Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai reguliuoja vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą mokamoms ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms skaičiuoti bei ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tvarką, taip pat atskirų socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo ypatumus, socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką.
Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
Apdraustieji asmenys
Ligos socialiniu draudimu draudžiami asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse (turintys darbo ar tarnybos santykius asmenys), 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse (neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys) bei 6 straipsnio 7 dalyje (neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys).
Šio įstatymo nustatytais atvejais šios dalies 1 punkte nurodytiems ligos socialiniu draudimu apdraustiems asmenims mokamos šiame įstatyme nustatyto dydžio ligos ir profesinės reabilitacijos išmokos.
Išmokų skyrimas ir mokėjimas
Ligos (išskyrus darbdavio mokamas ligos išmokas už 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, išskyrus pareigūnams, statutiniams valstybės tarnautojams, kariams ir kitiems apdraustiesiems asmenims mokamas socialinio draudimo išmokas, kurios apskaičiuojamos naudojantis karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacine duomenų baze (toliau kartu - pareigūnai ar kariai) ir kurias skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau - Fondo valdybos Vilniaus skyrius; toliau tekste visi kartu vadinami teritoriniu skyriumi).
Kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimas
Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuojamas šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio, teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, 2 dydžių sumą dalijant iš teisės į atitinkamą išmoką atsiradimo metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuojamas 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti ligos išmoką atsiradimo dienos, dydį, o motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms - 6 bazinių socialinių išmokų, galiojusių praeitą ketvirtį iki teisės gauti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydį dalijant iš teisės į atitinkamą išmoką atsiradimo metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis profesinės reabilitacijos išmokai apskaičiuojamas profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių 2 valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų sumą dalijant iš teisės į atitinkamą išmoką atsiradimo metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
Jeigu asmuo yra dirbęs užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje įgijęs teisę gauti motinystės išmoką, jo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas tik už laikotarpį, kurį asmuo buvo draudžiamas ligos socialiniu draudimu ir (ar) motinystės socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Kompensuojamasis uždarbis ligos ir profesinės reabilitacijos išmokoms apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau - Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registras) duomenis. Kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokai apskaičiuojamas pagal šio registro duomenis ir (ar) darbdavių pateiktas pažymas.
Darbdavio išduotoje pažymoje turi būti nurodyta: darbovietės pavadinimas, apdraustojo asmens vardas ir pavardė, asmens kodas arba socialinio draudimo numeris ir draudžiamosios pajamos, priskaičiuotos už tuos skaičiuotino laikotarpio kompensuojamajam uždarbiui nustatyti kalendorinius mėnesius, apie kuriuos draudėjai dar nėra pateikę duomenų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas
Į ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi laikotarpiai, nurodyti Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje. Į ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažą taip pat įskaitomi iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Darbo užsienyje laikotarpiai į ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose ir tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka.
Darbo laikotarpiai, kai asmuo draudžiasi pagal Europos Bendrijų bendrąją sveikatos draudimo sistemą, vadovaujantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatais, nustatytais 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentu (EEB, EURATOMAS, EAPB) Nr.
Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažas, įgytas Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio, nustatyto 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašyto Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau - Išstojimo susitarimas) 126 straipsnyje (toliau - pereinamasis laikotarpis), pabaigos ir Išstojimo susitarime nustatytais atvejais pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, įskaitomas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.
Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis ir (ar) darbdavių pateiktas pažymas.
Ligos išmokos mokėjimo ypatumai
Jeigu asmenų, nurodytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 6 straipsnio 7 dalyje (neturinčių darbo ar tarnybos santykių asmenų), laikinasis nedarbingumas Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi pasibaigus draudimo laikotarpiui, ligos išmoka mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo laikinai nedarbingas draudimo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas, einančias po laikotarpio, kurį šie asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis.
Asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse (turintiems darbo ar tarnybos santykius asmenims), tapusiems laikinai nedarbingiems Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoką 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo (tarnybos) grafiku, moka darbdavys.
Trečiąją kalendorinę nedarbingumo dieną Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio ligos išmoka pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Ši išmoka mokama, kol asmuo atgauna darbingumą arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu.
Asmenims, laikinojo nedarbingumo, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros laikotarpiu, nustatytu Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu taisykles, nustatytas sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar priežastys pateisinamos. Pateisinamomis priežastimis laikoma: ūmus asmens sveikatos sutrikimas, stichinė nelaimė, nelaimingas atsitikimas, šeimos nario mirtis, ūmi liga, kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo pažeistos elgesio nedarbingumo metu taisyklės. Priežastys pripažįstamos pateisinamomis, kai pateikiami ir (ar) gaunami jas patvirtinantys dokumentai ir (ar) duomenys.
Duomenis apie galimus pareigūnų ar karių elgesio nedarbingumo metu taisyklių, nustatytų sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, pažeidimus ir informaciją apie tai, kad elgesio nedarbingumo metu taisyklės pažeistos dėl nepateisinamų priežasčių, Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikia institucijos, kuriose tarnauja pareigūnai ar kariai.
Pateikiant šiuos duomenis, nurodoma: pareigūno ar kario vardas, pavardė, gimimo data, elgesio nedarbingumo metu taisyklė, kuri pažeista, ir informacija apie tai, ar šis pažeidimas atliktas dėl nepateisinamų priežasčių. Jeigu elgesio nedarbingumo metu taisyklė pažeista dėl pateisinamos priežasties, ji nurodoma. Pateisinamos priežastys nustatomos Nuostatų 38 punkte nustatyta tvarka. Remiantis šiais duomenimis, ligos išmoka Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.
Profesinės reabilitacijos išmokos
Profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo tos dienos, nuo kurios sustabdomas ar nutraukiamas asmens dalyvavimas profesinės reabilitacijos programoje, gavus Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba) pranešimą, kad profesinės reabilitacijos programa sustabdoma ar nutraukiama.
Nutrauktas profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, nuo kurios asmuo tęsia anksčiau pradėtą profesinės reabilitacijos programą, gavus Užimtumo tarnybos pranešimą apie profesinės reabilitacijos programos atnaujinimą.
Asmeniui, kuriam nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir mokama ligos išmoka pagal Įstatymą arba Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, pradėjus dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, profesinės reabilitacijos išmoka skiriama nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Ligos išmoka už laikotarpį, sutampantį su profesinės reabilitacijos laikotarpiu, nemokama.
Motinystės ir tėvystės išmokos
Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu.
Jeigu apdraustasis asmuo pasinaudoja ne visomis tėvystės atostogomis, o tik dalimi, tėvystės išmoka mokama už šią atostogų dalį.
Vaiko priežiūros išmokos
Jeigu asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, ar kitas iš tėvų (įtėvių), globėjų ar senelių, atitinkantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kreipiasi dėl vaiko priežiūros išmokos už tą patį vaiką (ar tuos pačius vaikus), pasirinkta išmokos mokėjimo trukmė besikreipiančio asmens prašymu gali būti keičiama tik grąžinus permokėtą vaiko priežiūros išmokos sumą į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (kai vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė keičiama išmoką gaunančiam asmeniui - permokėta suma įskaitoma į mokėtiną išmokos sumą).
Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais skiriant išmoką, laikotarpis, iš kurio draudžiamųjų pajamų apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, maksimalus ir minimalus mėnesinis kompensuojamasis uždarbis ir išmokos minimalus dydis, nustatomas įvertinant kitą dieną po nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, o jeigu šių atostogų asmuo neturėjo, - vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo dieną.
Kai vaiko priežiūros atostogos skirtingų vaikų priežiūrai tuo pat metu suteikiamos motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), globėjui (globėjai) ar seneliui (senelei), kiekvienam mokama vaiko priežiūros išmoka tik už tą vaiką, kurio priežiūrai šios atostogos suteiktos.
žymės:
Panašus:
- Vaiko ligos nedarbingumas: Kaip gauti išmokas ir kokie dokumentai reikalingi?
- Ligos pašalpa prižiūrint sergantį vaiką: kas priklauso ir kaip gauti?
- Pažyma dėl vaiko ligos pateisinimo: kaip gauti ir ką reikia žinoti?
- Neįtikėtini Patarimai, Kaip Sveikai Valdyti Svorio Augimą Nėštumo Metu
- Kaip skatinti aktyvaus kūdikio raidą: svarbiausi patarimai kiekvienam tėvui