. Liberalizmas mums siūlo šiuo keliu eiti. Mes norime prieš juos atsilaikyti, nes jie, manyčiau, laužytų mūsų kultūros jaunus žmones“, - mano gydytoja. Be to, sako ji, vaikai informacijos gauna ir iš žiniasklaidos. „Per anksti užsiimdami seksualiniais dalykais žmonės nebesupranta, kas yra tėvynės meilė. Antraip „seksuoti“ išmoks, o mylėti tėvynės taip ir neišmoks. O tai turi būti išmokstama mokykloje“, - sakė V. Eringytė.
Vaikų lytiškumo raida pagal vaikų psichologę Ramunę Narkevičiūtę
Kūnas yra arčiausiai mūsų, todėl visiškai normalu, kad jau labai ankstyvame amžiuje mažieji pradeda juo domėtis. Vaikai tyrinėja ne tik akimis ir ausimis - vienas iš svarbiausių (ypač mažų vaikų) pojūčių - lytėjimas. Jau pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiai pradeda tyrinėti savo kūną. Tą jie gali daryti, liesdami savo ausis, kišdami į jas pirštus. Lygiai taip pat liesdami jie atranda savo lytinius organus.
Dvejų - penkerių metų amžiaus vaikai pradeda masturbuotis, tačiau šie veiksmai paprastai nėra seksualinio pobūdžio - jie atsitiktiniai, skirti nusiraminui. Tokio amžiaus vaikai pradeda domėtis ir kitų žmonių kūnais. Pavyzdžiui, jie gali pageidauti maudytis kartu su tėvais, liesti mamos krūtinę. Norėdami geriau pažinti žmogaus kūną, jie žaidžia „Gydytojus”, „Namus”, kelia tokius klausimus, kaip „Iš kur atsiranda vaikai?, „Kuo skiriasi berniukai ir mergaitės?”.
Penkerių - aštuonerių metų vaikai pradeda masturbuotis, siekdami malonumo. Jie taip pat gali sakyti nešvankius juokelius apie kūno dalis, žaisti anksčiau minėtus arba sudėtingesnius vaidmeninius žaidimus.
Ką mes galime padaryti?
Pirmiausia, leisti vienerių - dvejų metų vaikams tyrinėti savo kūną, dvejų metų ar šiek tiek vyresnius vaikus pradėti mokyti kūno dalių pavadinimų. Pastebėję besimasturbuojantį keturmetį ar penkiametį, turėtume jam paaiškinti, kad ši veikla yra privati ir jis tą gali daryti, būdamas vienas. Tokio amžiaus vaikams liečiant mamos krūtinę arba prašant eiti kartu maudytis, galime paaiškinti, kad mūsų kūnas priklauso tik mums, kiekvienas turime privačių kūno dalių, kurias galime liesti tik mes patys, išskirtiniais atvejais - gydytojas. Išgirdę vaiką sakant „kakučiai”, „pimpaliukas”, pasistenkime nekreipti į tai dėmesio. Pajutę, kad jų elgesys gali daryti poveikį, vaikai linkę tokį elgesį kartoti.
Kaip atsakyti į nepatogius klausimus?
Vaikams pateikiami atsakymai turėtų būti aiškūs ir konkretūs. Vienas iš atsakymų variantų trejų metų vaikams - „Iš meilės”. Šis atsakymas yra tinkamas dar ir todėl, nes vaikams svarbu žinoti, kad jų tėvelių vienas kitą labai mylėjo, taip pat, kad vaiko atsiradimas neatsiejamas nuo meilės. Tačiau ketverių arba penkerių metų vaikui tokio atsakymo gali nepakakti arba kilti neaiškumų. Tuomet jam gali reikėti paiškinti, KAIP visa tai vyksta. Ketverių - penkerių metų vaikui galime paaiškinti, kad užaugę tėvelis su mamyte vienas kitą labai myli, susiglaudžia, tuomet tėvelis perduoda savo sėklytę mamytei, tėvelio sėklytė / spermatozoidas susijungia su mamytės sėklyte / kiaušialąste ir mamytės pilvelyje atsiranda vaikutis.
Visgi, ne visi vaikai atvirai užduoda jiems rūpimus. klausimus. Dalis vaikų, pastebėję, kad suaugusiems nepatogu apie tai kalbėti, gali vengti tą daryti. Todėl vaikų lytiniam ugdymui naudinga išnaudoti realias situacijas - maudymąsi vonioje, knygelių skaitymą ir kitos. Dar viena iš tokių mokymuisi palankių situacijų - broliuko ar sesutės laukimas ir gimimas.
Vaikų elgesio pokyčiai atsiradus naujam šeimos nariui
Gimęs mažylis, atima didelę dalį tėvelių dėmesio - ankstesnių žaidimų, pasakų skaitymo, valgio gaminimo laiko ir kitų drauge praleistų akimirkų. Pirmagimiui reikia laiko, kad jis suprastų, kas įvyko, integruotų naują patyrimą ir priimtų pokyčius, todėl natūralu, kad, atsiradus naujam šeimos nariui, vyresniojo vaiko elgesys pasikeičia.
Vaiko emocinis amžius nuolat svyruoja. Kiekvienas keturmetis kartu yra ir trimetis, ir dvimetis, vienmetis, ir kūdikis, ir naujagimis, ir vaikas įsčiose. Sulaukęs brolio arba sesės, vaikas gali „padidėti” arba „sumažėti”. „Sumažėjęs” vaikas pradeda elgtis kaip kūdikis - prašyti tėvelių, kad jį pamaitintų, gultis į naujagimio lovelę. Tėveliams svarbu suprasti ir patenkinti šį vaiko poreikį, leidžiant jam pasėdėti ant kelių, gerti iš buteliuko ir atlikti panašius dalykus.
„Padidėjęs” vaikas elgiasi kaip vyresnis vaikas - gali tapti savarankiškesnis, daugiau laiko praleisti žaisdamas vienas, ką nors tvarkytis. Pastebėjus vaiko pakitusį elgesį, reikėtų su vaiku apie tai kalbėti, pamėginti įvardyti kilusius jausmus ir padėti suprasti, kas vyksta.
Pirmagimis tikrai pasijus svarbesnis, jeigu bus įtrauktas į naujagimio priežiūrą (žinoma, nepaverčiant jo antra mama arba tėčiu) - pavyzdžiui, keičiant kūdikiui sauskelnes, rengiant. Tuo pat metu tėveliai turės galimybę su juo praleisti daugiau laiko. Apibendrinant vyresniems broliams ir seserims svarbu žinoti, kad jie yra reikšmingi, vertinami ir mylimi.
Stereotipai ir lytinis tapatumas
Vis dar esame kupini įvairiausių išankstinių nuostatų, įsitikinimų, stereotipų, kurie neišvengiamai veikia mūsų mąstymą, emocijas bei elgesį. Vienas iš mūsų stereotipinio mąstymo pavyzdžių - su lyčių vaidmenimis susijęs vaikų elgesys, išvaizda. Visuomenėje vis dar paplitęs požiūris, kad berniukai yra aktyvesni, sunkiau sutelkiantys dėmesį į veiklas, turi žaisti su mašinėlėmis, rengiasi mėlynos spalvos drabužiais, mergaitės - paklusnesnės, ramesnės, santūresnės kruopštesnės, turi žaisti su lėlėmis, rengiasi rožinės spalvos drabužiais.
Kad galėtume geriau suprasti vaikus, padėti jiems save geriau pažinti ir formuoti lytinį tapatumą galima vaikams pasiūlyti didelę žaislų įvairovę, neakcentuojant, su kokiais iš jų turėtų žaisti berniukai, o kokiais - mergaitės (pavyzdžiui, žaisliniai kūdikiai, įvairios transporto priemonės, įvairios filmukų veikėjų figūrėlės ir kiti), knygelės, naudojami plakatai ar kitos vaizdinės priemonės turėtų būti neutralios, vaizduojančios su lyčių vaidmenų stereotipais nesusijusį elgesį (pavyzdžiui, moterys policininkės, vyrai auklėtojai ir panašūs).
Dar vienas svarbus dalykas - skatinkime vaiką užsiimti jam patinkančia veikla, o pastebėję, kad mergaitė domisi mašinėlėmis, motociklai, nupirkime jų ir leiskime žaisti. Taigi lytinis tapatumas apima kur kas daugiau negu tik savęs pavadinimą berniuku arba mergaite, - tai apima vidinį savo lytinio tapatumo suvokimą, kuris gali atitikti biologinę lytį arba jos neatitikti.
Lytinis ugdymas ir vertybės
Lygiai taip pat reikšminga saugiai jaustis visuomenėje, kurioje gyvename, išlikti savimi, realizuoti savo tikslus ir norus, išsaugoti savo individualumą, kartu kuriant pagarbų santykį su kitais žmonėmis. Visa tai formuoja vaiko nuostatų, įsitikinimų, vertybių sistemą, skatina vientisą savęs kaip asmenybės suvokimą ir priėmimą. Tačiau svarbiausia, kad lytiškumo ugdymas kuria vaiko santykį su tėvais, pedagogais ir kitais žmonėmis. Toks bendravimas formuoja saugumo ir pasitikėjimo kitais žmonėmis nuostatą, žinant, kad jis yra visada laukiamas, priimamas, suprantamas bei išklausomas.
Tyrimo duomenys apie lytinio švietimo pradžios amžių:
| Amžius | Procentas |
|---|---|
| 10-15 metų | 39,2% |
| 7-9 metai | 30,7% |
| 5-6 metai | 14,5% |
| 16-17 metų | 4,9% |
Tyrimo duomenys apie lytinio švietimo privalomumą mokymo įstaigose:
| Atsakymas | Procentas |
|---|---|
| Privalomas | 69% |
| Neprivalomas | 13,8% |
| Neturiu atsakymo | 17,2% |
Panašus:
- Kaip atkurti lytinį potraukį po gimdymo: veiksmingi sprendimai ir patarimai
- Neįtikėtini Lytinio Potraukio Pokyčiai Nėštumo Metu – Patarimai ir Saugios Sekso Gudrybės
- Kaip Efektyviai Įgyvendinti Lytinį Švietimą Globos Namuose: Patarimai ir Strategijos
- Atvira tiesa apie vaikų lytinį švietimą globos įstaigose: ką rodo naujausi tyrimai?
- Dariaus Udrio Biografija: Atraskite Jį – Politinės Karjeros Paslaptys ir Lietuvai Svarbus Indėlis
- Magnis B6 nėštumo metu: Nepakeičiama nauda ir svarbiausi privalumai būsimoms mamoms