Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Tėvai, pastebėję guzą savo vaiko galvoje, gali išsigąsti. Svarbu suprasti, kad ne visi guzai yra pavojingi ir daugelis jų atsiranda dėl visiškai nekenksmingų priežasčių. Vis dėlto, norint užtikrinti vaiko sveikatą ir gerovę, būtina žinoti galimas priežastis, simptomus ir kada nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Galimos guzo galvoje priežastys

Guzai galvoje vaikams gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Svarbu atskirti dažniausias ir rimtesnes būkles:

Traumos

Dažniausia guzo galvoje priežastis yra trauma. Vaikai, būdami aktyvūs ir judrūs, dažnai susiduria su smūgiais į galvą žaisdami, sportuodami ar tiesiog krisdami. Tokios traumos gali sukelti:

  • Hematoma: Kraujo išsiliejimas į audinius po oda. Hematomos dažnai atrodo kaip patinimas arba guzas, kuris gali būti skausmingas prisilietus. Spalva gali varijuoti nuo raudonos iki mėlynos ar net juodos.
  • Galvos sumušimas: Tai minkštųjų audinių pažeidimas, kuris gali sukelti patinimą ir skausmą.
  • Kaukolės lūžis: Retesnė, bet rimta trauma, kurios metu gali susidaryti guzas dėl kaulų poslinkio.

Infekcijos

Infekcijos taip pat gali sukelti guzus galvoje:

  • Limfmazgių padidėjimas: Limfmazgiai reaguoja į infekcijas organizme, todėl padidėję limfmazgiai galvos srityje gali būti infekcijos požymis (pvz., ausų infekcija, gerklės skausmas).
  • Odos infekcijos: Furunkulai ar abscesai (pūlių rinkiniai) odoje gali atrodyti kaip guzai.

Cistos ir augliai

Nors ir rečiau, guzas galvoje gali būti cistos ar auglio požymis:

  • Epidermoidinė cista: Nepiktybinis darinys, susidaręs po oda.
  • Dermoidinė cista: Įgimta cista, susidedanti iš odos elementų (plaukų, riebalų).
  • Hemangioma: Kraujagyslių darinys, kuris gali atsirasti ant odos arba po ja.
  • Augliai: Labai retai, bet guzas gali būti piktybinio auglio požymis.

Kitos priežastys

  • Kauliniai iškilimai: Kai kurie vaikai gali turėti natūralių kaulinių iškilimų galvoje, kurie gali būti supainioti su guzu.
  • Alerginės reakcijos: Retkarčiais alerginė reakcija gali pasireikšti kaip lokali patinimas.

Limfmazgių padidėjimas

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Limfmazgiai yra limfinės sistemos dalis, kuri atlieka svarbų vaidmenį apsiginant nuo infekcijų. Jų funkcija - filtruoti limfą, sustabdyti bakterijas, virusus ir kitus kenksmingus mikroorganizmus, taip pat padėti pašalinti nereikalingas ląsteles. Dėl šios priežasties reaguodami į infekciją limfmazgiai gali padidėti ir sukelti diskomfortą.

Limfmazgių padidėjimas gali signalizuoti apie įvairias ligas: infekcines, tokias kaip mononukleozė, Epštein Bar infekcija ar limfmazgių tuberkuliozė. Be minėtų ligų, šių darinių padidėjimas gali signalizuoti ir apie limfomą - limfinės sistemos vėžį.

Limfadenopatija gali būti vietinė, kai padidėja vienos srities, arba generalizuota, kai padidėja bent dviejų skirtingų sričių limfmazgiai. Ūminė jos forma trunka iki 2 savaičių, poūmė - nuo 2 iki 6 savaičių, o lėtinė - ilgiau nei 6 savaites. Užčiuopus padidėjusį limfmazgį svarbu įvertinti, kurioje jis vietoje, kokio dydžio, kietumo ir paslankumo, taip pat atkreipti dėmesį, ar tuo metu pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai.

Verta nepamiršti, kad vaikams limfmazgiai gali būti čiuopiami ir nesergant - geriausiai jie jaučiami kakle, pažastyse ir kirkšnyse, ypač 2-10 m. Sunerimti reikėtų, jei limfmazgį apčiuopiate virš raktikaulio arba pastebite jų padidėjimą keliose srityse. Apie būklės rimtumą galima įtarti, kai limfmazgiai didėja greitai, pavyzdžiui, dienomis ar savaitėmis, jie yra kieti, nepaslankūs, suaugę su aplinkiniais audiniais arba didesni nei 2 cm dydžio. Kritiškiau situaciją vertinti turėtų pacientai, vyresni nei 40 m.

Pagal tai, kurioje vietoje padidėja limfmazgiai, galima įtarti, kokia priežastis tai sukėlė. Pavyzdžiui, ūminė galvos ir kaklo srities limfadenopatija būdinga virusinėms ir bakterinėms infekcijoms. Viršraktikaulinių limfmazgių limfadenopatija pasitaiko retai, tačiau tokiais atvejais net iki 50 proc. pacientų randamas pilvo organų piktybinis navikas. Pažasties ar poraktikauliniai limfmazgiai dažniausiai padidėja dėl kačių įdrėskimo ligos, tuliaremijos, sporotrichozės, sifilio, bruceliozės, tuberkuliozės ar patirtų traumų. Retesniais atvejais tai sukelia Hodžkino limfoma, leukemija, krūties, plaučių, skrandžio, žarnyno, inkstų, kiaušidžių ar odos navikų metastazės. Kirkšnies limfmazgių padidėjimą dažniausiai sukelia lytiškai plintančios ligos ir apatinių galūnių odos infekcijos.

Skirtingų sričių limfmazgių padidėjimas būdingas virusinėms infekcijoms - mononukleozei, citomegalo viruso infekcijai, ŽIV virusui arba bakterinėms infekcijoms, tokioms kaip bruceliozė ar sifilis. Vėliau pacientams atliekamas bendras kraujo, uždegimo žymenų - C reaktyvaus baltymo bei eritrocitų nusėdimo greičio - tyrimai, padedantys diferencijuoti bakterinį susirgimą nuo virusinio.

Norint atskirti piktybinį limfmazgį nuo uždegiminio, įtariant abscesą atliekamas limfmazgio ultragarsinis tyrimas. Jei stebima generalizuota, viršraktikaulinė arba poraktikaulinė limfadenopatija arba limfmazgiai yra didesni nei 2 cm dydžio ir nėra infekcijos požymių bei atsako į antibakterinį gydymą, pacientams patariama atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą.

Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Be paties guzo, svarbu stebėti kitus simptomus, kurie gali padėti nustatyti priežastį ir sunkumą:

  • Skausmas: Ar guzas skausmingas prisilietus? Ar vaikas skundžiasi galvos skausmu?
  • Patinimas: Ar guzas didėja? Ar aplinkinė oda paraudusi ar patinusi?
  • Kiti simptomai: Ar vaikas karščiuoja? Ar yra pykinimas, vėmimas, mieguistumas, sumišimas, koordinacijos problemos ar regėjimo sutrikimai?
  • Elgesio pokyčiai: Ar vaikas tapo irzlus, apatiškas ar neįprastai mieguistas?

Kada kreiptis į gydytoją

Nors daugelis guzu galvoje priežasčių yra nekenksmingos, svarbu žinoti, kada būtina kreiptis į gydytoją:

  • Po galvos traumos: Jei guzas atsirado po smūgio į galvą, ypač jei vaikas prarado sąmonę, net trumpam, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
  • Guzas didėja: Jei guzas greitai didėja ar keičia formą.
  • Kiti simptomai: Jei kartu su guzu pasireiškia kiti simptomai, tokie kaip galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas, mieguistumas, sumišimas, koordinacijos problemos ar regėjimo sutrikimai.
  • Skausmas: Jei guzas labai skausmingas arba jautrus prisilietus.
  • Infekcijos požymiai: Jei aplink guzą yra paraudimas, patinimas, šiluma arba iš guzo teka pūliai.
  • Neaiški priežastis: Jei guzo priežastis neaiški arba tėvai nerimauja dėl jo.
  • Guzas netrukdo: Jei guzas netrukdo įprastai veiklai, maitinimuisi ar miegui, vis tiek reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl patikros.
  • Neurologiniai simptomai: Jei pasireiškia neurologiniai simptomai, tokie kaip traukuliai, silpnumas vienoje kūno pusėje, sunkumas kalbant ar suprantant kalbą.

Diagnostika

Gydytojas apžiūrės vaiką ir užduos klausimus apie guzo atsiradimo aplinkybes, simptomus ir vaiko sveikatos istoriją. Gali būti atlikti šie tyrimai:

  • Fizinė apžiūra: Gydytojas apžiūrės guzą, įvertins jo dydį, formą, konsistenciją ir jautrumą.
  • Anamnezė: Gydytojas surinks informaciją apie vaiko sveikatos istoriją, traumas, ligas ir kitus simptomus.
  • Kraujo tyrimai: Gali būti atlikti kraujo tyrimai, siekiant nustatyti infekciją ar kitas medicinines būkles.
  • Rentgeno nuotrauka: Jei įtariamas kaukolės lūžis, gali būti atlikta rentgeno nuotrauka.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Šie tyrimai gali būti atlikti, jei įtariamas smegenų pažeidimas, auglys ar kita rimta būklė.
  • Biopsija: Jei įtariamas auglys, gali būti atlikta biopsija, siekiant paimti audinio mėginį tyrimui.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo guzo priežasties:

  • Traumos: Maži sumušimai gali būti gydomi šaldančiais kompresais ir skausmą malšinančiais vaistais (pvz., paracetamoliu ar ibuprofenu). Sunkesnės traumos gali reikalauti medicininės priežiūros, įskaitant siuvimą, stebėjimą ligoninėje ar net chirurginę intervenciją.
  • Infekcijos: Gydymas antibiotikais gali būti reikalingas, jei guzas atsirado dėl bakterinės infekcijos.
  • Cistos ir augliai: Gydymas priklauso nuo cistos ar auglio tipo, dydžio ir vietos. Gali būti reikalingas chirurginis pašalinimas, chemoterapija ar radioterapija.
  • Limfmazgių padidėjimas: Gydymas nukreiptas į pagrindinę infekciją, kuri sukėlė limfmazgių padidėjimą.

Odos ligos, galinčios sukelti guzus galvoje

Jei vaikas ima čiupinėti galvą, ją kasytis, nenumokite į tai ranka. Yra ne viena vaiko galvos odos liga, kurią svarbu pastebėti ir nuvesti vaiką pas gydytoją.

Pleiskanos

Pleiskanų vaikui dažniausiai atsiranda sulaukus 5-10 m. ir pamažu, o paaugliams dažniau jų pagausėja staiga. Tačiau jei vaiko oda riebi, jos ląstelės šerpetoja arba naudojamas netinkamas šampūnas, plaukuotoje galvos dalyje pleiskanų gali daugiau atsirasti bet kurio amžiaus vaikui, ypač jei suprakaitavęs smarkiai kasosi, taip pat dėl įtampos, nuovargio, vitaminų stokos, sutrikus hormonų pusiausvyrai. Pleiskanų gausa - ne sveikatos, bet estetinė bėda. Pleiskanos dings, jei plaukus trinksite pleiskanojimą mažinančiomis priemonėmis. Odos stipriai netrinkite, nes pleiskanų atsiras dar daugiau. Jei po poros ar trijų savaičių gydymo pleiskanų nesumažėja, kreipkitės į odos ligų gydytoją.

Žvynelinė

Tai lėtinė ir vis paūmėjanti, bet neužkrečiamoji odos liga, kuria dažniausiai serga suaugusieji, bet pasitaiko susirgti ir vaikams. Manoma, kad polinkis ja sirgti gali būti paveldėtas arba sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimų, atsiradusių sergant ūmia ar lėtine užkrečiamąja liga, cukriniu diabetu, nutukus, patyrus įtampą, sunkiai sužalojus odą, stipriai nudegus saulėje. Žvynelinę gali paskatinti kai kurie geriamieji vaistai, alergenai. Ligai būdinga, kad lašo, monetos dydžio plokštelių ir mazgelių su žuvies žvynelius primenančiomis pleiskanomis atsiranda galvoje, ant alkūnių, kelių ir viso kūno. Dėmės didėja, tampa delno dydžio ar dar didesnės. Liga gali pažeisti nagus, delnuose ir paduose atsirasti pūslelių ir kt. Plaukai būna riebaluoti, sulipę, o pleiskanos - pilkos ar gelsvos. Esančias ant odos lengva nukrapštyti ir lieka blizgi plėvelė su smulkiais kraujo lašeliais. Iš pradžių neniežti, bet ligai plintant ir kilus odos uždegimui gali niežėti, o kasantis - atsirasti šašų. Jei liga komplikuojasi, pažeidžia sąnarius. Žvynelinė gydoma įvairiais tepaliukais, minkštinamaisiais ir drėkinamaisiais tepalais, kurie mažina niežulį ir neleidžia odai išsausėti, vonelėmis, kartais ir hormoniniais vaistais bei kt. Stenkitės, kad oda neiššustų, būtų švari, saugokite ją nuo sužalojimų, nusipraustą patepkite minkštinamuoju kremu.

Seborėja

Ši liguista odos būklė atsiranda pagreitėjus riebalinių odos liaukų veiklai ir pakitus riebalų rūgščių pusiausvyrai. Seborėjai būdinga itin greitai besiriebaluojanti galvos oda ir plaukai, gelsvai pilkšvi pleiskanų luobai, ypač vietose, kuriose daugiau riebalinių liaukų (smilkiniuose, prie pečių, už ausų ir kt.). Galimas niežulys, odos uždegimas, paprastieji spuogai, o nukasytose vietose - kraujingi šašai. Negydant susidaro palankios sąlygos veistis mieliagrybiams. Kūdikiui, rečiau mažyliui iki 3 m., sergančiam seborėja, gali atsirasti storas šašas. Tačiau dažniausiai seborėja kyla sulaukus paauglystės. Seborėjai gydyti specialių vaistų nėra. Gelbsti šampūnai ir kremai nuo odos grybelio, kurie kartu mažina ir jos uždegimą. Svarbiausia - gerai prižiūrėti odą, prisitaikyti tinkamas priemones ir vengti jos būklę bloginančių veiksnių, suprakaitavus keisti drabužius. Ant kūdikio odelės atsiradusį gelsvą pleiskanojantį šašą vakare patepkite vaikišku aliejuku (tinka ir alyvuogių, saulėgrąžų), o kitą dieną galvytą ištrinkite vaikišku šampūnu ir atsargiai iššukuokite minkštu šepečiu ar šukomis bukais dantukais.

Plaukuotosios galvos dalies grybelis

Plaukuotosios galvos dalies grybelį sukelia mikrosporų genties grybelis, kuriuo vaikai gali užsikrėsti nuo šunų, kačių arba sergančių draugų, per daiktus, žaislus, dirvožemį, pirtyje. Greičiau užsikrečia prakaituota, įdrėksta ar sužeista galvos oda. Būtina kreiptis į odos gydytoją, kad skirtų 3-4 sav. gydymą geriamaisiais ir tepamaisiais vaistais. Galvą patartina trinkti kasdien, nes taip greičiau pasišalina ligos sukėlėjai ir vaistų likučiai. Dažnai keiskite patalynę, rankšluosčius, drabužius, juos išlyginkite karšta laidyne.

Pedikuliozė (utėlės)

Tai krauju mintančių vabzdžių sukelta odos liga, kuriai būdingas bėrimas rausvomis dėmėmis ir niežulys. Šie gyviai prideda baltų kiaušinėlių - glindų, kurios stipriai prilimpa prie plaukų ir jas sunku iššukuoti. Pedikuliozės negydant iš glindų išsirita daugiau utėlių, jos dažniausiai apsigyvena ties pakaušiu ir smilkiniais. Liga plinta, atsiranda pūlingųjų šašų, gali padidėti kaklo limfmazgiai. Vaikas tampa neramus, kasosi, kartais iki kraujo. Jei rankos nešvarios, į odelę patenka pūlingąjį uždegimą sukeliančio užkrato. Pastebėję nors vieną gyvį ar glindų, kuo skubiau pradėkite gydyti. Vaistinėje nupirkite specialaus šampūno, juo ištrinkite drėgnus plaukus ir maždaug pusvalandžiui ant galvytės uždėkite polietileninę ar maudymosi kepuraitę. Tada gausiai nuskalaukite tekančiu vandeniu ir iššukuokite tankiomis šukomis. Glindos lengviau pasišalina, jei ištrinkti plaukai perskalaujami silpnu acto tirpalu. Galima gydyti ir specialiu tirpalu, kuris naikina utėles ir jų kiaušinėlius.

Prevencija

Nors ne visų guzo priežasčių galima išvengti, galima sumažinti riziką:

  • Saugumas: Užtikrinkite, kad vaikas žaisdamas ar sportuodamas dėvėtų apsaugos priemones (pvz., šalmą važiuojant dviračiu ar riedučiais).
  • Atsargumas: Stebėkite vaiką žaidimų aikštelėse ir kitose pavojingose vietose.
  • Higiena: Mokykite vaiką reguliariai plauti rankas, kad sumažintumėte infekcijų riziką.
  • Sveika gyvensena: Užtikrinkite, kad vaikas sveikai maitintųsi ir gautų pakankamai miego, kad sustiprintų imuninę sistemą.

Svarbu atsiminti, kad šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.

žymės: #Kudikio #Kudiki

Panašus: