Lietuvos teatro ir kino aktorius, dramaturgas, režisierius Lukas Macijauskas gimė 1955 m. lapkričio 5 d. tremtinių šeimoje Irkutsko srityje, Artiomovske (Rusija). Būdamas trejų, su šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Tauragėje.
Studijos ir Karjeros Pradžia
2005 metais, prieš 50-mečio minėjimą, aktorius pasakojo: „Šiauliuose praleidau porą gražių savo jaunystės metų. Tą miestą visada prisimenu su nostalgija". Baigęs du lietuvių kalbos ir literatūros kursus, atvažiavo į Klaipėdą. Uostamiesčio Dramos teatro vyriausiasis režisierius Povilas Gaidys rinko kursą savo teatrui. Pavyko įstoti. Priimtųjų sąraše buvau tryliktas.
1980 metais baigė Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą ir iškart įsiliejo į uostamiesčio teatralų gretas. Pirmieji trys aktoriaus vaidmenys - diplominių spektaklių perkėlimas į dramos teatro sceną. Tai kurso vadovo P. Gaidžio režisuoti V. Šekspyro „Du veroniečiai“, A.
Vaidmenys Teatre
Bėgant metams aktoriaus biografiją papildė šiandien jau legendiniais tapę spektakliai, tokie kaip „Proletarinis laimės malūnas“ (Stepanas Bobylis, rež. P. Gaidys, 1982 m.), „Belaukiant Godo“ (Estragonas, rež. K. Žilinskas, 1982 m.), „Vasa Železnova“ (Pavlas Železnovas, rež. P. Gaidys, 1982 m.), „Sirano de Beržerakas“ (Brisajis, rež. P. Gaidys, 1983 m.), „Sename dvare“ (Jonavičius, rež. K. Kymantaitė, 1983 m.), „Skirgaila“ (Henrikas Mazovietis, rež. A. Ragauskaitė, 1986 m.), „Žemaičių piemuo“ (Eligijus Montvila; Poručikas, rež. P. Gaidys, 1988 m.), „Tėvas“ (Daktaras Estermarkas, rež. P. Gaidys, 1989 m.), „Geras žmogus iš Sezuano“ (Jang Sunas, rež. A. Ragauskaitė, 1991 m.), „Išdavystė“ (Robertas, rež. P. Gaidys, 1991 m.), „Venecijos pirklys“ (Šailokas, rež. P. Gaidys, 1992 m.), „Kuprelis“ (Olesis, rež. K. Macijauskas, 2004 m.), „Raganius“ (Jankelis, rež. K. Macijauskas, 2004 m.), „Banketas“ (Alberas, rež. P. Gaidys, 2005 m.), „Iš miglos išniro angelas“ (Ilja, rež. R. Rimeikis, 2009 m.), „Paprastos beprotybės istorijos“ (Tėvas (už šį vaidmenį įvertintas Auksiniu scenos kryžiumi), rež. D. Rabašauskas, 2014 m.), „Laukinė antis“ (Jalmaras Ekdalis, rež. R. Rimeikis, 2015 m.), „Elzės žemė“ (Vasilijus, rež. P. Gaidys, 2017 m.), „Naktis“ (Juvelyras (paskutinis aktoriaus darbas teatre), rež. A.
Ilgus metus Klaipėdos dramos teatre dirbusi ir jo veiklą užrašinėjusi Stefa Galkauskaitė apie aktorių rašė: „Tarp įspūdingiausių V. Šekspyro komedijos „Du veroniečiai“ vaidmenų buvo K. Macijausko sukurtas Milano Hercogas. Groteskiška Hercogo ekscentriada buvo vienas iš daugelio šauniausių atradimų šiame valiūkiškame P. Gaidžio pastatyme.
Nepamirštamas ir E. Jonesko „Belaukiant Godo“ Estragonas. Manoma, kad Kęstučio Estragonas buvo labiausiai priartėjęs prie Beketo pjesės dvasinės atmosferos. H. Pinterio „Išdavystėje“ Kęstučio ir jo partnerių sukurti vaidmenys, pasak teatro kritikų, buvo pasigėrėtini švelniu prisilietimu prie intymiausios gyvenimo sferos. Kitokiomis aktorinėmis spalvomis įsiminė gobšuolis Šailokas (V. Šekspyro „Venecijos pirklys“), groteskiškasis teismo raštininkas Lichtas (H. von Kleisto „Sukultas ąsotis“), enzistencialistas Liusjenas (Ž. Anujo „Romeo ir Žaneta“). Taip pat komiškai „grėsmingas“ kolūkio pirmininkas Kuricinas atnaujintame legendiniame P. Gaidžio režisuotame A. Kopkovo „Dramblyje“, ponas Smitas, ironiškai, kandžiai atskleidęs tuštybės ir subanalėjimo persunktą būtį (E.
Vaidmenys Kine ir Televizijoje
Greta darbo teatre K. Macijauskas filmavosi kine bei televizijoje. Pirmasis debiutas įvyko dar studijuojant, 1978 metais režisieriaus A. Aramino juostoje „Pasigailėk mūsų“. Vėliau aktoriaus biografiją papildė „Čia mūsų namai“ (Ožaliokas, rež. S. Vosylius, 1984 m.), „Žalčio karūna“ (Klebonas, rež. B. Talačka, 1986 m.), „Vilius Karalius“ (Pranas, rež. V. Bačiulis, 1988 m.), „Bilietas iki Tadž Mahalo“ (Partizanas, rež. A. Puipa, 1991 m.), „Elzė iš Gilijos“ (Pirklys, rež. A. Puipa, 2000 m.), „Naisių vasara“ (Algimantas, rež. R. Banionis, 2011-2014 m.), „Ana Karenina“ (Šventikas, rež. Ch. Duguay, 2013 m.), „Muzika lede“ (Pirklys, rež. J. Vasiljev, 2014 m.), „Sistema“ (Mokyklos sargas, rež. A. Eimulis, 2020 m.) ir „Rytogs vartai“ (Liudvikas Stankevičius, rež. R.
Dramaturgija ir Režisūra
K. Macijauskas aktyviai reiškėsi ir kaip dramaturgas bei rašytojas. Klaipėdos dramos teatre parašė inscenizacijas spektakliams pagal Vinco Krėvės „Raganių“, Igno Šeiniaus „Kuprelį“, Louiso Carroll`o „Alisą Stebuklų šalyje“, Hanso Christiano Anderseno „Sniego karalienę“, V. Jerofejevo „Maskva - Petuškai“, pjeses vaikams „Paskui mėlynąją paukštę“, „Linksmieji žmogeliukai“, „Atrastas lobis“ ir „Nutikimai Smaližių šalyje“, visus spektaklius režisavo pats. Vienas ilgiausiai repertuare išsilaikiusių K. Macijausko spektaklių - Žemaitės „Trys mylimos“.
Stefa Galkauskaitė: „Aktorius Kęstutis Macijauskas: „Priimtųjų sąraše buvau tryliktas…“.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Luko Benevičiaus Įžvalgos: Kaip Pagerinti Vaikų Ugdymą ir Stiprinti Šeimos Santykius
- Neįtikėtina Luko Pačkausko kelionė: nuo paprasto vaikino iki įkvepiančio lyderio
- Šokiruojantys Dingusių Vaikų Atvejai Lietuvoje: Mato Kalinausko ir Luko Banevičiaus Paieškos Detalės
- Gimdos sukietėjimas nėštumo pabaigoje: svarbiausios priežastys ir kada būtina kreiptis į gydytoją
- Poilsis su vaikais prie jūros: patarimai ir geriausios vietos