Mokykla yra viena iš reikšmingiausių vaiko asmenybės tarpsnio aplinkų, kurioje vyksta sparti asmens socializacija. Tad vienas iš pagrindinių šiuolaikinės Lietuvos švietimo sistemos reformų bruožų - jos orientacija į vaiko interesų tenkinimą.
Akivaizdu, kad svarbus vaidmuo, užtikrinant ugdymo proceso sėkmę, tenka specialistų tarpusavio sąveikai. Pirmiausia tai liečia vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių ir kalbos bei komunikacijos sutrikimų.
Pirmoji vaiko institucija dažniausiai tampa ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Kaip teigia Rapačienė (2005), priešmokyklinis amžius - tai asmenybės formavimosi, psichikos ir fizinių galių plėtotės laikotarpis.
Svarbu integruoti šiuos vaikus bendrojo ugdymo klasėse, grupėse, atsižvelgiant į individualius gebėjimus bei poreikius. Paaiškėja, kad bendradarbiavimas svarbus ir sudėtingas, nes skirtingos kompetencijos specialistai kelia skirtingus ugdymo uždavinius.
Bendradarbiaujant svarbu suvokti būtinybę padėti ir remti vienam kitą. Ypač svarbi ikimokyklinio ugdymo specialisto - logopedo profesinė sąveika, grindžiama bendradarbiavimu. Anot Aliauskienės, Miltenienės (2004), logopedų bendradarbiavimas, tenkinant mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, formuoja pozityvias bendrojo ugdymo pedagogo nuostatas į mokinius, kuriems reikia specialiosios pagalbos. Panašios pozicijos bendradarbiavimo atžvilgiu laikosi Giangreco, Dennis, Cloninger ir kiti.
Svarbu išryškinti ikimokyklinio ugdymo logopedo bendradarbiavimo ypatumus. Didžiąją dalį vaikų ikimokyklinėse įstaigose sudaro ugdytiniai, turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų. Siekiant užtikrinti kalbinio ugdymo visapusiškumą, svarbus tampa logopedo bendradarbiavimas. Tai padeda vaikui realizuoti savo gebėjimus.
Bendradarbiavimas ugdymo įstaigose vyksta įvairiomis kryptimis: pedagogo tarpusavio bendradarbiavimas, pedagogo ir ugdytinio bendradarbiavimas, pedagogo ir ugdytinio tėvų bendradarbiavimas. Nepasitenkinimą sukelia vaidmenų (funkcijų) neapibrėžtumas, nepasidalijimas jais ir atsakomybe, informacijos stoka.
Dažnai orientuojamasi į individualius pokalbius, konsultacijas, individualų tobulėjimą, o ne į komandinį darbą ir kolegialų problemų sprendimą. Pasak Garašvienės (1995), kalbos trūkumai labai pastebimi ir trukdo integruotis visuomenėje. Logopedo pagalba bendrojo lavinimo mokykloje taikoma mokiniams, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų, neatsižvelgiant į tai, ar kalbos sutrikimas yra pirminis, ar lydi kitą raidos sutrikimą, pavyzdžiui, klausos, intelekto ir t.t. (Galkienė, 2005).
Logopedas ne tik dirba su šiais mokiniais, bet ir atlieka daug kitų darbų, susijusių su specialiojo ugdymo proceso organizavimu mokykloje bei už jos ribų, profesiniu tobulėjimu ir kt. Iki šiol mažai tyrinėtas ikimokyklinis ir pradinis įstaigos logopedų bendradarbiavimo organizavimas, mokslinėje literatūroje apie tai duomenų taip pat labai mažai arba jie nekonkretūs.
Tyrimo metodai
- Teoriniai (mokslinės vadybinės literatūros analizė).
- Empiriniai (respondentų anketinė apklausa).
- Statistiniai (anketinės apklausos duomenų apdorojimas).
- Kiekybinio tyrimo duomenų analizė.
Duomenys apdoroti naudojantis statistiniu paketu Statistical Product and Service Solutions (SPSS for Windows 12,0).
Atliekant tyrimą remtasi: socialinės integracijos idėjomis, kurios akcentuoja socialinius santykius ir sąveiką, bendravimą ir bendradarbiavimą (Miltenienė, 2005) tarp ikimokyklinės ir pradinės ugdymo įstaigos logopedų. Taip pat mokymosi visą gyvenimą paradigma, kuri teigia, jog mokymasis laikomas procesu, kurio metu žmonės plėtoja savo žinias, supratimą, gebėjimus, vertybes, nuostatas, o mokymasis reikalauja socialinės sąveikos ir bendradarbiavimo.
Bendradarbiavimo samprata
Mokymosi bendradarbiauti idėja tokia pat sena, kaip ir pati žmonija. Kiekvienas žmogus ugdo bendravimo įgūdžius ir bando juos pritaikyti jau pradiniu žmonijos egzistencijos laikotarpiu. Šiuolaikinėje visuomenėje, beveik visa žmogaus veikla yra bendradarbiavimo ir tarpusavio kooperacijos pobūdžio.
Bendradarbiavimo terminas neturi aiškaus apibrėžimo ir įvairūs autoriai skirtingai interpretuoja bendradarbiavimo konceptą, pateikia skirtingus apibrėžimus. Vieniems bendradarbiavimas reiškia bendravimo formą, kitiems - sąveika, bendras darbas su kitais asmenimis. Johnson (2001) teigimu, bendradarbiavimas - tai dviejų ir daugiau pagalbininkų bendras darbas pagal vieną veiklos planą.
Bendradarbiavimas yra bendravimas, kurio metu asmenys padeda realizuoti vienas kito poreikius. Pasak Arends (1998), bendradarbiavimas - tai elgesys ir procesai, suprantami kaip žmonių veiklos pagrindas, ant kurio galima kurti ir išlaikyti tvirtas demokratines bendruomenes. Bendradarbiavimą apibūdina kaip integralią žmogaus egzistencijos dalį, nes kiekvienas žmogus turi mokėti bendrauti, dalytis su kitais patirtimi; bendradarbiaujama suvokiant, kad svarbiausia ne pavienio grupės nario rezultatas, bet visos grupės laimėjimas.
Roffey (2001) teigia, jog bendradarbiauti - reiškia klausytis tiek pat, kiek ir kalbėti; bendradarbiaujant kartu prisiimama atsakomybė už problemos nustatymą ir sprendimą. Tai leidžia priimti sprendimus bei konstruktyviai spręsti problemas (Kontautienė, 2000). Anot Wanyera (2004), bendradarbiavimas - absoliuti tarpusavio pagarba ir lygybės pripažinimas, dalijimasis įgūdžiais ir informacija, bendras sprendimo priėmimas, šeimos individualumo ir specialiųjų poreikių vaiko unikalumo pripažinimas. Todėl, Eklindh (2003) manymu, bendradarbiavimas turi būti grindžiamas abipusiu pasitikėjimu. Bates (2002) be pasitikėjimo išskiria ir pripažinimą, pagalbą, pagarbą.
Miltenienė (2005) bendradarbiavimu, tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius, laiko komandos narių bendra veikla planuojant, sprendžiant problemas, ieškant bendro problemų sprendimo, siekiant SUP tenkinimo efektyvumo. Walther-Thomas, Korinek, McLaughlin, Williams (2000) akcentuoja, kad bendradarbiavimas - vienas svarbiausių integruoto ugdymo bruožų, priemonė, leidžianti siekti numatytų tikslų.
Giangreco, Cloninger, Iverson (1998), išskiria svarbiausius sėkmingo tėvų ir pedagogo bendradarbiavimo faktorius: komandos sutelkimas, bendradarbiavimo nuostatos ir veiklos būdų aptarimas. Miltenienė (2005) teigia, jog bendradarbiavimo pagrindą sudaro nuolatinė komandos narių sąveika, komunikacija/bendravimas, kooperacija, koordinacija ir dalijimasis patirtimi.
Autorės teigimu, bendravimas - tai procesas, kai per kalbą siekiama suprasti vienas kito suvokimą, idėjas, patirtį. Tačiau pripažįstama, kad vien tik bendravimas neužtikrina bendradarbiavimo. Bendravimą, kaip vieną iš bendradarbiavimo komponentų ir pedagogo profesinių kompetencijų įvardija Jurašaitė (2004). Vaicekauskienė (2003) bendradarbiavimą apibrėžia kaip socialinės sąveikos formą, naudojamą siekiat: a) organizuoti bendrą partnerių veiklą ir derinti bendrus veiksmus, vienyti individualias pastangas, t.y. šiuolaikinė Lietuvos mokykla yra savarankiška, demokratiškai tvarkoma, humanizmo principais ir bendromis visuomenės vertybėmis savo gyvenimą grindžianti, išsikeltus ugdymo tikslus siekianti mokinių, jų tėvų ir mokytojų bendruomenė.
Bendradarbiavimas ugdymo procese aktualus ne vien Lietuvoje, bet ir tose valstybėse, kurios turi pakankamai gerą bendradarbiavimo idėjų taikymo patirtį. Autorės pastebi, kad švietimo reforma paskatino bendradarbiavimo idėjų sklaidą Lietuvos mokyklose. Tačiau kilo daug neaiškumų, susijusių su jų aiškinimu ir įgyvendinimu. Vieni šaltiniai daugiau dėmesio kreipia į bendradarbiavimą kaip specifinę bendravimo formą, kiti mokslininkai paryaškina bendradarbiavimo kaip tam tikros nuostatos aspektus. Gana skirtingais lygmenimis apie bendradarbiavimą rašo pedagogai: vieni žvelgia į jį kaip į principą, kiti - kaip į ugdymo modelį, metodą, bendravimo pedagogiką - kaip naują pedagoginę koncepciją. Norint bendradarbiauti, pirmiausiai reikia visiems aptarti ir įsisąmoninti tikslą, išsiaiškinti, ką tas tikslas reiškia kiekvienam iš dalyvių. Dirbti šioje vietoje, bet ne kartu.
Parvainienė (2001) pabrėžia, kad bendradarbiaujant svarbu matyti ir jausti kitą, siekti susiklausymo.
Pagrindiniai komandos bruožai
- Bendradarbiavimas
- Tarpusavio pagalba
- Vienalytiškumo ir įvairiapusiškumo pusiausvyra
Apibrėžimai
Bendradarbiavimas - tai dviejų ar daugiau asmenų bendra veikla, dalijantis patirtimi, ieškant tinkamiausių pagalbos būdų ir juos įgyvendinant. (Westwood, 1996); tai darbas siekiant bendro tikslo.
Bendradarbiavimo pedagogika - vaiko ugdymo mokslas, itin akcentuojantis ugdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo idėją.
Bendradarbiavimo principas ugdymo procese - esminė idėja, nuostata, kuria vadovaujamasi ugdymo procese. Tai perdavimo, ir tarpusavio poveikio procesas, ir bendras žmonių įgyvenimas.
Grupė - tai individų visuma, turinti tiesioginį kontaktą tarp grupės narių, apibrėžtą bendradarbiavimo trukmę, pastovumu, autonomija bei identiškumu, siekiant bendrų tikslų.
Ikimokyklinis ugdymas - jo paskirtis - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, socialinius, pažintinius poreikius. Ikimokyklinis ugdymas neprivalomas, teikiamas vaikui nuo 1 m. iki 5-6 m.
Komanda - tai asmenų grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiams patenkinti.
Kompetencija - mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytomis žiniomis, įgūdžiais, gebėjimais, vertybinis nuostatų visuma.
Kompetentingas - tai gerai ką išmanantis, labai kvalifikuotas, autoritetingas kurioje nors srityje, turintis teisę ir pajėgus spręsti ar daryti žmogus.
Kooperacija - partnerių savitarpio pagalba siekiant bendrų tikslų.
Koordinavimas - tai dviejų ir daugiau paslaugų teikėjų bendras darbas, remiantis ne vienu veiklos planu.
Logopedas - teikia pagalbą mokiniams (vaikams) turintiesiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų (taip pat kochlearinis implantus naudotojams).
Nuostata - tai susidaręs nusistatymas vienodomis aplinkybėmis elgtis vienodai ar panašiai.
Sąveika - individų, šeimos ir visuomenės santykiai, tiek vieno asmens su kitu, tiek su aplinka, kurioje žmonės bendrauja, kūrimas sprendžiant žmonių socialinio funkcionavimo problemas.
Segregacija - faktinis arba teisinis žmonių (grupės) atskyrimas, izoliavimas.
Socializacija - visuomenės patyrimo perėmimas; gali vykti stichiškai, pamėgdžiojant aplinkinių žmonių elgseną ir tikslingo mokymo bei auklėjimo keliu.
Specialieji ugdymosi poreikiai - pagalbos ir paslaugų reikmė, atsirandanti dėl to, kad ugdymo ir saviugdos reikalavimai neatitinka specialiosios poreikis asmens galimybių.
Specialiosios poreikis asmenys - vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime.
Ugdymas - tai asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis.
Tyrimo tikslas ir hipotezė
Tyrimo tikslas - atskleisti logopedų bendradarbiavimo ypatumus ikimokyklinėse ir pradinėse įstaigose.
Iškelta hipotezė, kad ikimokyklinėse ir pradinėse įstaigose logopedai vieni kitus vertina ir siekia bendradarbiauti, tenkinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius.
Tyrimo rezultatai
Logopedų bendradarbiavimą labiausiai motyvuoja pats ugdymo procesas, galimybė tobulinti savo žinias ir gebėjimus, asmeniniai tikslų siekimas. Paaiškėjo, kad logopedai pakankamai dažnai bendrauja su savo ar kitos įstaigos logopedu. Vienas iš dažnesnių informacijos keitimosi būdų pradinėse mokyklose - pokalbiai per pertraukas, o ikimokyklinėse įstaigose - individualūs pokalbiai kabinete.
žymės: #Darzeli
Panašus:
- Palinkėjimai vaikams, išleistuvių proga iš darželio: gražiausi ir įsimintiniausi žodžiai
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- 10 Dažniausiai Užduodamų Darbo Pokalbio Klausimų Darželio Auklėtojoms – Pasiruoškite Sėkmei!
- Sulankstomos Lovos Vaikams: Geriausi Patarimai ir Tikri Atsiliepimai Renkantis
- Nepraleiskite! Svarbiausi Vaiko Teisių Apsaugos Tarnybų Nuostatai, Kuriuos Privalote Žinoti