Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrasis planas nėra baigtas.
Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. dokumentai įgalioja rengtis naujam mokyklų tinklo pertvarkos etapui.
Dokumente aptariami Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų pagrindinių rezultatų (I skyrius) ir švietimo būklės rodikliai (II skyrius), nustatomas mokyklų tinklo pertvarkos strateginis tikslas, uždaviniai ir prioritetai (III skyrius), pagrindžiama planuojama mokyklų tinklo pertvarka (IV skyrius), numatomas mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas (V skyrius).
Mokyklų tinklo pertvarkos planas kurtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu nustatytais švietimo sistemos principais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis (toliau - tinklo kūrimo taisyklės), Institucijų paskirčių klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1607, ir kitais norminiais teisės aktais.
Norint pamatuoti Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2011 m. sėkmę ir siekiant pagrįsti 2012-2015 m. mokyklų tinklo pertvarką, nustatomi pagrindinių rezultatų rodikliai.
Bendrieji ir specialieji mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kriterijai yra apibrėžti tinklo kūrimo taisyklėse.
Visose bendrojo ugdymo mokyklose vykdomos bendrojo ugdymo programos, įregistruotos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.
Švietimo teikėjas parengė ikimokyklinio ugdymo programą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus bendrųjų ugdymo programų kriterijus.
Neformaliojo vaikų švietimo mokyklose ugdymo programos vykdomos vadovaujantis Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos patvirtintu Neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo tvarkos aprašu.
Rajono savivaldybės tarybai priėmus sprendimą imtis pokyčių dėl mokyklų tinklo pertvarkos, 2012-2015 m. 1) inicijavimo stadijoje atliktas tyrimas ir analizuoti gauti rezultatai; parengtas mokyklų tinklo pertvarkos projektas (inicijuojami pageidaujami pokyčiai) ir jo priedai; viešai konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo; mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis; mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja tinklo kūrimo taisyklėms; rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus patvirtina rajono savivaldybės taryba; jeigu reikia, rajono savivaldybės taryba atsižvelgia į Švietimo ir mokslo ministerijos išvadas ir pasiūlymus.
Pedagogų Kvalifikacija
2011 m. bendrojo ugdymo mokyklose dirba 28 vadovai ir 44 pavaduotojai ugdymui.
Visi turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, išskyrus vieną direktoriaus pavaduotoją ugdymui, turinčią aukštesnįjį pedagoginį išsilavinimą.
2011 m. neformaliojo vaikų švietimo mokyklose dirba 11 vadovų ir 9 pavaduotojai ugdymui.
19-os išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus.
Vadovai ir jų pavaduotojai ugdymui turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą - 18 (90,0 proc.), su aukštesniuoju pedagoginiu išsilavinimu - 2 (10,0 proc.), su aukštesniuoju nepedagoginiu išsilavinimu - 1 (5,0 proc.).
Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų per 2006-2010 m. sumažėjo 108 (14,2 proc.).
2011 m. rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose dirba 878 pedagogai (809 mokytojai, 69 pagalbos mokiniui specialistai), einantys pagrindines pareigas, ir 142 pedagogai (128 mokytojai, 14 pagalbos mokiniui specialistų) - nepagrindines pareigas.
Daugiausia nepagrindinėse pareigose dirbančiųjų pedagogų yra Kėdainių suaugusiųjų mokymo centre (19), nėra Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinėje mokykloje.
2011 m. 791 (90,1 proc.) bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų, dirbančių pagrindinėje darbovietėje, turi aukštąjį išsilavinimą.
Mokomojo dalyko ar srities specialistai - 857 (97,6 proc.).
Tačiau 5 pedagogai (0,6 proc.) turi tik vidurinį išsilavinimą, 16 (1,8 proc.) - neįgiję pedagoginės kvalifikacijos ir 21 (2,4 proc.) - neįgijęs mokomojo dalyko specialybės; iš jų 15 šiuo metu studijuoja ar atnaujina kvalifikaciją.
Aukščiausias dirbančių pedagogų procentas tarp vidurinių ir gimnazijų - Kėdainių šviesiojoje ir „Atžalyno“ gimnazijose ir Kėdainių suaugusiųjų mokymo centre, tarp pagrindinių mokyklų - Kėdainių Mikalojaus Daukšos ir Juozo Paukštelio, Lančiūnavos, Miegėnų, Surviliškio Vinco Svirskio, Tiskūnų Juozo Urbšio ir Truskavos pagrindinėse mokyklose.
Žemiausias pedagogų procentas - Pernaravos pagrindinėje ir Kėdainių jaunimo mokyklose bei Josvainių gimnazijoje.
Tinkamo išsilavinimo pedagogai dirba Kėdainių dailės, Kalbų, Muzikos ir Sporto mokyklose.
471 (64 proc.) bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų turi vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją, 230 (31,3 proc.) - mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, eksperto kvalifikacinę kategoriją turi 6 pedagogai (0,8 proc.).
Daugiausia mokytojų, turinčių metodininko kvalifikacinę kategoriją, dirba Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje, Juozo Paukštelio pagrindinėje mokykloje ir Kėdainių mokykloje-darželyje „Vaikystė“; Kėdainių kalbų ir Muzikos mokyklose, Kėdainių lopšeliuose-darželiuose „Pasaka“, „Varpelis“ ir „Vyturėlis“ bei Lančiūnavos darželyje.
Pedagogų Kvalifikacinės Kategorijos
| Kvalifikacinė kategorija | Skaičius | Procentas |
|---|---|---|
| Vyresnysis mokytojas | 471 | 64% |
| Mokytojas metodininkas | 230 | 31.3% |
| Mokytojas ekspertas | 6 | 0.8% |
Ugdomoji Aplinka ir Priemonės
Bendrojo ugdymo mokyklos aprūpintos bendrojo ugdymo programoms įgyvendinti reikalinga mokymo įranga ir mokymo priemonėmis, sukurta tinkama edukacinė aplinka.
Visos mokyklos modernizuotos, daugiausia per bendrojo ugdymo mokyklų modernizavimo projektus.
Yra sukaupti technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo sričių mokymo priemonių ir įrangos komplektai, todėl mokyklos gerai pasirengusios technologijų (100 proc.), menų (81 proc.), ir gamtos mokslų ugdymui (76 proc.).
Pozityvų verslumo pradžiamokslio ugdymą užtikrina visos bendrojo ugdymo mokyklos.
Mokyklos pasirengusios ankstyvajam užsienio kalbų mokymui.
Beveik kiekvienoje mokykloje skiriamas dėmesys gabiųjų vaikų ugdymui.
Užsieniečių vaikų ugdymui pasirengusios 52 proc. mokyklų.
Kūno kultūros ugdymui pasirengusios visos mokyklos.
Integruotas ugdymas nėra populiarus.
Mokyklos apsirūpinusios priemonėmis, kuriomis būtų galima suaktyvinti integruoto mokymo metodo naudojimą, tam geras galimybes turi 71 proc.
Mokyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirengusios visos mokyklos.
Gera techninė pagalba ir palanki aplinka specialiųjų poreikių mokiniams sudaryta 57 proc. mokyklų.
Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos aktyviai dalyvauja „Mokyklų tobulinimo programos plius“ projektuose.
Mokyklos įsigijo baldų, įrangos, kurių reikia modernizuoti darbo aplinką, atlikti veiklos funkcijas.
Dorinis Ugdymas
2011 m. etikos pamokas lanko 3449 mokiniai (54,78 proc.), tikybos - 2847 mokiniai (45,22 proc.).
Lančiūnavos pagrindinės, Kėdainių jaunimo mokyklų ir Kėdainių suaugusiųjų mokymo centro ugdytiniai pasirinko tik etikos pamokas; Miegėnų ir Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinių mokyklų auklėtiniai - vien tikybos pamokas.
Kai kuriose bendrojo ugdymo mokyklose yra įrengti dorinio ugdymo kabinetai: gimnazijose yra 2 etikos ir 3 tikybos kabinetai, vidurinio ugdymo programas įgyvendinančiose mokyklose atitinkamai yra 4 ir 5 kabinetai (Kėdainių „Ryto“ vidurinėje mokykloje yra dorinio ugdymo kabinetas, kuriame vyksta ir etikos, ir tikybos pamokos), pagrindinio ugdymo mokyklose - atitinkamai 4 ir 6 kabinetai.
Pagalba Mokiniams
Bendrojo ugdymo mokyklose teikiama švietimo informacinė pagalba, mokiniams reikalinga psichologinė, specialioji pedagoginė, specialioji, socialinė pedagoginė pagalba, vykdomas profesinis orientavimas ir sveikatos priežiūra.
2011 m. psichologinę pagalbą teikia ir psichologinių problemų prevenciją vykdo 11 mokyklų (39,29 proc.) dirbantys psichologai.
25 mokyklose (89,29 proc.) dirba specialieji pedagogai, kurie konsultuoja specialiosios pedagoginės pagalbos gavėjus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.
Ugdymosi prieinamumą, teikiant specialiąją pagalbą (pagalbą teikia mokytojo padėjėjas) specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, užtikrina 6 mokyklos (21,43 proc.).
Visose mokyklose, vykdančiose vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas, dirba socialiniai pedagogai, teikiama socialinė pedagoginė pagalba.
Daugiau kaip pusėje (53,57 proc.) bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas, yra įsteigti profesinio informavimo taškai, trijų iš jų (20 proc.) veikla yra akredituota.
Beveik visose įstaigose vykdoma mokinių sveikatos priežiūra.
Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina nemokamą mokymą pagal bendrojo ugdymo programas.
Klasės, tam tikrais atvejais jungtinės klasės bendrojo ugdymo mokyklose sudarytos taip, kad užtikrintų bendrųjų ugdymo programų ir bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimą ir atitiktų klasių, jungtinių klasių bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus ir klasių, jungtinių klasių bendrojo ugdymo mokyklose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus.
2006-2010 m. sumažėjo jungtinių pradinių klasių 4 komplektai ir padidėjo jungtinių pagrindinių klasių 5 komplektai.
2010 m. 2011 m. 13-oje mokyklų yra 33 jungtinės klasės, kurios daugiausia sudarytos iš dviejų klasių.
11-oje mokyklų (neskaičiuojama Kėdainių specialioji mokykla) yra 25 jungtinės klasės, kuriose mokoma pagal pradinio ugdymo programą.
3 mokyklose yra jungtinės klasės, kuriose mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį.
Mokinių skaičiaus vidurkis vienuoliktosiose klasėse yra ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje.
Švietimo Būklės Analizė
Norint pagrįsti planuojamą mokyklų tinklo pertvarką, mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų rengėjas (Švietimo skyrius) iš anksto aptarė tyrimo programą ir instrumentus, kurie skirti dokumentuoti ir aprašyti veiklą, susitarė dėl švietimo valdymo ir kokybės užtikrinimo rodiklių, kuriais remiantis būtų atlikta švietimo būklės analizė.
Buvo renkami, analizuojami, lyginami, vertinami, apibendrinami duomenys pagal būklės turinio rodiklius, išskirtos 3 grupės: 1) rodikliai rodo ir leidžia įvertinti švietimo prieinamumą ir galimybių lygybę; 2) rodo ir leidžia įvertinti švietimo kokybę; 3) rodo investicijų į švietimą panaudojimo efektyvumą.
Rodiklių duomenys reikalingi a) esamai švietimo būklei rajono savivaldybėje kritiškai įvertinti; b) mokyklų tinklo pertvarkos būtinybei pagrįsti; c) sprendimams dėl konkrečios mokyklos priimti.
Apibendrinant rajono savivaldybės švietimo būklę, neretai pagal atskirus rodiklius nustatomi privalumai (stiprybės) ir trūkumai (silpnybės), pavojai (grėsmės) ir galimybės, prognozuojamos švietimo raidos linkmės, skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados.
Pagal kiekvienos grupės rodiklius buvo renkami duomenys.
Kai kurie duomenys paimti iš Švietimo ir mokslo ministerijos statistinių leidinių.
Aptariant 2011 m. rodiklius, remiamasi rugsėjo ir spalio mėn.
Demografinis Kontekstas
2011 m. demografinis kontekstas:
- Gyventojų skaičius - 53565.
- Gyventojų tankumas - 36,9 gyv./km2.
- Miesto gyventojai sudaro 49,8 proc.
- Gyventojų tautinė sudėtis: 95,5 proc. lietuviai, 2,3 proc. rusai, 2,2 proc. - kitos tautybės.
- 0-19 m. amžiaus gyventojai sudaro 24,1 proc. visų gyventojų.
- Privalomo mokytis amžiaus (7-16 m.) vaikų dalis - 49,8 proc.
- Kaimo mokyklose mokosi 38,7 proc.
- Gimstamumo mažėjimas.
Vaikų skaičius mažėjo 2003-2006 m., vėl pradėjo augti 2007-2009 m.
Dėl mažo gimstamumo dabar sulaukiama mažiau vaikų bendrojo ugdymo mokyklose pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, 2012-2015 m. tai turės įtakos mažesniam besimokančiųjų skaičiui pagal pagrindinio ugdymo programas.
Šalies vidinė ir tarptautinė neto migracija (skirtumas tarp atvykusiųjų ir išvykusiųjų) yra neigiama ir didėjanti: rajono savivaldybėje neto migracija 2009 m. buvo -412, 2010 m.
Mokyklų Skaičius
2011 m. rajono savivaldybėje veikia 39 mokyklos: 6 gimnazijos, 2 vidurinės, 1 suaugusiųjų, 11 pagrindinių mokyklų, 1 jaunimo mokykla, 6 mokyklos-darželiai, 1 specialioji mokykla, 7 ikimokyklinio ugdymo ir 4 neformaliojo vaikų švietimo įstaigos.
Kaip atskiri struktūriniai 8-ių mokyklų padaliniai (28,57 proc.) veikia 11 pradinio ugdymo skyrių.
Bendrojo ugdymo mokyklose yra 39 priešmokyklinio ugdymo grupės.
Mokyklų pasiskirstymas 2011-2012 mokslo metais pagal tipus seniūnijose atsispindi 1 žemėlapyje.
žymės: #Darzeli
Panašus:
- Vaivorykštė Marijampolės vaikų lopšelis-darželis: atsiliepimai ir informacija
- Neįtikėtina Apžvalga: Kauno r. Noreikiškių Lopšelis-Darželis "Ąžuolėlis" Atveria Duris Į Tobulą Vaikystę!
- Mažeikių lopšelis-darželis "Bitutė": Naujausios Aktualijos ir Išsamus Įstaigos Apžvalga
- Paslaptingi Rugsėjo Mėnesį Gimę Lietuvių Literatai: Atraskite Jų Įkvepiančias Gyvenimo Istorijas!
- Nepraleiskite: Geriausios pramogos ir lankytinos vietos Marijampolėje vaikams!