Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Limfmazgio padidėjimas, medicinoje vadinamas limfadenopatija, - vienas dažniausių tėvams nerimą keliančių simptomų.

Šis simptomas - gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas rimtesnes ligas, pavyzdžiui, limfomą. Dažniausiai limfmazgiai padidėja dėl infekcinio proceso organizme, ir tik labai retai tai gali reikšti sunkesnį susirgimą.

Norint laiku nustatyti, kokios konkrečios priežastys sukėlė šią limfmazgių reakciją, svarbu įvertinti jų padidėjimo pobūdį bei, esant poreikiui, atlikti diferencinės diagnostikos tyrimus. Limfmazgių padidėjimo ignoravimas irgi nėra gerai.

Limfmazgių Funkcijos ir Išsidėstymas

Limfmazgiai yra limfinės sistemos dalis, kuri atlieka svarbų vaidmenį apsiginant nuo infekcijų. Jų funkcija - filtruoti limfą, sustabdyti bakterijas, virusus ir kitus kenksmingus mikroorganizmus, taip pat padėti pašalinti nereikalingas ląsteles. Limfmazgiai yra normali imuninės sistemos dalis. Į mūsų kūną patekęs svetimkūnis sukelia imuninę reakciją ir suaktyvina limfinę sistemą.

Kiekvieno žmogaus kūne yra apie 500-700 limfmazgių, kurie išsidėstę įvairiose kūno srityse, tačiau tam tikrose vietose jų koncentracija yra didesnė. Kaklas, pažastys, kirkšnys, tarpuplautis ir pilvas - tai zonos, kur limfmazgiai yra ypač aktyvūs, nes čia susikerta limfos srautai iš kitų svarbių kūno dalių, tokių, kaip galva, rankos ir kojos.

Limfmazgiai - tai ovalo formos limfinio audinio darinukai. Jų yra beveik visame organizme, išskyrus smegenis, kaulus ir kaulų čiulpus, pėdas ir plaštakas. Dažnai limfmazgiai išsidėstę grupelėmis po 10-20. Tokios limfmazgių grupės vadinamos sritiniais limfmazgiais.

Limfinio audinio masė didėja nuo gimimo iki 8-12 m. Tėvai daugiausiai laiko praleidžia su savo atžalomis, jie savo vaikučius rengia, maudo, glosto ir gali būti pirmieji, kurie laiku pastebės padidėjusius limfmazgius tokiose vietose, kurias gydytojai mato ir čiuopia daug rečiau (virš raktikaulio, pakaušyje, kirkšnyse, pažastyse).

Limfmazgių Padidėjimo Priežastys

„Limfmazgių padidėjimas gali signalizuoti apie įvairias ligas: infekcines, tokias kaip mononukleozė, Epštein Bar infekcija ar limfmazgių tuberkuliozė. Be minėtų ligų, šių darinių padidėjimas gali signalizuoti ir apie limfomą - limfinės sistemos vėžį.

Limfmazgių padidėjimas, esant infekcijos simptomams, yra normalus, fiziologinis imuninės sistemos atsakas. Dėl šios priežasties reaguodami į infekciją limfmazgiai gali padidėti ir sukelti diskomfortą. Paprastai, organizmui susidūrus su infekcijomis, pavyzdžiui, peršalimu, limfmazgiai dažniausiai padidėja simetriškai ir yra skausmingi.

Vieta. Viršraktikauliniai limfmazgiai padidėja, kuomet sergama onkologinėmis ligomis, tuberkulioze, histoplazmoze, koksidioidomikoze. Vieno limfmazgio padidėjimas paprastai būna dėl šalia esančios kūno vietos infekcijos, bet priežastis gali būti kita, pavyzdžiui tuberkuliozė arba limfoma ( limfmazgių vėžys).

Bendra organizmo infekcija, pavyzdžiui, gripo, gali sukelti viso kūno limfmazgių padidėjimą, net kirkšnyse bei pažastyse. Paprastai priežastis būna akivaizdi, pavyzdžiui sloga arba angina, tuomet padidėja abiejų kaklo pusių limfmazgiai. Jie gali būti kieti bei skausmingi, gali skaudėti kaklą.

Kitos Galimos Priežastys

  • Kiaulytė - virusinė infekcija, ja užsikrečiama ligoniui kalbant ir čiaudint, liečiant jo daiktus.
  • Pažandės liaukos patinimas vyresniam vaikui gali būti joje besiformuojančio akmens požymis.
  • Guzelis priekinėje kaklo dalyje, kuris juda tuomet, kai vaikas ryja, gali būti padidėjusios skydliaukės požymis.

Limfmazgių Apčiuopa ir Vertinimas

Čiuopiant vertinami pakaušio, užausiniai ir priekiniai, pažandikauliniai bei smakro, viršutiniai ir apatiniai kaklo, viršraktikauliniai ir poraktikauliniai, pažastų, kirkšnių, pakinklių limfmazgiai.

Daugumos lokalizacijų limfmazgiai yra mažesni nei 1 cm skersmens. Kaklo limfmazgiai gali būti iki 1,0-1,5 (2) cm diametro. Pažastų - iki 1 cm diametro.

Normalus limfmazgis yra paslankus, minkštokas, lygiu paviršiumi, nesuaugęs su oda. Kieti mazgai aptinkami kai kurių navikų atveju ir susiformavus fibroziniam audiniui po buvusių uždegiminių procesų. Kieti, elastingi limfmazgiai būdingi limfomai ir lėtinei leukemijai.

Sveiki limfmazgiai turi būti paslankūs, jei jie čiuopiant yra sukibę su aplinkiniais audiniais ar su šalia esančiais limfmazgiais, dėl to sumažėja jų paslankumas.

Navikams bei navikų metastazėms būdingi kieti, nepaslankūs, greitai didėjantys limfmazgiai. Dėl vėžinio proceso padidėję limfmazgiai dažniausiai būna > 2 cm diametro, tačiau kartais (10-20 proc. Vaikams dažnai atsiranda keletas guzelių kakle.

Limfmazgiai čiuopiant lygūs, paprastai minkšti. Jie gali labai padidėti. Padidėjusius limfmazgius galima pastebėti kiek žemiau kaukolės pagrindo, išilgai galvos sukamojo raumens, šoninėje kaklo dalyje, taip pat - kaklo pagrindo dalyje, už raktikaulių. Per kelias dienas, ilgiausiai - kelias savaites, limfmazgiai grįžta į normalų dydį.

Diagnostika ir Tyrimai

Aptikus padidėjusius limfmazgius, gydytojas turėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą (BKT) su eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) tyrimu bei C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimą. Limfomos diagnozė patvirtinama atliekant audinių biopsiją.

Kiekvienas limfomos atvejis yra individualus - iš viso yra išskiriama apie 100 skirtingų šios ligos tipų. Limfomos rūšis nustatoma atliekant biopsiją, imunohistocheminę analizę, genetinius bei molekulinius tyrimus.

Ligos stadija dažniausiai įvertinama atlikus pozitronų emisijos tomografiją, o tam tikriems tipams, kuriems netinka šis įvertinimo būdas, gali būti atliekami ir kiti tyrimai. Minėti tyrimai itin svarbūs, kadangi nuo limfomos tipo bei stadijos priklauso ir jos gydymas.

Gydymas

Jei vaikui padidėjo limfmazgiai dėl bakterinės kilmės infekcijos, bus skirtas antibakterinis gydymas. Jei padidėjimo priežastis - virusinė infekcija, gydymas bus tik simptominis.

Kiekvienas iš limfomos tipų skirtingai reaguoja į gydymo procesą, todėl jis parenkamas nevienodai. Ligos stadija lemia išplitimą ir gydymo prognozę: nuo jos priklauso, ar limfoma yra lokalizuota, ar aptinkama ir kitose kūno vietose.

Limfomai gydyti gali būti naudojama chemoterapija, radioterapija, imunoterapija bei kamieninių ląstelių transplantacija. Pasak E. Simaškienės, šis procesas turi būti individualizuotas, atsižvelgiant į konkretaus paciento unikalią situaciją: „Hematologai parenka gydymo planą, vadovaudamiesi tiksliais diagnostinių tyrimų rezultatais ir paciento charakteristikomis, siekdami užtikrinti optimalų ir efektyvų gydymą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jis priklauso ir nuo limfomos agresyvumo laipsnio, paciento funkcinės būklės, amžiaus bei genetinių, molekulinių veiksnių.

žymės: #Kudiki

Panašus: