Prieš 57 metus Lietuvoje buvo pagamintas ir pradėjo veikti pirmasis kompiuteris, o visai netrukus sukaks jau 26 metai, kai Lietuvoje yra internetas. Šiandien mūsų interneto ryšys - vienas sparčiausių pasaulyje.
Pradžia
Interneto era Lietuvoje prasidėjo 1991 metų spalio 10 dieną. Tądien ant Seimo (tuometinės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos) pastato stogo buvo įrengta palydovinio ryšio antena, o Vilniuje, A.Goštauto gatvės 12-ame name, Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute (MII), pradėjo veikti kompiuterinio palydovinio ryšio mazgas „Lietuva-Internetas“.
Tai užtikrino savarankišką, priešiškų jėgų nekontroliuojamą mūsų valstybės ryšį su pasaulio kompiuterių tinklu ir atvėrė naujas ekonomines bei socialines galimybes iš sovietinio jungo išsivadavusiai Lietuvai. Dabar atrodo tiesiog neįtikėtina, tačiau nuo idėjos Lietuvoje įdiegti interneto palydovinio ryšio kanalą atsiradimo iki jos įgyvendinimo praėjo vos daugiau nei trys mėnesiai.
Profesorius prisiminė, kad anuomet visus Lietuvos ryšius visiškai kontroliavo Maskva ir reikėjo ką nors daryti norint iš tos kontrolės ištrūkti. Kai 1991 metų birželio pabaigoje buvau pakviestas į tarptautinę kompiuterių tinklų konferenciją Kopenhagoje, pasakiau, kokia buvo mūsų situacija. Apsitarę nusprendėme, kad galime padaryti ryšį su Lietuva per palydovą“, - prisiminė prof. L.Telksnys.
Kompiuterių mazgas buvo įrengtas A.Goštauto gatvės 12 name, MII antrame aukšte. Reikėjo kur nors iškelti ir palydovinę anteną. Kadangi instituto pastatas, kaip ir dauguma kitų objektų, buvo saugomas sovietų, nuspręsta anteną kelti ant tuometinės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos dabartinio Seimo - jį tuo metu saugojo Lietuvos žmonės - stogo.
„Pamanėme, kad jei ten viskas baigtųsi tragiškai, tai ir antena būtų nebereikalinga“, - pasakojo profesorius.
Norvegų Dovana
Interneto įrangą Lietuvą aprūpino norvegai. Norvegijos vyriausybė ne tik skyrė lėšų „Intelsat“ palydovo ryšiui, bet ir padovanojo norvegiškų „Norsk Data“ kompiuterių su būtina programine įranga, nes sovietiniai kompiuteriai tam nebuvo pritaikyti.
Norvegų dovanota įranga padėjo užtikrinti 64 kilobitų per sekundę (Kbps) ryšį. Iš jų 9,6 Kbps buvo skirti skaitmeniniam ryšiui, o visa kita - pokalbiams telefonu, faksui ir telegrafui.
Norvegijos dovanotą pirmąjį kompiuterį į Lietuvą iš Suomijos per Talino uostą atlydėjo norvegų specialistas Vidaras Bjerkelandas su tėvu. Anuomet sienas saugoję sovietų pasieniečiai nenorėjo praleisti siuntos, nes manė, kad tai priešlėktuviniai raketiniai ginklai „Stinger“. Laimė, prof. L.Telksniui pasieniečius pavyko įtikinti, kad tai - humanitarinė pagalba Lietuvai.
Diegiant įrangą Vilniuje dovanotasis kompiuteris staiga sugedo. V.Bjerkelandas bandė dėl to skambinti kolegoms į Oslą, bet ryšys vis nutrūkdavo. Prof. L.Telksnys suprato, kad ryšį nutraukdavo sovietų saugumiečiai, kurie anuomet klausydavosi visų tarotautinių telefono pokalbių.
V.Bjerkelandas su savo tautiečiais bandė kalbėtis norvegiškai, o tą kalbą mokančių pasiklausančiųjų, matyt, nepavykę greitai rasti. Pagal tas schemas po pusvalandžio viskas buvo pataisyta. Norvegai dėl to net išsižiojo ir po to pagarbą mūsų specialistams rodė“, - juokėsi prisiminęs prof. L.Telksnys.
LITNET Įkūrimas
Tais pačiais metais, kai Lietuvoje atsirado internetas, prof. L.Telksnys kartu su Kauno technologijos ir Vilniaus universiteto specialistais, talkinant Lietuvos ryšininkams, įkūrė Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklą LITNET. Vienas LITNET tikslų buvo sujungti į bendrą tinklą Lietuvos universitetus, mokyklas ir suteikti interneto prieigą.
Pirmieji į šį tinklą įsiliejo MII ir Kauno technologijos bei Vilniaus universitetai. 1993 m. el. paštu ir kitomis paslaugomis jau naudojosi 17 mokslo įstaigų ir per 60 vyriausybinių ir ne pelno organizacijų.
1993 m. pabaigoje į Lietuvą atkeliavo pirmieji „Cisco“ maršrutizatoriai ir kita įranga, palaikanti „TCP/IP“ protokolą. Tuomet prasidėjo naujas „Litnet“ etapas: įrengti nauji tarpmiestiniai skaitmeninio ryšio kanalai, o 1994 m. atsirado ir atskiras „TCP/IP“ ryšio kanalas į internetą, leidžiantis susisiekti su Norvegija.
Pirmoji Nuotrauka ir Svetainė
1992 metų sausį Lietuvą internetu pasiekė ir pirmoji elektroninė fotografija. Ją elektroniniu fotoaparatu - tai buvo ano meto naujiena - Vilniuje padarė minėtasis V.Bjerkelandas ir grįžęs į Norvegiją iš Oslo universiteto atsiuntė į Vilnių. Nespalvota mažos raiškos nuotrauka internetu anuomet atkeliavo per daugiau nei 2 valandas!
Pirmoji svetainė su lietuvišku domenu „.lt“ buvo užregistruota 1993 metų vasario 26 dieną. Tai buvo iki šiol tebeveikiantis MII tinklalapis www.mii.lt.
.lt Domeno Istorija
Nacionalinio domeno istorija prasidėjo 1992 m. birželio 3 d., kai tuomet interneto administravimą pasauliniu mastu koordinavusi organizacija IANA (angl. Internet Assigned Numbers Authority) įkūrė .lt domeną. Pradžioje šis domenas buvo administruojamas ne iš Lietuvos - jo administravimas buvo deleguotas Oslo universitetui.
1994 m. .lt domeno administravimas iš Norvegijos persikėlė į Lietuvą - buvo deleguotas Kauno technologijos universiteto Skaičiavimo centrui. Šis KTU padalinys .lt domeną administruoja iki šiol, taigi jau 26 metus. Tiesa, padalinio pavadinimas per tą laiką keitėsi ne kartą.
Pradinės domenų registravimo taisyklės, galiojusios pasauliniu mastu, labai ribojo domenų kūrimą, pvz., domenus galėjo turėti tik juridiniai asmenys, o domeno vardą turėjo sudaryti mažiausiai 3 simboliai. Be to, būta griežtų ribojimų dėl vietovardžių ir valstybių pavadinimų vartojimo.
Vystantis internetui ir augant poreikiui, reikalavimai buvo palaipsniui liberalizuojami, pvz., 2000 m. atsisakyta draudimo turėti domenus fiziniams asmenims. 2007 m. įsigaliojo .lt domeno procedūrinis reglamentas, kuriuo panaikinti bet kokie apribojimai dėl dviejų simbolių domenų vardų, automatizuotas domenų įkūrimo ir valdymo procesas, tiksliau apibrėžti procedūrų atlikimo terminai.
Šimtatūkstantasis .lt domenas buvo įkurtas 2009 m. Dabar, po dar dešimties metų, Lietuva jau priartėjo prie 200 tūkst. domenų ribos.
Domenų Statistika
199 721. Tiek šiuo metu (2020 m. sausio 28 d. duomenimis) yra registruota domenų su .lt vardu. Tai reiškia, kad vienas .lt domenas tenka maždaug penkiolikai Lietuvos gyventojų, o tūkstančiui Lietuvos gyventojų tenka maždaug 67 .lt domenai.
Absoliuti dauguma - 173 958, arba 87,6 proc. - .lt domeno turėtojų 2020 m. sausio 28 d. buvo iš Lietuvos. Antroje vietoje Vokietija (3808 .lt domeno turėtojų 2020 m. sausio 28 d. buvo iš Vokietijos), trečioje vietoje - JAV (2565 .lt domeno turėtojų 2020 m. sausio 28 d. buvo iš JAV).
Pernai, KTU Interneto paslaugų centro duomenimis, buvo įkurta 37 761. Tiesa, gana artimas skaičius - 31 491 .lt domenas - pernai buvo ir panaikinta. Todėl bendras domenų skaičiaus augimas nebuvo ypač didelis. Per metus .lt domenų skaičius išaugo beveik 6 tūkstančiais.
Europos domenų registrų asociacijos CENTR duomenimis, 2019 metų pradžioje lietuviai buvo registravę 289 tūkst. įvairių domenų vardų. Tuomet, kai skelbti duomenys, .lt domeno turėtojų iš Lietuvos buvo apie 168,6 tūkst.
Patys populiariausi Lietuvoje yra 8 simbolių ilgio .lt domenai. Tokių iš viso yra 21 567 (10,8 proc.). 7 simbolių .lt domenų yra 21 260 (10,6 proc.), 9 simbolių - 19 460 (9,7 proc.). Ilgiausias egzistuojantis domenas yra 55 simbolių ilgio.
Dažniausiai sutinkama pirmoji domeno raidė yra s - 21 210 domenų (10,6 proc.) prasideda šia raide. Antroje vietoje yra a - 16 454 domenai (8,2 proc.) prasideda šia raide. Apie 57 proc. lt domenų valdo įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Iš viso fiziniai asmenys pernai valdė beveik 85 tūkst. .lt domenų.
Domenai Su Lietuviškomis Raidėmis
KTU Interneto paslaugų centras atkreipia dėmesį, kad interneto puslapio varde galima naudoti ir lietuviškas raides. Ši institucija kasmet su Lietuvos kompiuterininkų sąjunga ir Valstybine lietuvių kalbos komisija rengia gražiausio lietuviško interneto vardo konkursą. Taip siekiama keisti vartotojų įpročius rašyti „šveplai“, atkreipti dėmesį į techninę galimybę naudoti gimtąją kalbą interneto varduose, trumposiose žinutėse (SMS) ir el. laiškuose.
Gražiausiais lietuviškais domenais išrinkti: 2019 m. - užventis.lt, 2018 m. - šilinga.lt, 2017 m. - ilgasūsas.lt, 2016 m. - vištapuode.lt, 2015 m. - voveraitė.lt, 2014 m. - klaužada.lt.
Interneto Plėtra ir Technologijos
Internetas Lietuvoje plėtojosi labai sparčiai. Dar 1991 metų rudenį buvo užregistruoti pirmieji elektroninio pašto vartotojai.
1993 metais LITNET kompiuterių tinklu naudojosi jau 6 universitetai, 11 institutų bei daugiau kaip 60 vyriausybių ir ne pelno organizacijų. Tarptautinis skaitmeninio ryšio kanalas buvo išplėstas iki 64 Kbps.
Iki šio amžiaus pradžios prie interneto žmonės jungdavosi naudodami taip vadinamus „dial-up“ modemus ir įprastas telefono linijas. Modemai būdavo atskiras įrenginys arba įstatomi į kompiuterio vidų plokštės pavidalu. Interneto greitis iš pradžių buvo 14, vėliau - 33 ir pabaigoje - 57 kilobitai per sekundę.
2001 metais Lietuvoje pradėta taikyti DSL technologija. „Lietuvos Telekomo“ siūlomos naujos paslaugos sparta siekė nuo 256 iki 512 kilobitų per sekundę. DSL technologija, kuri kai kur dar naudojama iki šiolei, duomenis siunčia telefono laidais.
Iš pradžių šviesolaidžiai pakeitė varinius kabelius pagrindinėse lietuviško interneto magistralėse, jungiančiose institucijas ir didesnius tinklus. Po to juos pradėta tiesti į didmiesčių gyvenamuosius rajonus ir atskirus daugiabučius namu. Tiesiai į butus ir namų kompiuterius šviesolaidis atkeliavo apie 2007 metų. Tais metais „Teo“ savo klientams pasiūlė 10 megabitų per sekundę spartos optinį ryšį. Šiandien interneto sparta pasiekė 300 megabitus per sekundę.
Pastaruoju metu sparčiai populiarėja mobilusis internetas, kuomet prie pasaulinio tinklo jungiamasi naudojant mobiliojo ryšio tinklus (3G ir 4G ryšys) arba „Wi-Max“ technologiją. Atokiose šalies vietose taip diegiamas radijo bangomis grįstas internetas.
Lietuva Pasauliniame Kontekste
Teigiama, kad 2011 metais Lietuva turėjo sparčiausią plačiajuosčio interneto greitį pasaulyje. Praeitais metais parsiuntimo greitis mūsų šalyje siekė 32,41 megabito per sekundę (skaičiuojant parsiuntimo, išsiuntimo greitį bei gaišties laiką; Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenys).
Pagal registruotų domenų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, Lietuva viršija pasaulinį vidurkį, o Europos Sąjungoje yra daugmaž per vidurį. Lietuva lenkia Italiją, Prancūziją, Ispaniją ir kt. šalis, tačiau atsiliekanti nuo Nyderlandų, Danijos, Vokietijos, Švedijos ir kt. šalių.
Lietuviško Interneto Sauga
Per metus skaičiuojama daugiau kaip dešimt tūkstančių informacinių sistemų užvaldymo atvejų Lietuvoje. Kovodami su programišiais pastebėjome, kad dalis atakų yra vykdomos iš tų pačių IP adresų ar domenų, todėl pirmiausiai stengiamės padėti valyti nuo virusų vartotojų kompiuterius ir interneto svetaines laikančius serverius.
Geras dalykas yra tas, jog domenų sistema yra labai paskirstyta, ją yra labai sunku pažeisti. Tad lietuviškas domenas yra saugus ir patikimose rankose. Infrastruktūra, kuri yra sukurta dabartiniam .lt domenui yra gana didelė ir sudėtinga. Nustojus veikti vienam ar keliems serveriams, jų darbą perimtų likusieji. Infrastruktūra yra nuolat stiprinama, plečiama, tad yra daroma viskas, jog programišiai lietuviško domeno palaikymo sistemos neįveiktų.
Lietuviško Interneto Raida: Svarbios Datos
- 1982 m. - Pirmas ryšys Lietuvoje su Internetu (per Maskvą).
- 1991 m. spalio 10 d. - Oficiali lietuviško interneto gimimo diena.
- 1992 m. birželio 3 d. - Įkurtas .lt domenas.
- 1993 m. vasario 26 d. - Užregistruotas pirmasis .lt domenas (www.mii.lt).
- 1994 m. - .lt domeno administravimas perkeltas į Lietuvą (KTU).
- 2000 m. - Atsisakyta draudimo turėti domenus fiziniams asmenims.
- 2007 m. - Įsigaliojo .lt domeno procedūrinis reglamentas.
- 2009 m. - Įkurtas šimtatūkstantasis .lt domenas.
Statistika: .lt domenai
| Metai | Domenų skaičius |
|---|---|
| 2009 | 100,000 |
| 2020 (sausio 28 d.) | 199,721 |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Interneto Ribojimas Vaikams: Efektyvūs Patarimai Tėvams Saugiai Valdyti Laiką Internete
- Interneto blokavimo programos vaikams: efektyvūs būdai apsaugoti atžalas skaitmeniniame pasaulyje
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Lengvos ir Smagios Domino Žaidimo Taisyklės Vaikams – Išmok Žaisti Greitai!
- Animatoriai Darželio Išleistuvėms: Unikalios Idėjos Nepamirštamai Šventei!